Skelbimai

JK prasidėjo „Brexit“ referendumas. Lietuvoje gyvenantys britai nori likti europiečiais

Šiandien, birželio 23 d., Jungtinei Karalystei, Europos Sąjungai ir visam likusiam pasauliui išaušo lemtinga diena – Jungtinėje Karalystėje (JK) prasidėjo referendumas dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES).

15min.lt nuotr. / M.A. Haroldas
15min.lt nuotr. / M.A. Haroldas

7.00 val. ryto vietos laiku visoje JK atsidarė rinkiminės apylinkės, kuriose šiandien ketina balsuoti 46 499 537 užsiregistravę rinkėjai.

Vadinamasis „Brexit“ referendumas yra tik trečiasis referendumas šalies istorijoje, kuris vyksta po keturių mėnesių aršios kovos tarp euroskeptikų ir JK pasilikimo ES šalininkų stovyklų.

Referendumo metu rinkėjams bus pateiktas klausimas: „Ar Jungtinė Karalystė turėtų likti Europos Sąjungos nare, ar turėtų palikti Europos Sąjungą?“

Rinkiminės apylinkės veiks nuo 7.00 val. iki 22.00 valandos. Galutiniai referendumo rezultatai paaiškės penktadienio rytą.

Referendumo baigties praktiškai neįmanoma prognozuoti, nes pasitraukimo iš ES priešininkų ir šalininkų šansai yra apylygiai.

„Survation“ apklausos rezultatai rodo, kad pasilikimą Bendrijoje remia 45 proc. britų, o išstojimą – 44 procentai; 11 proc. respondentų nurodė dar neapsisprendę, kaip balsuos referendume.

Lietuvoje gyvenantys britai nesižavi „Brexit“ idėja – nori likti europiečiais

Birželio 23-iąją, ketvirtadienį, Jungtinėje Karalystėje vykstantis referendumas, kuriame sprendžiamas britų likimas Europos Sąjungoje, taps svarbiu išbandymu. Lietuvoje gyvenantys britai sako, kad debatų atgarsiai juos pasiekia net ir už Lamanšo, nors ypatingo susidomėjimo šiuo politiniu procesu nėra.

Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenantis ir pirmuoju užsienio valstybės piliečiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu tapęs Markas Adamas Haroldas teigė, kad ministro pirmininko Davido Camerono sprendimas rengti referendumą buvo politinė klaida.

„Manau, kad tai didžiulė Camerono klaida, kad jis sutiko rengti referendumą, bandydamas išsaugoti nacionalistų balsus. Dabar tai tapo savotišku sukilimu, kurį rengia turtingi populistai gangsteriai, bandydami žmones įtikinti, kad jiems reikia suteikti didesnę galią“, – griežtai apie referendumo prielaidas atsiliepė M.A.Haroldas.

Jo teigimu, Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos yra ir gerų argumentų, bet jais šiuo metu naudojasi žmonės, kurie veikia ne visos valstybės, o savo pačių interesui.

Išskiria šeimos narių nuomonės

„Brexit“ kampaniją palaiko Nigelas Farage'as – tas vyrukas, kuris padėjo Putinui praturtėti, parduodamas metalus, pavogtus iš Rusijos žmonių. Jie daro tai, ką daro gangsteriai – mobilizuoja pasimetusius žmones prieš įsivaizduojamą išorės priešą. Jie susikuria populiarumą melu ir propaganda“, – „Brexit“ stovyklą ir jos lyderį apibūdino Lietuvoje gyvenantis britas.

„Jei jie išties gaus valdžios galią, tai mes visi turėsime problemų. Ir aš čia nekalbu pagal Godvino dėsnį. Jei matėte Hitlerio atėjimą į valdžią, tai „Brexit“ scenarijus gali pasirodyti gana gąsdinantis“, – kalbėjo M.A.Haroldas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys teigė, kad jo mama ir dauguma draugų Jungtinėje Karalystėje norėtų likti Europos Sąjungos dalimi. „Jiems nepatinka ksenofobiškas „Brexit“ rėmėjų retorikos atspalvis“, – sakė jis.

Tiesa, M.A.Haroldas pridūrė, kad jo tėvas labiau vertina ekonominius debatų argumentus ir šiek tiek simpatizuoja „Brexit“ stovyklai. „Galbūt jam dar labiau patiktų „Frexit“ scenarijus“, – juokaudamas apie galimą Prancūzijos išstojimą iš Europos Sąjungos kalbėjo britas.

„Vis dėlto tikiuosi, kad jis balsuos už tai, jog liktume. Jungtinė Karalystė vis vien neišvengiamai bus Europos dalis ir mūsų balsas geriau būtų girdimas viduje nei išorėje“, – darė išvadą M.A.Haroldas.

„Tikiuosi, kad tai paskutinę minutę supras ir dauguma britų bei pasirinks teisingai“, – vylėsi jis.

Prie didžėjaus pulto dažnai sutinkamas ir žymiausiu Lietuvos britu vadinamas M.A.Haroldas teigė, kad kol kas dar nesvarsto, kaip pasikeistų jo gyvenimas „Brexit“ scenarijaus išsipildymo atveju.

„Galbūt tai pastūmėtų rimčiau pagalvoti apie Lietuvos pilietybę. Norėčiau likti europiečiu. Tai galėtų prisidėti prie Vilniaus augimo, jei britų verslininkai norėtų perkelti savo verslą į ES“, – svarstė jis.

„Jau kalbėjau su vienu bičiuliu, kuris mąsto perkelti savo verslą į Ispaniją. Gal įtikinčiau jį „Brexit“ atveju pasirinkti Lietuvą“, – sakė M.A.Haroldas.

Nigelą Farage'ą vadina menkysta

Anglas Richardas Schofieldas Lietuvoje gyvena jau 15 metų, pastaruosius trejus – Kaune, kur yra įkūręs Tarptautinį litvakų fotografijos centrą. Jam 51-erių vyras ir vadovauja.

„100 procentų pasisakau už Jungtinės Karalystės pasilikimą Europos Sąjungoje. Tikrai taip, – teigė R.Schofieldas. – Argumentai už išstojimą manęs neįtikina, be to, man atrodo, kad reikia tiesti tiltus, o ne statyti sienas. Lietuviai puikiai žino, kas yra sienos ir kodėl jų nereikia.“

Vyras, tiesa, prisipažino pernelyg giliai po politines ir ekonomines ketvirtadienio balsavimo aplinkybes nesikapstantis. Bet jam labai svarbios žmogaus teisės ir laisvo judėjimo principas.

„Man patinka Europos Sąjunga, mane žavi jos idėja, tikslai, įkūrimo priežastys. Žinoma, suprantu, kad ši organizacija nėra tobula, bet tai demokratija. Viską sprendžia žmonės, tad tai iš tikrųjų labai paprasta“, – tvirtino R.Schofieldas.

Euroskeptikų stovyklos „Leave“ atstovai, ypač – nacionalistinės Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as, mėgsta kartoti, kad britams reikia trauktis iš ES, kurią neva valdo „neišrinkti pareigūnai“. Omenyje dažniausiai turima Europos Komisija – vadinamasis Bendrijos ministrų kabinetas.

„Bet juk britai irgi nerenka vyriausybės ministrų. Galiausiai Londone yra Lordų rūmai, – juokdamasis priminė R.Schofieldas. – Nėra tikrai jokių argumentų už išstojimą.“

Ironiška, tačiau neišrinktas – ir pats N.Farage'as. Praėjusiais metais visuotiniuose rinkimuose UKIP lyderis nesugebėjo nugalėti Pietų Taneto apygardoje ir, nepatekęs į Bendruomenių rūmus, įteikė atsistatydinimo iš partijos vadovo pareigų pareiškimą. Bet jis nebuvo patenkintas, ir N.Farage'as be jokių rinkimų liko vadovauti UKIP.

„N.Farage'as yra šlykštus žmogus, menkysta, nesislapstantis rasistas. Jis įkūnija visa tai, kas man nepatinka Anglijoje, jis yra tipiškas nuoboda, kokių pilna mažų miestelių aludėse“, – piktinosi britas.

Rinktųsi lietuvišką pasą

R.Schofieldas, nors ir atsargiai, įžvelgia ir Jungtinėje Karalystėje augančios ksenofobijos ženklų. Ypač jam įstrigo praėjusią savaitę N.Farage'o komandos paskelbtas rinkimų plakatas „Breaking Point“ – į Europą plūstančių migrantų nuotrauka. Po ja prirašyta: „ES visus mus išdavė.“ 

Tokia agitacija pasipiktino net tos pačios stovyklos „Leave“ atstovai, o iždo sekretorius George'as Osborne'as prabilo apie nacių vertą propagandą.

„Iš tiesų bandoma pasinaudoti kitokios odos spalvos žmonių baime. Man atrodo, kad būtent tai prieš šį referendumą svarbiausia – emocijos“, – teigė R.Schofieldas.

Jis sutiko, kad Jungtinės Karalystės ir taip neįmanoma vadinti visaverte ES šalimi – čia cirkuliuoja ne euras, o svaras, čia automobiliai važiuoja kairiąja kelio puse: „Būtent. Antra vertus, daug kas sako, kad jei jau esame visai kitokie, galima palikti Bendriją.

Vis dėlto galima žiūrėti ir kitaip: jei ir taip turime daug nepriklausomybės, kam ką nors keisti? Pastaruosius 30 metų daug keliavau po Europą, ir skirtumai tarp britų ir europiečių žemyne yra tikrai dideli. Siaurutis Lamanšo sąsiauris tapęs jūra.“

„Be to, kažkada buvome viena galingiausių valstybių pasaulyje. Yra manančių, kad mes vis dar svarbūs. Bet taip nėra – Didžiajai Britanijai reikia draugų ir su jais kartu dirbti. Nemanau, kad pasilikti ES rizikinga. Išstoti – rizikinga. Nemanau, kad rizikuoti verta“, – svarstė R.Schofieldas.

Britas baiminasi ir dėl pasekmių dabartinei jo veiklai Kaune – darbui Tarptautiniame litvakų fotografijos centre, kuris yra viešoji įstaiga.

„Kalbėjomės su keliais tautiečiais, ir aš tik pusiau juokais pasakiau, kad įvykus „Brexit“ prašysiu Lietuvos pilietybės. Britiško paso atsisakysiu – su džiaugsmu.

Lietuvoje man labai įdomu: čia daug kas keičiasi, čia viskas įmanoma, – teigė R.Schofieldas. – Tegaliu pridurti, kad už pasilikimą ES, mano manymu, balsuos visi britai, kurie yra keliavę ir matę pasaulio.“

Nemato priežasčių palikti ES

Tuo tarpu penktus metus Vilniuje gyvenantis londonietis Davidas Boothas ketvirtadienio referendumu pernelyg nesidomi, bet įžvelgia, kad bent jau dėl imigracijos – o šią išstojimo iš ES priežastį šalininkai pavertė pagrindiniu kampanijos akcentu – britai turi teisę jaudintis.

„Ar imigrantų Didžiojoje Britanijoje per daug? Ir taip, ir ne. Nemanau, kad reikėtų įsileisti nekontroliuojamus migrantų srautus. Kita vertus, ekonomine prasme migrantai tikrai naudingi, – teigė 37 metų vyras. – Be to, reikia nuspręsti, ar ką nors dar reiškia etninė šalies tapatybė, ar su ja reikia atsisveikinti taip pripažįstant, kad šalis bus tokia, kokia bus.“

D.Boothas pats neturi nieko prieš imigrantus („Aš ir pats – imigrantas“), tačiau jam nepatinka, jei į Jungtinę Karalystę atvykę žmonės nededa jokių pastangų integruotis: „Yra pavojų, kad daug vienos tautos atstovų gyvens vienoje vietoje ir taip neįsilies į šalies, į kurią atvyko, visuomenę.

Taip, galima sakyti, kad imigracija – žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą – sukuria daugiau tolerancijos. Bet galima sakyti ir tai, kad tolerancijos sumažėja, jei nesistengiama pritapti.“

Vis dėlto Vilniuje apsistojęs britas nemato priežasčių Jungtinei Karalystei palikti Europos Sąjungos – visų pirma dėl to, kad abi stovyklos pritraukia maždaug po lygiai šalininkų.

„Turiu tokią taisyklę, kad ir dėl ko būtų rengiamas referendumas. Jei kalbama apie „fifty fifty“, lai viskas lieka taip, kaip yra. Biurokratizmo politikoje ir taip daug, o šiuo atveju reiktų iš tiesų daug ką keisti“, – tvirtino D.Boothas.

Jis nesutiko su Jungtinėje Karalystėje dažnai išsakomu priekaištu, esą į šalį atvykstantys imigrantai sutinka dirbti už kuklesnį atlygį, o tuomet krinta ir vietos gyventojų atlyginimai. D.Bootho nuomone, tokie argumentai „tiesiog kvaili“.

„Tikrai atmetu tokius svarstymus. Rinkos jėgos yra rinkos jėgos, nereikėtų kištis. Jei diskutuojama apie tai, diskutuojama ir apie visą kapitalizmą. O kapitalizmas, nors ir netobulas, yra geriausia sistema“, – svarstė britas.

„N.Farage'as sugebėjo aplink save suburti, pasakysiu taip, vidutinybių grupes. Jei tie žmonės būtų labiau išsilavinę, į jokias grupes jie nesiburtų“, – pridūrė D.Boothas.

Kalbėdamas, jis vis dėlto pastebėjo, kad referendumo tema nemažai daliai britų netgi nėra įdomi – esą tokį įspūdį sudaro geltonoji spauda.

Gyvendamas Vilniuje, D.Boothas dažnai bendrauja tiek su kitais į Lietuvą atvykusiais britais, tiek draugais bei giminaičiais: „Bet niekas apie balsavimą neužsimena nė puse žodžio. Man kažkiek keista.“

Ką jis darys, jei britai nubalsuos išstoti iš ES? „Tikrai nesiruošiu staigiai keisti gyvenimo. Be to, niekas labai greitai nesikeis ir ES bei Londono santykiuose“, – faktą, kad derybos dėl išstojimo iš Bendrijos užtruktų mažiausiai dvejus metus, priminė vyras.

Parengta pagal bbc.co.uk ir 15min.lt informaciją

15min.lt


Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!