Lietuva žengia istorinį žingsnį: spręsime, kokią valstybės ateitį norime kurti (1)

Šių metų gegužės 12 d. Lietuvos gyventojai referendumo būdu sieks priimti sprendimą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo teisės tiems piliečiams, kurie po 1990 m. kovo 11 d. išvyko gyventi į ES ir NATO šalis ir norėtų įgyti tų šalių, kuriose gyvena, pilietybę. Referendumo rezultatas lems, ar bus keičiamas pamatinis valstybės įstatymas – Konstitucija. Kuo šis sprendimas svarbus kiekvienam iš mūsų ir Lietuvos valstybei?

LR ambasada nuotr.
LR ambasada nuotr.

Visų pirma svarbu suprasti, kad šis referendumas – istorinis žingsnis Valstybės ir Tautos gyvenime. Juo bus sprendžiama daugybės lietuvių, gyvenančių už Lietuvos ribų, ateitis – jų teisė ir galimybė išlaikyti kiek įmanoma glaudesnius politinius, ekonominius, kultūrinius ir socialinius ryšius su savo šalimi.

Kartu tai klausimas kiekvienam iš mūsų: ar mes matome save kaip piliečių bendruomenę, jungiančią visus po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius? Referendumas – tai kvietimas prisiimti pilietinę atsakomybę ir išreikšti aiškią savo poziciją dėl to, kokią norime matyti Lietuvos, kaip valstybės, tautos ir piliečių bendruomenės, ateitį.

Pilietybės išsaugojimo klausimas šiandien kaip niekad aktualus. Statistikos duomenimis, šiuo metu užsienyje gyvena daugiau kaip pusė milijono Lietuvos Respublikos piliečių, o pastaruosius keliolika metų gyventojų judėjimas iš vienos šalies į kitą tik spartėja. Mūsų Konstitucija numato, kad, norėdami priimti valstybės, kurioje gyvena, pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės jie netektų, nes, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietis.

Referendume bus sprendžiama, ar tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pilietybę įgijo pagal kilmę, tačiau išvyko gyventi į kitas valstybes, galės išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei nuspręstų tapti ir šalies, kurioje tuo metu gyvena, piliečiais.

„Spinter Research“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 80 procentų apklaustųjų teigė suprantantys šio klausimo svarbą valstybės ir tautos ateičiai, o 65 procentai išreiškė ketinimą dalyvauti referendume. Norint, kad pakeitimas būtų priimtas, už jį turėtų balsuoti ne mažiau kaip pusė visų piliečių, turinčių rinkimo teisę. Kadangi ši Konstitucijos dalis gali būti keičiama tik referendumo būdu, kiekvieno piliečio dalyvavimas – itin svarbus.

Daugiausiai klausimų ir abejonių viešojoje erdvėje tenka išgirsti dėl to, ar išlaikiusieji pilietybę išlaikytų ir prievolę atlikti privalomąją karo tarnybą ir kokį poveikį pilietybės išsaugojimas turėtų jų socialinei apsaugai. Remiantis Konstitucija, privalomąją karinę tarnybą turėtų atlikti absoliučiai visi Lietuvos Respublikos piliečiai, tarp jų – ir išsaugoję pilietybę. Socialinės išmokos, taip pat sveikatos apsauga ir mokesčiai grindžiami ne pilietybe, o gyvenamąja vieta, tad teigiamas ar neigiamas referendumo rezultatas jiems įtakos neturėtų.

Daugiau informacijos apie Pilietybės išsaugojimo referendumą ieškokite www.pilietybesvarbu.lt

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarijos informacija.

Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje paruoštą informaciją apie tai, kaip balsuoti Referendume, jei gyvenate Jungtinėje Karalystėje rasite čia: https://uk.mfa.lt/uk/lt/naujienos/kaip-balsuoti-jei-gyvenate-jungtineje-karalysteje-



Komentarai

666 Atsibodot niekam tie balsavimai neidomus. I bomzyna su belenkokiais pasais priima. Taip kad ner ko cia.


Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!