Skelbimai

JK Parlamento prorogacija: antikonstitucinis vyriausybės sprendimas, pagreitinantis „Brexit“ be sutarties?

„Jungtinės Karalystės (JK) Parlamento prorogacija (laikinas veiklos sustabdymas) – konstitucinei teisei prieštaraujantis sprendimas, bjaurus premjero piktnaudžiavimas valdžia, Parlamento suverenumo pažeidimas, prilygstantis valstybiniam perversmui!“. Tokie ir panašūs šūkiai pastarosiomis dienomis aidi JK žiniasklaidoje ir visuomenėje, kurią gerokai suerzino rugpjūčio 28 d. priimtas premjero Boriso Johnsono sprendimas nuo rugsėjo 9-12 d. iki spalio 14 d. laikinai sustabdyti Parlamento darbą bei šį sprendimą palaiminęs monarchės Elizabeth II pritarimas.

pixabay.com nuotr. / JK Parlamento rūmai
pixabay.com nuotr. / JK Parlamento rūmai

Daugiau nei milijonas žmonių per mažiau nei vieną dieną pasirašė prieš JK Parlamento prorogaciją nukreiptą peticiją, didžiuosiuose JK miestuose kilo spontaniškos protesto akcijos, o vyriausybės sprendimą Anglijos, Škotijos ir Šiaurės Airijos teismams apskundė tarppartinė 75 parlamentarų grupė bei visuomenės aktyvistai, įskaitant buvusį šalies premjerą Johną Majorą.

Ką gi reiškia šis, iš pirmo žvilgsnio tarsi pagrįstas galiojančiais įstatymais, JK vyriausybės sprendimas „Brexit“ procesui ir šalyje galiojančiai konstitucinei santvarkai?

JK Parlamento prorogacijos reikšmė šalies konstitucinei santvarkai

JK konstitucinės teisės ekspertų nuomone, premjero Boriso Johnsono sprendimas laikinai sustabdyti šalies Parlamento veiklą yra labai prieštaringas. Šiuo sprendimu JK vyriausybė demonstruoja nepagarbą šalies konstitucinės sistemos vertybėms. JK yra baigiamojoje pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) stadijoje, todėl šalies politinės institucijos ir taip yra perkrautos konstitucinės teisės klausimais, o Parlamento prorogacija ir B. Johnsono nuolat skambantys pareiškimai, jog „Brexit“ įvyks šių metų spalio 31 d. su sutartimi ar be jos, gali sukelti konstitucinę krizę, jei britams nepavyks iki to laiko susiderėti su ES dėl naujos „Brexit“ sutarties.

Reikia pabrėžti, jog JK, skirtingai nei kitose šalyse, nėra rašytinės Konstitucijos – šalyje galioja vadinamoji politinė konstitucija, leidžianti vertinti vyriausybės veiksmus trimis būdais: teisiškai (pagal galiojančius įstatymus), pagal nusistovėjusius papročius ir pagal konstitucinius principus.

Pirma, teisiškai labai sunku paneigti, jog JK vyriausybės sprendimas laikinai sustabdyti Parlamento veiklą yra neteisėtas. Įstatymuose numatytos karalienės galios laikinai stabdyti Parlamento darbą yra labai plačios ir bet kokie teismai vengs arba itin nenoriai vertins šį politinio pobūdžio sprendimą, nes labai sunku įvardinti, kokius teisinius standartus pažeidė Parlamento prorogacija. Pati vyriausybė parlamentinės sesijos sustabdymą vertina kaip pasiruošimą naujai parlamentinei sesijai, kurios pradžią žymės šių metų spalio 14 d. Parlamente perskaityta Karalienės kalba. Teismų nenorą veltis į teisiškai neaiškiai traktuojamą vyriausybės ir parlamentarų ginčą, kuriame figūruoja karalienė, liudija ir rugpjūčio 30 d. priimtas laikinas Škotijos Sesijų teismo sprendimas, jog Parlamento prorogacija yra leistina. Nors galutinis šio teismo sprendimas bus priimtas tik kitą savaitę (likus kelioms dienoms iki tikėtinos prorogacijos), tačiau, vargu, ar jis pasikeis.

Pati vyriausybė laikosi nuomonės, jog laikinas Parlamento veiklos sustabdymas yra tarsi „būtinas atkovėpis“ prieš naujo politinio sezono pradžią (dabartinė parlamentinė sesija be ilgesnių pertraukų tęsėsi nuo 2017 m. birželio, nors įprastai, parlamentinės sesijos trunka tik metus). Be to, JK Parlamento Bendruomenių rūmuose nusistovėjusi praktika, jog kasmet rugsėjo 14-spalio 9 d. daroma pertrauka, nes tuo metu įvyksta valdančiosios ir opozicinių partijų metinės konferencijos, todėl laikinas Parlamento veiklos sustabdymas iš dalies sutampa su šia pertrauka.

Antra, pagal nusistovėjusius papročius JK karalienė veikia kaip formali valstybės vadovė, kuri vadovaujasi premjero patarimais, todėl nerealu tikėtis, jog demokratinėje sistemoje neišrinkta monarchė prisiims demokratijos sergėtojos vaidmenį ir pasipriešins savo pačios vyriausybės rekomendacijoms.

Trečia, vadovaujantis aukščiau minėtais dviem vertinimo būdais gautųsi, jog premjero B. Johnsono sprendimas laikinai sustabdyti JK Parlamento veiklą yra visiškai teisėtas? Ne visai. Remiantis konstituciniais principais, JK politinė konstitucija yra grindžiama santykiais tarp vyriausybės ir Parlamento. JK Parlamento Bendruomenių rūmai yra kertinė demokratiškai išrinktos valdžios institucija, kuri suteikia įgaliojimus vyriausybei veikti – vyriausybė privalo turėti daugumos parlamentarų pasitikėjimą. Siekiant išlaikyti parlamentarų pasitikėjimą ir išlikti pareigose vyriausybė yra atskaitinga Parlamentui. Jei vyriausybė dėl įgyvendinamos politikos praranda parlamentarų pasitikėjimą, ji privalo keisti politiką, įtikinti parlamentarus ją paremti arba atsistatydinti. Šiuo metu JK Parlamento Bendruomenių rūmai nepritaria JK pasitraukimui iš ES be sutarties iki spalio 31 d., todėl vienašališkas vyriausybės sprendimas laikinai sustabdyti Parlamento veiklą siekiant lengviau įgyvendinti savo tikslus jau reiškia vyriausybės piktnaudžiavimą savo galiomis ir nesiskaitymą su savo įgaliojimų šaltiniu – Parlamentu.

JK Parlamento prorogacijos reikšmė „Brexit“ procesui

Jei JK Parlamento veikla rugsėjo 9-12 d. būtų sustabdyta iki spalio 14 d., tai turėtų itin skaudžių pasekmių „Brexit“ sutarties šalininkams, nes parlamentarams liktų tik 17 dienų iki spalio 31 d. siekiant teisiškai užblokuoti „Brexit“ be sutarties.

Žinant gana sudėtingą JK įstatymų priėmimo procesą, kai įstatymo projektas turi būti kelis kartus derinamas tiek JK Parlamento Bendruomenių, tiek Lordų Rūmuose, o vėliau dar gauti karalienės pritarimą, tikėtina, jog likusio laiko neužtektų „Brexit“ be sutarties užblokavimui. Panašūs biurokratiniai trikdžiai gali laukti ir įstatymų dėl „Brexit“ pratęsimo ar net atšaukimo.

Opozicinė Leiboristų partija tariasi su kitomis opozicinėmis partijomis dar iki Parlamento prorogacijos surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo Borisu Johnsonu, kurį premjerui pralaimėjus vyriausybė privalėtų atsistatydinti, o valdančioji dauguma – suformuoti naują vyriausybę. Nepavykus suformuoti naujos vyriausybės per 14 kalendorinių dienų (negavus daugumos parlamentarų pritarimo) būtų skelbiami pirmalaikiai Parlamento rinkimai.

Kita vertus, net jei opozicijai ir pavyktų išversti B. Johnsoną iš premjero posto bei paskelbti pirmalaikius Parlamento rinkimus, tokie rinkimai įvyktų ne anksčiau kaip spalį, o tai reiškia, jog parlamentarams liktų ne ką daugiau laiko stabdyti „Brexit“ be sutarties nei Parlamento prorogacijos atveju.

Dar viena išeitimi gali būti JK Parlamento opozicinių partijų kreipimasis į karalienę su prašymu atšaukti jau priimtą sprendimą dėl Parlamento veiklos sustabdymo. Nors tokie prašymai yra itin reti, nes kaip minėta karalienė nesikiša į politiką, tačiau šis prašymas gali būti grindžiamas demokratinei santvarkai ir konstitucinei teisei prieštaraujančių vyriausybės veiksmų peržiūra. Įdomu, tai, jog laikino Parlamento veiklos sustabdymo patys parlamentarai negali atšaukti, nes ne jie šį sprendimą priėmė, o žinant B. Johnsono kietakaktiškumą šiuo klausimu, galutinį sprendimą dėl prorogacijos atšaukimo gali priimti tik pati monarchė.

Įdomu ir tai, jog JK Parlamento darbą ketinantis sustabdyti B. Johnsonas patį prorogacijos laikotarpį ketina išnaudoti efektyvesniam derėjimuisi su ES. Rugpjūčio 30 d. B. Johnsonas paskelbė, jog laikas paspartinti „Brexit“ derybų tempą – šis pareiškimas paskelbtas po to, kai rugpjūčio 28 d. JK vyriausybė ir Europos Sąjunga (ES) sutarė, jog abiejų šalių susitikimai vyks du kartus per savaitę. Reiktų paminėti ir tai, jog laikinai sustabdytas Parlamentas prorogacijos laikotarpiu gali bet kada būti grąžintas atgal, jog prabalsuotų už JK ir ES susitarimus „Brexit“ klausimais.

Suintensyvėjusios JK ir ES „Brexit“ derybos bei laikinas JK Parlamento „išjungimas“ siekiant kuo greičiau ir efektyviau susitarti tarsi liudytų premjero B. Johnsono norą įgyvendinti „Brexit“ su sutartimi. Tai liudytų ir faktas, jog B. Johnsono vyriausybėje kol kas lieka ir ministrai, kurie prieštarauja laikinam Parlamento veiklos sustabdymui, įskaitant Amber Rudd ir Mattą Hancocką – šie ministrai vis dar tikisi, jog premjerui pavyks susitarti su ES dėl dabartinės „Brexit“ sutarties peržiūros, kurią galėtų palaikyti ir skeptiškai nusiteikusi Leiboristų partija.

Tiesa, pačių ES diplomatų teigimu, vargu, ar dėl „Brexit“ besiderančioms šalims per likusius du mėnesius pavyks išspręsti laisvo judėjimo tarp Šiaurės Airijos ir Airijos mainais į JK ir ES muitų sąjungą klausimą, kuris tapo esmine kliūtimi dabartinės „Brexit“ sutarties ratifikavimui JK Parlamente.




Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!