Skelbimai

Lenkai – šiuolaikinio terorizmo pradininkai?

Savižudiški sprogdinimai, teroristiniai išpuoliai, politinės žmogžudystės – Lenkijos valstybės formavimosi laikotarpiu veikusiems lenkų teroristams būdinga veikla.

wykop.pl nuotr. / Mergina su šautuvu
wykop.pl nuotr. / Mergina su šautuvu

Dažniausiai šiuolaikinis terorizmas, ne be pagrindo, yra siejamas su islamo ekstremizmu, tačiau iš tikrųjų terorizmo apibrėžimas yra kur kas platesnis, o teroristų naudojamu smurtu siekiama įvairių valstybių vyriausybes priversti sutikti su teroristų reikalavimais arba padaryti tam tikras nuolaidas. Nors konkretaus terorizmo apibrėžimo nėra, patį terorizmą galima sieti su nevalstybinių veikėjų vykdomu smurtu prieš žmones ar jų nuosavybę, siekiant konkrečių politinių tikslų ir priversti politinius lyderius priimti teroristams palankius politinius sprendimus. Teroristiniai išpuoliai Šiaurės Airijoje, radikalios nacionalistinės baskų partijos veikla Ispanijoje – neseni teroristinės veiklos pavyzdžiai.

Lenkiškasis terorizmas susiformavo po Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės) trečiojo padalinimo 1795 m., sunaikinusio šią valstybę. Šis terorizmas buvo nukreiptas prieš Lenkiją okupavusią Rusijos imperiją ir ypač efektyviu tapo baigiantis I Pasauliniam karui, o teroristinėje veikloje dalyvavę asmenys tapo Antrosios Lenkijos Respublikos, gyvavusios 1918-1939 m., elitu. 

wikipedia.org nuotr. / Teroristinis aktas

Carinėje Rusijoje lenkų teroristai sprogdindavo traukinius, surengdavo pasikėsinimus į aukštus carinės valdžios pareigūnus ir vykdė kitus panašius išpuolius. Viena iš pirmųjų lenkų teroristinių organizacijų „Sztyletnicy“, 1862-1864 m. vien Varšuvoje įvykdė 47 pasikėsinimus į carinės Rusijos pareigūnus. Dauguma šių pasikėsinimų nepavyko, tačiau gerai suplanuotos teroro akcijos („Sztyletnicy“ nariai naudojo carinių pareigūnų uniformas, niekada nekartodavo to paties plano ir panašiai) pasėjo didžiulę baimę tarp okupacinės rusų valdžios ir gali būti laikomos pavykusio psichologinio smurto pavyzdžiu.

Skaitytojų dėmesiui pateikiame kelis Lenkijos kovos už nepriklausomybę didvyrius, kurie, remiantis šiuolaikine terorizmo samprata, galėtų būti laikomi tikrais teroristais. 

Lenkijos prezidentas – savižudis sprogdintojas

Ignacijus Moscickis (1867-1946 m.) – Antrosios Lenkijos Respublikos prezidentas ir žymus chemikas niekada nebūtų baigęs aukštojo mokslo ir įgijęs mokslinio laipsnio, jei nebūtų pasikėsinęs į Varšuvos generalgubernatoriaus gyvybę. Būdamas jaunuoliu I. Moscickis išvyko į Rygos universitetą, kur norėjo sukonstruoti Varšuvos generalgubernatorių nužudysiančią bombą. I. Moscickis nitroglicerino atsargas kaupė kito studento gyvenamosiose patalpose. Buvo sutarta, jog I. Moscickis kartu su kitu savižudžiu sprogdintoju persirengs carinės valdžios pareigūnų uniformomis, po kuriomis paslėps sprogmenis, ir kartu susisprogdins rusiškoje cerkvėje mišių metu. Jei planas būtų pavykęs, kartu su savižudžiais lenkų teroristais būtų žuvęs ne tik Varšuvos generalgubernatorius, tačiau ir daug Rusijos elito atstovų.
I. Moscickio laimei, apie būsimo Lenkijos prezidento planą sužinojo caro saugumo tarnybos ir 1892 m. bombą konstravusiam lenkų chemikui teko sprukti į Londoną, kur jis sutiko kitą įžymų būsimos Lenkijos valstybės veikėją – Juzefą Pilsudskį. 1897 m. I. Moscickis pradėjo dėstyti Romos katalikų universitete Fribourg‘e (Šveicarija), o 1912 m. Lembergo universitete jam buvo suteiktas elektrochemijos profesoriaus laipsnis.

J. Pilsudskis ir per stiprus traukinio langas

Iš Lietuvos kilęs Lenkijos maršalas ir diktatorius Juzefas (Juozas) Pilsudskis (1867-1935 m.) 1907 m. dalyvavo vienoje Lenkijos socialistų partijos (PPS) teroristinės kuopelės surengtame išpuolyje. Juzefas Pilsudskis kartu su kitais būsimais Lenkijos vadovais Lietuvoje prie Bezdonių apiplėšė traukinį (vėliau šis išpuolis buvo pavadintas „4 premjerų išpuoliu“, nes jame dalyvavo net keturi būsimi Lenkijos ministrai pirmininkai), iš kurio pagrobė 200 000 rublių.

J. Pilsudskio byla

Šis teroristinis išpuolis nuo pat pradžių atrodė tragikomiškai. Pagal apiplėšimo planą, į vieną traukinio vagoną, kuriame buvo vien tik kareiviai, turėjo būti įmesta bomba, o tuo pačiu metu kiti teroristai turėjo susprogdinti bėgius ir sustabdyti traukinį. Teroristams nepavyko su pagaliu išdaužti vagono, kuriame nakvojo kareiviai, lango, o kilęs triukšmas tik sukėlė ant kojų kareivius, kurie pradėjo šaudyti traukinį užpuolusius plėšikus. Galiausiai lenkų sąmokslininkams pavyko traukinio vagono lange pramušti skylę, tačiau ji buvo per maža, kad per ją būtų galima laisvai įmesti bombą, todėl, kol lenkai lėtai pro lango skylę įstūminėjo bombą, dauguma caro kareivių spėjo pabėgti arba pasislėpti ir sprogus bombai žuvo tik vienas kareivis. Ne ką geriau sekėsi ir traukinį sustabdyti bandžiusiems bendrams – dinamitas, kuris turėjo būti panaudotas bėgių susprogdinimui buvo apdėtas drėgna žeme, todėl dagtis permirko ir užtaiso nepavyko susprogdinti. Tada traukinį bandę sustabdyti teroristai tiesiog pradėjo šaudyti į garvežį ir išsigandęs mašinistas sustabdė traukinį, todėl apiplėšimo planas galiausiai pavyko.   

Nesėkmingas pasikėsinimas, nulėmęs generalgubernatoriaus likimą

Lenkijos socialistų partijos (PPS) karinei organizacijai priklausęs Tadeusz’as Dzierbicki’s (1881-1905 m.), keršydamas už demonstracijoje žuvusį brolį, nusprendė nužudyti Varšuvos generalguberantorių Konstantin’ą Maksimowicz’ių. 1905 m. gegužės 18 d. T. Dzierbicki’s sėdėjo kavinėje, pro kurią turėjo važiuoti generalgubernatorius. Kartu su savimi lenkas turėjo supakuotus sprogmenis. Netrukus kavinėje apsilankė du carinės slaptosios policijos agentai, kuriuos labai sudomino žmogus su paketu. Po kelių akimirkų įvykęs sprogimas nusinešė keturių žmonių gyvybes ir sužeidė keliolika kavinės lankytojų. Pasirodo, T. Dzierbicki‘o sąmokslą žinojo mažiausiai keturi bendrininkai, iš kurių du buvo slaptosios policijos informatoriai, todėl kavinėje apsilankę policijos pareigūnai jau žinojo apie rengiamą sąmokslą ir ketino suimti T. Dzierbick‘į. Nepaisant nepavykusio pasikėsinimo, Varšuvos generalgubernatorius supanikavo, apleido savo rezidenciją ir pasislėpė šalia Varšuvos esančioje Zegrze‘s tvirtovėje, kur tų pačių metų rugpjūčio 28 dieną ir buvo atleistas iš užimamų generalgubernatoriaus pareigų.

Meilės teroristė

1906 m. pavasarį lenkaitė Wanda Krahelska (1886-1968 m.) turėjo susituokti su savo mylimuoju Mieczyslawu Rouba, tačiau likus kelioms dienoms iki vestuvių M. Rouba buvo suimtas caro pareigūnų, kurie jį kankino ir tardė. Tiesa, neįrodžius M. Rouba kaltės jis buvo paleistas, tačiau jam pakriko nervai ir jis netrukus nusižudė.

wikipedia.org nuotr. / W. Krahelska

M. Rouba mylimoji W. Krahelska prisiekė atkeršyti žiauriomis represijomis pagarsėjusiam Varšuvos generalgubernatoriui Georgijui Skalonui. Šiuo tikslu ji įstojo į Lenkijos socialistų partijos (PPS) sukarintą organizaciją, kuri rengė pasikėsinimus į caro valdžios pareigūnus. Nors caro slaptoji policija išsiaiškino sąmokslininkų kėslus nužudyti Varšuvos generalgubernatorių ir daugumą teroristų suėmė, tačiau W. Krahelskai pavyko išvengti arešto ir 1906 m. rugpjūčio 18 d. ji iš namo balkono ant generalgubernatoriaus karietos ir jo palydos numetė tris bombas, iš kurių sprogo tik dvi, lengvai sužeisdamos generalgubernatorių lydinčius asmenis ir patį generalgubernatorių. Nors sąmokslas nepavyko, generalgubernatorius netrukus mirė. Buvo kalbama, jog jis mirė nuo mažos žaizdos, kai buvo sužeistas pasikėsinimo metu, į kurią pateko infekcija. W. Krahelska iki savo gyvenimo pabaigos buvo šventai įsitikinusi, jog „bombos atliko savo darbą“.  



Komentarai



Politika


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!