Skelbimai

Lietuviai Jungtinėje Karalystėje pasigenda informacijos, kas keistųsi įvykus „Brexit“

Artėjantis Jungtinės Karalystės referendumas dėl galimo išstojimo iš Europos Sąjungos neduoda ramybės ne tik „už“ arba „prieš“ pasitraukimą agituojantiems britų politikams. Svarbiu britų sprendimo domisi ir Londone įsikūrę lietuviai.

Wikimedia nuotr. / Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos vėliavos
Wikimedia nuotr. / Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos vėliavos

Ar likti 28 valstybes vienijančios Bendrijos nare, ar vis dėlto pasitraukti iš bloko, Jungtinės Karalystės visuomenė spręs birželio 23-iąją. Apie referendumą neretai kalbama ir juokais „Bektoniškėmis“ lietuvių vadinamame Rytų Londono Bektono rajone, kur veikia lietuviška parduotuvė, restoranas ir paslaugų centras.

Emigracijoje gyvenančių Britanijos lietuvių bendruomenės nariai  pabrėžia, kad panikos nėra, nes daugelis tautiečių paprasčiausiai netiki, jog britai nutars pasitraukti. Tiesa, nuogąstavimų esą galėtų būti ir mažiau, jei tik būtų daugiau tikslios informacijos, kas keistųsi išstojimo iš Bendrijos atveju.

„Žmonės galvoja, kad tai tarsi juokas – praeis tas laikas ir mes gyvensim, kaip gyvenę. Kurie atvažiavo neseniai, kurie dar nespėjo įsikurti, šaknų suleisti – tie žiūri su nerimu. Blogai yra tai, kad informacijos, kas bus, jeigu vis dėlto bus priimtas sprendimas išeiti iš Europos Sąjungos, yra labai mažai“, – sako Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Pasak Londono Sičio lietuvių klubo prezidento Mariaus Raugalo, dauguma lietuvių Jungtinėje Karalystėje labiau nori, kad šalis liktų Bendrijoje – tai esą būtų garantas, kad neįvyks rimtų pokyčių, galinčių nulemti jų gyvenimą ir darbą svetimoje šalyje.

„Aišku, tai yra jų asmeninis noras, nes yra didelė rizika, kad britams išstojus, neaišku, kas būtų su ekonomika. Turbūt niekas tų emigrantų čia nevarytų lauk, bet, aišku, gali būt įvairių pasekmių verslams, kurie gali pradėti mažiau samdyti užsieniečių. Rizika tokia, kad nieks nežino, kas bus, ir iš tos baimės turbūt daug paprasčiau tiek čia esantiems verslams, tiek ir mūsų tautiečiams žinoti, kad niekas nesikeis ir jie galės toliau čia gyventi ir dirbti“, – tikina M. Raugalas.

Nuo milijonų prisiimtų imigrantų indėlio į ekonomiką priklausančios Didžiosios Britanijos politikai kalbėti apie tai, kaip šaliai išstojus iš ES pasikeistų laisvas darbo jėgos judėjimas, privengia. Viešojoje erdvėje vyrauja spėlionės, esą šalyje jau įsikūrusiems migrantams turbūt būtų leista pasilikti neterminuotai ir bet kokie pasikeitimai įtakos turėtų tik naujai atvykstantiems.

Nežinia dėl ateities padidino Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių susidomėjimą galimybėmis gauti šios šalies pilietybę arba nuolatinio gyventojo, vadinamojo rezidento, statusą. Nuolatinio gyventojo, vadinamojo rezidento, statusas užtikrina galimybę Jungtinėje Karalystėje nevaržomai dirbti, studijuoti ir gauti išmokas. Tokį statusą dabar gali gauti penkerius metus šalyje gyvenantis žmogus, tačiau lietuvių imigrantams jis jau seniai nebuvo reikalingas, nes Europos Sąjungos erdvėje galioja laisvo darbo jėgos judėjimo taisyklė. Daugelis ekspertų mano, kad britams tarus „ne“ Europos Sąjungai, veikiausiai būtų sudaroma laisvosios prekybos sutartis, kuri ir toliau leistų laisvą darbo jėgos judėjimą.

2011 metų surašymo duomenimis, Didžiojoje Britanijoje gyveno daugiau kaip 95 tūkst. lietuvių, tačiau manoma, kad dabar jų šioje šalyje – ne mažiau nei 200 tūkst. 

LRT.lt


Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!