Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

JK paskelbė išvadas dėl įsitraukimo į karą Irake

Liepos 6 d. Jungtinės Karalystės (JK) Parlamente buvo pristatyta buvusio valstybės tarnautojo John‘o Chilcot‘o vadovaujamos komisijos parengta ataskaita apie šalies įsitraukimą į 2003 m. vykusią įnvaziją į Iraką.

en.wikipedia.org (Arlo K. Abrahamson) nuotr. / Karas Irake
en.wikipedia.org (Arlo K. Abrahamson) nuotr. / Karas Irake

Chilcot’o ataskaitos duomenimis, JK įsitraukė į karą Irake, kai taikios nuginklavimo priemonės nebuvo išsemtos, o karo veiksmai nebuvo paskutinė priemonė.

JK 2003 metais prisijungė prie JAV prezidento George'o W. Busho vadovaujamos invazijos į Iraką, premjero pareigas einant leiboristų lyderiui Tony Blair‘ui. JK kariai Irake buvo iki 2011 metų.

JK sprendimas įsitraukti į karą Irake yra itin nepalankiai vertinamas britų visuomenėje ir persekioja Leiboristų partiją. Tuometinė leiboristų vyriausybė sprendimą prisidėti prie invazijos į Iraką motyvavo teiginiu, jog tuometinis Irako diktatorius Saddam‘as Hussein‘as neva turi masinio naikinimo ginklų, tačiau šių ginklų taip ir nebuvo surasta.

2003-2009 m. laikotarpiu Irake žuvo 179 britų kariai ir dešimtys tūkstančių Irako gyventojų (skirtingais duomenimis, Irako karo metu žuvo nuo 90 000 iki 600 000 irakiečių). JAV, kurios ir inicijavo 2003 metų kovą pradėtą karinę intervenciją, šiame kare neteko 4 487 žmonių.

Žuvusiųjų britų karių šeimos nariai tikisi sulaukti atsakymo, kodėl JK pradėjo karą Irake, neturėdama pakankamai įrodymų apie masinio naikinimo ginklus. Kai kurių žuvusių karių šeimų narių artimieji, remdamiesi Chilcot‘o ataskaitos duomenimis, jau ketina paduoti į teismą T. Blairą.

Politiniai oponentai ragina T. Blair‘ą atsiprašyti britų visuomenės ir prisiimti atsakomybę dėl karinės invazijos Irake. Tiesa, pačioje Chilcot‘o ataskaitoje nei T. Blair‘as, nei tuometinė šalies vyriausybė nekaltinami tarptautinės teisės pažeidimais, tačiau Tarptautinis Baudžiamasis Teismas taip pat žada pradėti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų prieš Irako žmones. Įtariama, kad britų ir amerikiečių kariai kankino vietinius gyventojus.

Chilcot‘o komisijos ataskaitoje teigiama, jog JK vyriausybės sprendimas įsitraukti į karą Irake buvo pagrįstas prielaidomis ir netiksliais žvalgybos duomenimis, kurių niekas taip ir nekvestionavo. T. Blair‘ui, kuris invazijos į Iraką metu vadovavo leiboristų vyriausybei, priekaištaujama, jog vyriausybė, nepaisant gausių įspėjimų, neįvertino S. Hussein‘o režimo nuvertimo pasekmių visam Artimųjų Rytų regionui, kuriame iki šiol vyrauja chaosas bei iškilo tokios teroristinės organizacijos kaip „Islamo valstybė“.

Pats T. Blair‘as nedelsiant sureagavo į Chilcot‘o ataskaitos išvadas, paskelbdamas, jog jis vis dar tiki, kad pasauliui yra geriau be S. Hussein‘o, o Irake vykęs karas ir jo pasekmės nėra susijusios su dabartiniu terorizmu Artimųjų Rytų ar bet kuriame kitame pasaulio regione.

Pasak. T. Blair‘o karinė invazija į Iraką buvo vykdoma remiantis turimais žvalgybos duomenimis, kuriais buvo pasitikima ir geriausiais valstybės interesais.

Tiesa, T. Blair‘as pripažino, jog Chilcot‘o ataskaitoje pagrįstai kritikuojami karinės invazijos į Iraką pasirengimo ir planavimo etapai, už kuriuos T. Blair‘as asmeniškai pasiruošęs prisiimti visišką atsakomybę. 

Susipažinti plačiau su Chilcot'o ataskaita galite čia

Parengta pagal lrt.lt ir bbc.co.uk informaciją



Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!