Skelbimai

JK Parlamentas įžiebė viltį, jog „Brexit“ įvyks su sutartimi arba bus atidėtas

Šių metų vasario 27 d. Jungtinės Karalystės (JK) Parlamento nariai balsavo dėl paramos šalies premjerei Theresa May „Brexit“ klausimais.

pixabay.com nuotr. / JK Parlamentas
pixabay.com nuotr. / JK Parlamentas

Reikia pabrėžti, jog vasario 27 d. JK parlamentarai balsavo ne dėl pačios „Brexit“ sutarties, kurią parlamentarai atmetė šių metų sausį, bet dėl paramos premjerei, kuri šiuo metu derasi su Europos Sąjunga (ES) dėl „apsidraudimo politikos“ (atviros sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos mainais į JK ir ES muitų sąjungą) pokyčių.

Iš kelių pateiktų „Brexit“ pataisų buvo pritarta leiboristės Yvette Cooper pasiūlymui, numatančiam, jog šių metų kovo 12 d. parlamentarai antrą kartą balsuos dėl „Brexit“ sutarties, o parlamentarams nubalsavus už „Brexit“ atidėjimą, vyriausybė privalės kreiptis į ES dėl šio atidėjimo ir turės atitinkamai pakeisti įstatymus, jog oficiali „Brexit“ data (2019 m. kovo 29 d.) būtų pakeista – už šią pataisą balsavo 502 parlamentarai, prieš – 20. Kita vertus, Yvette Cooper pataisa tik atkartojo ankstesnį premjerės Theresa May pažadą dar kartą leisti britų parlamentarams balsuoti dėl „Brexit“ sutarties.

Jei kovo 12 d. parlamentarai pritars pateiktai „Brexit“ sutarčiai, šių metų kovo 29 d. JK iš ES pasitrauks su sutartimi, jei ne – tada kovo 13 d. bus balsuojama dėl „Brexit“ be sutarties. Jei kovo 13 d. JK Parlamentas pritars „Brexit“ be sutarties, tada kovo 29 d. JK iš Europos Sąjungos (ES) pasitrauks be sutarties, tačiau, jei kovo 13 d. parlamentarai nepritars šalies pasitraukimui be sutarties, tuomet kovo 14 d. parlamentarai turės balsuoti dėl „Brexit“ atidėjimo – jei šiam atidėjimui bus nepritarta, tuomet įvyks „Brexit“ be sutarties, jei pritarta –Theresa May turės kreiptis į ES dėl „Brexit“ datos atidėjimo/pratęsimo.

Dar vasario 26 d. pati Theresa May pripažino, jog laiko lieka pernelyg mažai, todėl „Brexit“ gali tekti atidėti, nors pati premjerė norėtų, jog „Brexit“ įvyktu laiku (šių metų kovo 29 d.), o tikėtinas „Brexit“ atidėjimas neviršytų 3 mėnesių (iki šių metų birželio pabaigos).

Jei britų parlamentarai sutiks atidėti kovo 29 dieną numatytą „Brexit“, likusios 27 ES valstybės narės turės vienbalsiai pritarti tokiam sprendimui, tačiau tolesnis „Brexit“ pratęsimas gali vykti ne taip sklandžiai, kaip tikisi britai, ir gerokai pratęsti tą aklavietę, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi JK ir ES.

Dėl trumpalaikio „Brexit“ atidėjimo neigiamų pasekmių ypač jaudinasi Škotijos nacionalinė partija (SNP) ir Velso „Plaid Cymru“, kurių pateiktą pataisą, jog JK jokiomis aplinkybėmis negali pasitraukti iš ES be sutarties, britų parlamentarai vasario 27 d. atmetė – prieš šią pataisą balsavo 324 JK Parlamento nariai, už – 288. Reikia pabrėžti, jog ši pataisa buvo pateikta, nes jos autoriai, SNP ir „Plaid Cymru“, mano, jog net trumpas „Brexit“ atidėjimas neužkirs kelio JK pasitraukimui iš ES be jokios sutarties.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 27 d. žiniasklaidai teigė, jog „Brexit“ terminas galėtų būti nukeltas tik tokiu atveju, jei būtų svarstomas aiškus ir naujas pasirinkimas. Prancūzija blokuotų bet kokį „Brexit“ termino atidėjimą, jei jis neturėtų „aiškaus tikslo“ ir nesiūlytų britams „naujo pasirinkimo“ – tokiu būdu Prancūzija pasiuntė aiškų signalą JK, kad kovo 29 d. terminas galėtų būti nukeltas tik su tam tikromis išlygomis. Panašios pozicijos laikosi ir Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, kurio teigimu, Ispanija neprieštarautų dėl galimo „Brexit“ atidėjimo, tačiau šis atidėjimas turi turėti aiškią perspektyvą ir sprendimą.

Kitaip tariant, ES didžiųjų valstybių vadovai leido suprasti britams, jog „Brexit“ atidėjimas gali būti susietas su tam tikromis išlygomis, nebūtinai palankiomis daliai britų politikų, kurie bet kokiomis aplinkybėmis remia „Brexit“.

Minėta ES pozicija yra gana svarbi žinant kitą aplinkybę – JK opozicinės Leiboristų partijos ketinimą surengti antrąjį „Brexit“ referendumą. Vasario 27 d. JK parlamentarų balsavimo metu buvo atmestas opozicinės Leiboristų partijos pasiūlymas dėl visapusės JK ir ES muitų sąjungos – prieš šį pasiūlymą balsavo 323 parlamentarai, už – 240. Leiboristų vadovas Jeremy Corbynas pareiškė, jog šios pataisos atmetimas reiškia, jog jo partija parems antrojo „Brexit“ referendumo surengimą siekiant išvengti pražūtingų „Brexit“ be sutarties pasekmių. Jei šis referendumas įvyks, jame bus galimybė balsuoti už šalies pasilikimą ES.

Galima tik kelti klausimą, ar leiboristams pavyks susieti antrojo „Brexit“ referendumo surengimą su „Brexit“ pratęsimu, nes, kaip jau buvo minėta, premjerė Theresa May sutiktų su trumpalaikiu (iki trijų mėnesių) „Brexit“ atidėjimu, o referendumo surengimui gali prireikti žymiai daugiau laiko.

Vasario 27 d. JK Parlamentas turėjo balsuoti dėl konservatoriaus Alberto Costa pasiūlymo, jog, nepriklausomai nuo „Brexit“ baigties, šalies vyriausybė gins JK gyvenančių ES piliečių teises, o ES šalys – jose gyvenančių JK piliečių teises, tačiau JK vyriausybei iš anksto pritarus šiam pasiūlymui, Alberto Costa atšaukė savo siūlomą pataisą iš balsavimo darbotvarkės.

Taip pat vasario 27 d. iš balsavimo darbotvarkės buvo atšaukta ir konservatorės Caroline Spelman bei leiboristo Jacko Dromey pataisa, numatanti, jog premjerės pažadai leisti parlamentarams balsuoti dėl „Brexit“ atidėjimo bus teisiškai įpareigojantys. Šalies vyriausybei patikinus, jog parlamentarams bus leista balsuoti „Brexit“ atidėjimo klausimu, ši pataisa buvo atšaukta.

Kaip matome, vasario 27 d. JK Parlamentas pritarė „Brexit“ pataisoms, kurias šalies vyriausybė ir taip įsipareigojo įgyvendinti, todėl toks balsavimas atrodo šiek tiek keistas, tačiau kartu šis balsavimas sutvirtino premjerės Theresa May pozicijas derybose su ES ir JK valdančiosios Konservatorių partijos viduje.

Vasario 27 d. balsavimas išryškino prieš premjerę maištaujančios ir „Brexit“ remiančios konservatorių parlamentarų grupės, kuri dar žinoma kaip „Europos tyrimų grupė“ (ERG), susiskaldymą.

Daugkartiniai ERG bandymai išversti Theresa May iš posto arba bent jau priversti ją atsisakyti savo „Brexit“ vizijos, kurioje įtvirtinti glaudūs JK santykiai su ES, būdavo nesėkmingi, tačiau ERG bent jau sugebėdavo užblokuoti premjerės iniciatyvas. Pavyzdžiui, vasario 14 d. vykusio JK Parlamento balsavimo metu 67 ERG grupės nariai susilaikė nuo balsavimo ir prisidėjo prie Theresa May „Brexit“ strategijos pralaimėjimo po to, kai britų žiniasklaidoje buvo paskleistas gandas dėl vadinamojo „Brexit“ sąmokslo – vyriausybės ketinimų kuo ilgiau vilkinti „Brexit“ ir paskutinę akimirką leisti britų parlamentarams rinktis tarp premjerės siūlomos „Brexit“ sutarties arba ilgalaikio „Brexit“ atidėjimo.

Visiškai kitas vaizdas išryškėjo vasario 27 d. vykusio balsavimo metu – dalis ERG narių balsavo prieš kitų ERG narių norus (pavyzdžiui, prieš Yvette Cooper pataisą nebalsavo nei vienas iš ERG lyderių), o tokie balsavimo rezultatai gali tapti svarbiu signalu kovo 12 d. įvyksiančiam balsavimui, kai JK Parlamentas turės galutinai apsispręsti pritarti „Brexit“ sutarčiai, ar ne ir ar verta atidėti „Brexit“.

Vasario 27 d. balsavimas įžiebė, tiesa, dar gana menką, viltį, jog šių metų kovo 29 d. JK išvengs nekontroliuojamo „Brexit“ chaoso ir sugebės iš ES pasitraukti su sutartimi arba „Brexit“ procesas bus atidėtas bent jau kuriam laikui, o šis atidėjimas leistų surengti antrąjį „Brexit“ referendumą.



Komentarai



Politika


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!