Lietuvoje siūloma iš esmės peržiūrėti Referendumo įstatymą

Lietuvos Respublikos Seimo nariai, priklausantys darbo grupei referendumui dėl dvigubos pilietybės pasirengti, siūlo iš esmės keisti Referendumo įstatymo nuostatas.

Lietuvos policijos nuotr. / Pasai
Lietuvos policijos nuotr. / Pasai

Seimo posėdžių sekretoriate jie įregistravo naujos redakcijos Referendumo įstatymo projektą, nes „daugelis įstatymo nuostatų paseno ir nebeatitinka susiklosčiusios referendumų organizavimo praktikos“.

Projektu siekiama patikslinti nuostatas dėl referendumo organizavimo procedūrų, agitacijos, praplėsti balsavimo vietų užsienyje skaičių, nustatyti darbo užmokesčio mokėjimą balsavimo komisijų nariams, prailginti balsavimui skirtą laiką, patikslinti nuostatas dėl balsų skaičiavimo.

Kaip ir kituose rinkimų įstatymuose, taip ir Referendumo įstatyme siūloma atsisakyti Lietuvos pašto paslaugų, kurios bus pavedamos kaip funkcijos atlikti komisijų nariams ir kurjerių tarnyboms. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neturi teisės užsiimti agitacija dėl referendumo, siūloma įtvirtinti instituciją, kuri informuos visuomenę dėl priimamo klausimo svarbos valstybės gyvenimui.

Referendumo įstatyme siūloma numatyti, kad skelbiant ar paskelbus privalomąjį referendumą, atsižvelgdamas į referendumui teikiamo klausimo svarbą, Seimas gali pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie priimamo klausimo svarbą valstybės gyvenimui.

Projekte tikslinama išorinės politinės reklamos sąvoka, numatant, kad išorinė politinė reklama Referendumo įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama laikoma taip pat politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Taip pat siūloma, kad pareiga nuimti išorinę politinę reklamą tektų išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.

Taip pat projekte tikslinamas referendumo komisijų pavadinimas - vietoje „miestų, rajonų“ komisijų įtvirtinamas „savivaldybių“ komisijų pavadinimas. Naujame įstatyme siūloma įtvirtinti griežtesnius reikalavimus dėl reputacijos referendumo komisijos nariams. Siūloma, kad į referendumo komisiją gali būti siūlomas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai; yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

Siūloma įteisinti, kad referendumo komisijos pirmininkas turi teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, reikalingais pagalbiniams referendumo organizavimo darbams atlikti. Šias darbo sutartis referendumo komisijos pirmininkas sudarytų Vyriausiosios rinkimų komisijos vardu pagal įgaliojimą. Savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas kontroliuotų, kaip naudojamos referendumui organizuoti savivaldybės referendumo komisijai skirtos valstybės biudžeto lėšos, ir už jų panaudojimą atsiskaitytų Vyriausiajai rinkimų komisijai. Už žalą, atsiradusią valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti naudojimo sutarties galiojimo laikotarpiu, savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas atsakytų ir pasibaigus šiai sutarčiai.

Tikslinamos nuostatos, susijusios su piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašais. Projekte įtvirtinama, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Gyventojų registro tvarkytoju. Aiškiai numatyta, kokie asmens duomenys naudojami sudarant rinkėjų sąrašus. Įvirtinamas draudimas daryti referendumo apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Jeigu Seimas pritartų, būtų praplečiamas balsavimo vietų užsienyje skaičius sudarant galimybę steigti papildomus balsavimo punktus. Siūloma, kad sprendimą dėl kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priimtų Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.

Vietoje „rinkėjo pažymėjimo“ sąvokos siūloma naudoti „rinkėjo kortelės“ sąvoką. Įtvirtinama, kad rinkėjo kortelė yra informacinė pažyma piliečiui apie referendumą, vardinis pakvietimas dalyvauti referendume. Rinkėjo korteles piliečiams perduotų ar organizuotų jų perdavimą referendumo komisijos. Siūloma paankstinti terminus referendumo biuletenių pristatymui.

Numatoma, kad Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar kitose balsavimo vietose užsienyje referendumo biuleteniai ir vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki balsavimo referendume dienos. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas piliečiams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki balsavimo referendume dienos.

Viena iš siūlomų naujų nuostatų - pailginamas balsavimui skirtas laikas, numatant, kad balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7 iki 22 valandos referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. Šiuo metu numatyta, kad balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7 iki 20 valandos.

Naujos redakcijos Referendumo įstatymo projektą įregistravo Seimo nariai Arvydas Nekrošius, Ramūnas Karbauskis, Antanas Vinkus, Guoda Burokienė, Agnė Širinskienė, Bronislovas Matelis, Juozas Imbrasas, Žygimantas Pavilionis.

ELTA


Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!