Skelbimai

JK asmens dokumentų „jovalas“: viskas apie ID korteles ir gyventojų registracijos planus

Jungtinė Karalystė (JK) yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, neturinti nacionalinės asmens tapatybės (ID) kortelių sistemos. Įdomu, jog JK požiūris į ID kortelių sistemą nuolat kinta, o asmens tapatybės kortelių sistemos įgyvendinimas dažnai siejamas su itin reikšmingais tarptautiniais ar JK vidaus politikos įvykiais.

pxhere.com/flickr.com (nathan17) nuotr. / JK vairuotojo pažymėjimas ir pasas
pxhere.com/flickr.com (nathan17) nuotr. / JK vairuotojo pažymėjimas ir pasas

Pirmoji reikšmingesnė diskusija dėl ID kortelių sistemos įvedimo britų visuomenėje kilo po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV, tačiau 2006 m. leiboristų įvesta asmens tapatybės kortelių sistema JK gyvavo neilgai ir buvo panaikinta 2011 m., kai 2010 m. į valdžią atėjusi Konservatorių partija paskelbė taupymo politiką. Pasak tuometinės Vidaus reikalų ministrės Theresa May, 4,5 milijardo svarų vertės ID kortelių programos panaikinimas per ketverius metus leis sutaupyti 86 milijonus svarų ir išvengti 800 milijonų svarų kaštų per artimiausią dešimtmetį. Tiesa, tuometiniai ID kortelių pokyčiai nepalietė biometrinių leidimų gyventi (angl. biometric residence permits; BRP), kurie anksčiau buvo žinomi kaip užsieniečių ID kortelės (angl. identity cards for foreign nationals). BRP vis dar galioja ir jais galima toliau naudotis (daugiau apie BRP galite sužinoti čia).

ID kortelių sistemos panaikinimą 2011 m. tuometinė vyriausybė rinkėjams pateikė kaip „valdžios sugrąžinimą žmonėms“. Pavyzdžiui, tuometinės Vidaus reikalų ministrės Th. May teigimu, ID kortelių sistemos panaikinimą galima vertinti kaip valstybės kontrolės paklusnių piliečių atžvilgiu susilpninimą, o vicepremjeras Nickas Cleggas teigė, jog biurokratinė ir atgrasi ID kortelių sistema atstovavo visas pastarųjų metų vyriausybės ydas. Ironiška, jog dabartinė JK vyriausybė, vadovaujama tos pačios Th. May, vėl gali būti priversta svarstyti ID kortelių sugrąžinimo klausimą.

Artėjant „Brexit“ datai (2019 m. kovo 29 d.), JK vyriausybė vis dažniau raginama sugrąžinti iki 2011 m. galiojusią ID kortelių sistemą, kuri padėtų suvaldyti imigraciją po šalies pasitraukimo iš ES, fiksuoti šalyje esančių užsienio nusikaltėlių skaičių, apribotų užsieniečių teisę gyventi, dirbti, gauti pašalpas ir naudotis JK viešojo sektoriaus paslaugomis.

Ypač ID kortelių sistemos sugrąžinimo klausimai britų visuomenėje suaktyvėjo prieš tikėtiną antrąjį „Brexit“ referendumą, kuris gali įvykti, jei JK Parlamentas ir Europos Parlamentas nepritartų galutinei „Brexit“ sutarčiai.

ID kortelių sistemos sugrąžinimą pasiūliusio tyrimų centro „Global Future“ teigimu, ID kortelių sistema, be jau minėtų privalumų (migracijos, darbo jėgos, socialinės gerovės ir viešojo sektoriaus paslaugų kontrolės) ateityje galėtų būti siejama su griežtesniais migrantų integracijos į britų visuomenę reikalavimais, pavyzdžiui, anglų kalbos mokėjimu, o ID korteles privalėtų gauti visi asmenys, kurie į JK atvyko ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui. „Global Future“ pasiūlymui sugrąžinti ID korteles jau pritarė JK Parlamento Lordų rūmų leiboristai bei buvęs šalies transporto ministras Andrew Adonis.

ID kortelių sistemos įgyvendinimo problemos

Norėdama įgyvendinti ID kortelių sistemos sugrąžinimą, JK vyriausybė susidurs su tam tikrais sunkumais, ypač, kai pradės registruoti šalyje gyvenančius Europos Sąjungos (ES) piliečius.

Dar 2018 m. vasarą tyrimų centras „New Philantropy Capital“ atliko tyrimą, kuriuo išsiaiškino, jog JK vyriausybei artimiausiu metu gali būti labai sunku ar net neįmanoma suregistruoti visų 3,5 milijono šalyje esančių ES piliečių. Tyrimu išsiaiškinta, jog didelėse šalyse gyventojų registracijos programų sėkmingumas labai skyrėsi – nuo mažiau nei 20 proc. JK, 43 proc. JAV ir 77 proc. Ispanijoje. Vienintelė valstybė, kur 2010-2017 m. buvo užregistruota beveik 100 proc. gyventojų – Indija, tačiau šios programos įgyvendinimui buvo išleista beveik milijardas svarų. Akivaizdu, jog be sėkmingos gyventojų registracijos negali būti ir nacionalinės ID kortelių sistemos įgyvendinimo.

JK esančių ES piliečių registraciją šalies vyriausybė žada spręsti savitu būdu. Planuojama, jog JK gyvenantys ES piliečiai nuo nuo 2019 m. kovo iki 2021 m. birželio galės kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso (angl. settled status) suteikimo. Naujasis nuolatinio gyventojo statusas leis po „Brexit“ šalyje pasilikti ES piliečiams, kurie iki 2020 m. pabaigos bus išgyvenę šalyje mažiausiai penkerius metus. Asmenys, kurie į šalį atvyks iki „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.), tačiau neturės penkerių metų gyvenimo šalyje stažo, galės kreiptis dėl „pre-settled“ status, o kai šie asmenys įgis penkerių metų gyvenimo šalyje stažą, jie galės nemokamai savo statusą pasikeisti į „settled“ (nuolatinio gyventojo statusą). JK vyriausybės teigimu, naujoji nuolatinio gyventojo statuso prašymo tvarka bus labai supaprastinta – tereiks įrodyti savo tapatybę, deklaruoti teistumą/neteistumą ir įkelti į internetą savo nuotrauką. JK Vidaus reikalų ministerija patikrins darbo stažo ir pašalpų įrašus, patvirtinančius buvimą šalyje, taip pat visi nuolatinio gyventojo statuso prašytojai bus patikrinti JK nusikaltimų ir saugumo duomenų bazėse.

Kita vertus, apie ką šalies vyriausybė linkusi nutylėti, nors JK žiniasklaidoje ši problema gana aktyviai diskutuojama – daug nuolatinio JK gyventojo statuso prašytojų susidurs su techninio pobūdžio sunkumais. Pasirodo, jog „settled“ statuso prašymų pateikimui pristatyta išmaniųjų telefonų programėlė bus visiškai nenaudinga „Apple“ prietaisų naudotojams. Būsima išmaniųjų telefonų programėlė yra esminė JK vyriausybės strategijos, leisiančios šalyje esantiems 3,5 milijono ES piliečių, kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso (angl. settled status) suteikimo, dalis. Numatoma, jog išmaniojoje programėlėje reikės atsakyti į tris paprastus klausimus, pasidaryti asmenukę (angl. selfie) ir nuskenuoti paso mikroschemą (čipą) siekiant patvirtinti savo tapatybę.

Kaip paaiškėjo, „Apple“ telefonų naudotojai negalės nuskenuoti savo pasų, todėl privalės skolintis „Android“ prietaisus arba paštu siųsti savo pasus JK Vizų ir imigracijos tarnybai, o tai reiškia, jog nuolatinio gyventojo statuso suteikimo procesas gerokai užsitęs. Statistiniais duomenimis, apie 50 proc. JK mobiliųjų telefonų rinkos sudaro „Android“ prietaisai, kitą pusę – „Apple“. „Microsoft“ ir „Blackberry“ operacines sistemas naudojančių telefonų, užimančių beveik 1 proc. JK rinkos, savininkai taip pat negalės skenuoti savo pasų. Kol kas neaišku, kaip „Brexit“ pereinamojo laikotarpio, truksiančio iki 2020 m. pabaigos, kontekste bus sprendžiama ši problema – „Apple“ nesutinka išleisti programinių atnaujinimų, leidžiančių skenuoti pasus, nes, pasak kompanijos, šie atnaujinimai pažeistų mokėjimo programėlės „Apple Pay“ saugumą ir komercinius interesus.

Dar viena problema, trukdanti JK vyriausybei sugrįžti prie ID kortelių įgyvendinimo nacionaliniu lygiu – šalies visuomenėje vyraujantis požiūris, jog turėti ir nešiotis su savimi ID kortelę yra „labai nebritiška“.

Pasirodo, daug britų mano, jog idėja nuolat nešiotis su savim ID kortelę, kurią bet kada gali tekti parodyti jos reikalaujantiems pareigūnams, yra ganėtinai atgrasi ir neatitinka britiškų tradicijų dvasios. Reiktų pabrėžti, jog fizinių ID kortelių sugrąžinimas gali ne tik iš naujo apibrėžti JK piliečių santykį su valstybe pastarosios nenaudai, tačiau ir susidurti pilietinių teisių aktyvistų pasipriešinimu, kuriems ID kortelių sugrąžinimas siejasi su asmens teisių suvaržymu ir policinės valstybės įsigalėjimu.

Toks britų požiūris, jog ID kortelių turėjimas prieštarauja asmens laisvei ir teisėms, yra gana įdomus, turint omenyje, jog 2018 m. pavasarį JK visuomenę sukrėtęs „Windrush“ skandalas, išvertęs įš posto Vidaus reikalų ministrę Amber Rudd, kaip tik kilo dėl silpnos asmens duomenų apsaugos. Priminsime, jog 1948-1971 m. iš Karibų valstybių į JK atvykusių imigrantų (vadinamosios „Windrush“ kartos) popieriniai atvykimo dokumentai buvo sunaikinti dar 2009 m., o tūkstančiai žmonių staiga tapo nelegalais. Tūkstančiai „Windrush“ kartos atstovų sulaukė laiškų iš JK Vidaus reikalų ministerijos dėl jų laukiančios deportacijos – migrantai nebegalėjo naudotis Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) paslaugomis, negalėjo dirbti, buvo apribotos jų galimybės gauti pensijas ir pašalpas, o jų statusas tiesiog prilygintas neteisėtam buvimui šalyje, nepaisant to, jog jie JK išgyveno po keliasdešimt metų, mokėjo mokesčius, susilaukė vaikų ir anūkų.

Visuotinės JK gyventojų registracijos perspektyvos

Akivaizdu, jog britų visuomenėje prieštaringai vertinamos visuotinės ID kortelių sistemos stoka ir šiuo metu JK vyraujantis asmens dokumentų „jovalas“ (kai asmens tapatybės patvirtinimui gali būti naudojami bent 10 skirtingų rūšių dokumentai, pradedant pasu, baigiant įvairių institucijų ir organizacijų popieriniais laiškais, ir dar tiek pat dokumentų rūšių, naudojama gyvenamosios vietos patvirtinimui) turės būti sprendžiamas jau artimiausioje ateityje.

Atrodytų ID kortelių sugrąžinimas išspręstų nemažai problemų, juolab, kad JK pasienio kontrolė yra nevisapusė, o egzistuojantys asmens tapatybės nustatymo dokumentai (pasai, socialinio draudimo numeriai (NIN), vairuotojų pažymėjimai ir kiti dokumentai) nėra susieti viena nuoseklia sistema. Kiekvienam JK gyventojui išduotos ID kortelės padėtų šalies valdžiai nustatyti, ar tikrinamas asmuo turi teisę būti šalyje, ar ne, tačiau dėl aukščiau minėtų problemų JK vyriausybė vis labiau spaudžiama svarstyti elektroninių (virtualių) ID kortelių sistemos įgyvendinimą arba biometrinių duomenų bazės, kai asmens tapatybės nustatymui užtenka piršto atspaudo arba veido atpažinimo technologijos, sukūrimą.

Sektinu pavyzdžiu JK vyriausybei dažnai nurodoma Estija, kuri nuo 2014 m. yra sukūrusi „elektroninės Estijos“ modelį, kai visi asmenys, nesvarbu, kurioje šalyje jie gyvena, gali tapti skaitmeniniais Estijos gyventojais. Tiesa, elektroninė Estijos rezidencija (e. rezidencija) neleidžia balsuoti Estijos rinkimuose, nesuteikia teisės asmeniui, gyvenančiam už ES ribų, keliauti ES be vizos, tačiau turi daug kitų pranašumų. Pateikus elektroninės tapatybės kortelę Estijoje galima įsteigti įmonę (net negyvenant čia), atidaryti banko sąskaitą, atlikti tarptautinius pavedimus, elektroniniu būdu pasirašyti dokumentus, sudaryti sutartis ir atlikti kitus veiksmus. Iš esmės Estija keičia valstybingumo sampratą, o valstybė pateikiama kaip paslauga, savo veiksmingumu galinti konkuruoti su kitomis šalimis.

Kaip ten bebūtų, iki „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) JK taps visiškai atsakinga už savo sienų saugumą, naujos imigracijos politikos įgyvendinimą bei kitus esminius nacionalinio saugumo veiksnius, kurie neatsiejami nuo pavienių asmenų registracijos ir sekimo. JK vyriausybei beveik nebeliko laiko pasirinkti kokį nors visuotinės gyventojų registracijos modelį, tačiau jau dabar neabejojama, jog toks modelis bus įgyvendintas artimiausioje ateityje.



Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!