Skelbimai

Kodėl Škotija greičiausiai nesurengs antro referendumo dėl nepriklausomybės

Škotija greičiausiai negaus progos surengti dar vieną referendumą dėl nepriklausomybės, teigia Vestminsterio universiteto konstitucijos ekspertas Peteris Catterallas. Šį savo teiginį jis grindžia tuo, kad toks veiksmas lemtų pernelyg daug sumaišties politiniu lygmeniu, be to, šiuo metu Škotijos atsiskyrimas būtų pragaištingas šalies ekonomikai, rašo „Business Insider“.

geograph.org.uk (Kim Traynor) nuotr. / Škotija
geograph.org.uk (Kim Traynor) nuotr. / Škotija

2014 m. 55 proc. škotų balsavo už pasilikimą Jungtinės Karalystės (JK) sudėtyje, 45 proc. parėmė nepriklausomybės idėją.

Tačiau Škotijos nacionalinės partijos lyderė Nicola Sturgeon siekia, kad būtų surengtas dar vienas referendumas dėl nepriklausomybės: nors britai, kaip visuma, pastarajame referendume pareiškė norą trauktis, dauguma škotų balsavo už pasilikimą ES (62 proc.).

P. Catterallas vis dėlto nurodo, kad Škotijos nacionalinės partijos lyderė N. Sturgeon yra itin apdairi ir kad ji – vienintelė politikė, uoliai besitvarkanti po „Brexit“ sukelto chaoso, lėmusio premjero Davido Camerono atsistatydinimą praėjusį penktadienį ir privertusio abi pagrindines JK  politines partijas peštis, kad apsaugotų savo pozicijas.

Štai pagrindinės kliūtys, kurios gali kilti bandant surengti referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės:

Vestminsteris gali nepritarti referendumui

Nors škotai turi savo parlamentą, norėdami surengti nacionalinį referendumą, jie visų pirma turi gauti Londone įsikūrusio Vestminsterio [taip dažnai vadinamas JK parlamentas – LRT.lt] leidimą. 2014 m. vykusiame referendume dėl nepriklausomybės už pasilikimą JK sudėtyje balsavo per 55 proc. šalies gyventojų, ir tai buvo nemaža ir gana netikėta persvara.

Škotams ryžtingai apsisprendus likti ES sudėtyje, „Brexit“ sukelto škotų pykčio galbūt ir pakaks priversti Vestminsterio politikus gerai pagalvoti, ar nevertėtų škotams sutekti dar vienos progos spręsti dėl nepriklausomybės. Vis dėlto JK vyriausybė neturi konstitucinės prievolės leisti tam įvykti.

„JK vyriausybė gali teigti, kad ji privalo pritarti antrajam škotų referendumui, bet teoriškai ji galėtų ir neduoti jam sutikimo. Kai 1776 m. amerikiečiai panoro tapti nepriklausomais, jie tai padarė jėga. Mes to nenorime – mes norime vadovautis konstitucija. Taigi kyla klausimas, kaip ilgai atsilaikysime prieš tai, kas neišvengiama?

N. Sturgeon teigė siūlysianti Škotijos parlamentui balsuoti prieš pasitraukimo iš ES rezoliucijas. Ji turi teisę tai daryti. Škotija vieningai balsavo prieš pasitraukimą, taigi ji ir neturėtų elgtis kaip nors kitaip. Vadovaudamiesi demokratijos principais, turėtume gerbti žmonių valią, bet neaišku, kokių žmonių – britų? anglų? škotų?“ – svarsto P. Catterallas.

Jis priduria, kad, kol N. Sturgeon apdairiai žaidžia „Brexit“ sąlygomis susiklosčiusį politinį žaidimą, ES gali turėti problemų ir dėl bandymų sekti nepriklausomybės siekiančios Škotijos pavyzdžiu.

„N. Sturgeon yra vienintelė politikė, turinti planą. Ji siunčia signalą Škotijos žmonėms – „girdėjome, ką jūs pasakėte“, bet kartu ji perduoda žinutę Vestminsteriui ir Briuseliui. Gali būti ir taip, kad kitos ES narės, visų pirma Ispanija, nepritars Škotijos atsiskyrimui, nes kiltų grėsmė, kad šiuo pavyzdžiu paseks, pvz., Katalonija“, – mano P. Catterallas.

Škotijos ekonomikai nepriklausomybė taps našta

Kitas aspektas – šiuo metu Škotija nelabai gali sau leisti būti nepriklausoma, ir N. Sturgeon tai veikiausiai labai gerai žino.

„Po 2014 m. nepriklausomybės referendumo [Škotijos] ekonomika mainėsi. Pakito naftos kaina, pagrindinių Škotijos bankų padėtis dar labiau pablogėjo – neseniai galėjome stebėti RBS akcijų kainos nuosmukį, taigi darau prielaidą, kad N. Sturgeon kalbos yra tiriamojo pobūdžio.

Ji yra atsargi ir apdairi politikė. Buvau pritrenktas, kaip ji privertė Alexą Salmondą eiti į televizijas ir kelti triukšmą, kad pačiai nereikėtų to daryti. Tai suteikia jai galimybę įtikinamai neigti ką nors žinojus. Priešingai negu Borisas Johnsonas, ji nelinkusi sakyti nieko, ko negalėtų pagrįsti“, – teigia P. Catterallas.

Škotijos pretenzijos į Šiaurės jūros naftos išteklius buvo vienas iš svarbiausių motyvų nepriklausomybės kampanijos rengėjų manifeste, tačiau per praėjusius pusantrų metų nafta daugiau nei perpus atpigo, kaip ir RBS akcijų kaina, kurią po 2008 m. finansų krizės Britanijos vyriausybei teko sanuoti, o tai dar labiau komplikuoja Škotijos atsiskyrimo lūkesčius.

„The Guardian“ pažymi, kad po paskutinės recesijos Škotijos ekonomika augo kur kas lėčiau nei visos likusios JK dalies: kalbant apie grynuosius pinigus, Škotijos BVP padidėjo tik 4 proc., palyginti su visos JK ekonomika, kuri išaugo 23 proc. Tai nėra paveikslas šalies, pasirengusios būti savarankiška, net jei ji yra ES sudėtyje.

Susitarti dėl to, kokią nepriklausomybę Škotija gaus, bus praktiškai neįmanoma

Net jei Škotijai pavyktų gauti leidimą rengti referendumą dėl nepriklausomybės, susitarti dėl šios nepriklausomybės pobūdžio būtų išties sunku – maždaug taip, kaip dabar Vestminsteriui sunku išnarplioti „Brexit“ problemą. Kaip aiškina P. Catterallas, jau ir dabar yra valstybių narių, kurios yra sudariusios nestandartinius susitarimus su ES, tačiau šiuo atveju rasti daugumai priimtiną sprendimą bus sunku.

„Yra nemažai kompromisinių susitarimų. Pavyzdžiui, su Danija: šalis priklauso ES, tačiau dvi Danijos dalys – Grenlandija ir Farerų salos – nėra Europos Sąjungoje. Ar toks modelis tiktų Škotijai? Atsakymas – niekas tiksliai nežino. Atsakymą turės rasti politikai.

Mes žinome tik tai, kad toks modelis tiko Danijai ir net Vokietijai, kai susijungė jos Rytai ir Vakarai, taigi visai įmanoma įsivaizduoti asimetrišką JK, kurioje pusiau autonomiška Škotija priklausytų ES, o likusi Britanijos dalis – nepriklausytų. Tačiau praktiškai įgyvendinti tokį sumanymą būtų labai keblu“, – tvirtina P. Catterallas.

Du esminiai dalykai, kuriuos Škotija turės apsvarstyti prieš surengdama referendumą dėl nepriklausomybės, yra tai, ar jungtis prie euro zonos – gal ir nebloga mintis, turint omeny, kad svaras ką tik įsmuko į duobę, ir tai, ar prisijungti prie Šengeno susitarimo, veiksmingai panaikinusio patikras kertant sieną tarp valstybių narių.

Kad ir ką nuspręstų Škotija, dabartiniai ženklai rodo, kad ji nežada atsisakyti galimybės likti ES sudėtyje. Europarlamentaras škotas Alynas Smithas prašė Europos Parlamento nenuvilti Škotijos, leisdamas aiškiai suprasti, kad nesvarbu, bus jai leista surengti referendumą dėl nepriklausomybės, ar ne, Škotija liks Europos pusėje. 

LRT.lt


Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!