Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Jeremy Huntas prieš Borisą Johnsoną: kuris kandidatas į šalies premjerus parankesnis JK lietuviams?

Mažiau nei po mėnesio Jungtinė Karalystė (JK) turės naują premjerą – šiuo metu vykstančiuose valdančiosios Konservatorių partijos lyderio rinkimuose liko tik du kandidatai: Užsienio reikalų ministras Jeremy Huntas ir buvęs Užsienio reikalų ministras, ekstravertiškasis, neretai politiniu klounu tituluojamas Borisas Johnsonas.

Annika Haas (EU2017EE) nuotr. /beta.parliament.uk (Chris McAndrew) nuotr. / B. Johnsonas (kairėje) ir J. Huntas
Annika Haas (EU2017EE) nuotr. /beta.parliament.uk (Chris McAndrew) nuotr. / B. Johnsonas (kairėje) ir J. Huntas

Galutiniai konservatorių lyderio rinkimai, kuriuose dalyvaus 160 000 Konservatorių partijos narių, įvyks šių metų liepos 22 d., o liepos 24 d. naujasis konservatorių lyderis perims šalies premjero pareigas iš dabartinės premjerės Theresa May.

Kuris iš dviejų kandidatų į šalies premjerus, Jeremy Huntas ar Borisas Johnsonas, savo rinkiminės programos nuostatomis yra artimesnis ir parankesnis JK gyvenantiems lietuviams, įvertinant tai, jog abu kandidatai žada įgyvendinti „Brexit“ iki numatytos datos (2019 m. spalio 31 d.)? Palyginkime minėtų kandidatų pareiškimus ir pažadus.

Kandidatų asmenybės

Buvęs Londono meras ir buvęs Užsienio reikalų ministras 55 metų Borisas Johnsonas yra „kietojo „Brexit“ rėmėjas ir 2016 metais aktyviai agitavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES). Jis jau 11 metų yra JK Parlamento narys. Įdomu, jog B. Johnsono genealoginis medis veda ir į Lietuvą. Konservatorių partijos politiko proprosenelis iš motinos pusės buvo Žemaičių Kalvarijoje gimęs ir iš Lietuvos emigravęs litvakas, garsus amerikiečių paleografas Elias Avery Lowe (Loew).

JK Konservatorių partijos lyderio rinkiminės kampanijos metu B. Johnsonas stengėsi būti kuo mažiau matomas arba iki nuobodumo racionaliu. Politikos apžvalgininku teigimu, tokią B. Johnsono kampaniją galima sieti su jo siekiu užsitikrinti Londono, kuriam kažkada vadovavo kaip meras, konservatorių paramą. Įdomu, jog jam būnant Londono meru jis buvo kur kas liberalesnis nei dabar. Taip pat B. Johnsono uždarumą galima sieti ir su skandalais, į kuriuos nuolat įsivelia šis politikas, pavyzdžiui, kaltinimus melavimu „Brexit“ referendumo metu, bei neviešinamu asmeniniu gyvenimu.

Jeremy Huntas – jaunesnis (52 m.), tačiau jo politinė patirtis yra ne ką mažesnė nei varžovo: jis jau 14 metų yra Parlamento narys ir iki šiol užėmė svarbius postus vyriausybėje, buvo paskirtas JK Kultūros, Sveikatos ir Užsienio reikalų ministru (šias pareigas eina iki šiol). „Brexit“ kontekste Jeremy Huntas yra nuosaikesnis nei varžovas, o prieš 2016 metų referendumą pasisakė už išlikimą ES.

Jo vadovavimo stilius yra ganėtinai technokratiškas. Šis kandidatas linkęs į konkretumą bei nuolat akcentuoja susitarimo tarp įvairių politinių pusių galimybes. Tas faktas, jog J. Huntas iki dabartinių pareigų daugiau nei penkerius metus sugebėjo išbūti Sveikatos ministro poste daug ką pasako, nes Sveikatos ministro postas daugelio politikos apžvalgininkų yra vertinamas kaip ministrų karjeros „kapo duobė“. Dėl savo principingumo J. Huntas savo bendrapartiečių net buvo pakrikštytas „Theresa su kelnėmis“, nors dabartinė premjerė Theresa May taip pat mėgsta dėvėti kelnes.

„Brexit“

Borisas Johnsonas pažadėjo prastumti naują JK „Brexit“ sutartį su ES, tačiau taip pat teigė, jog bet kuriuo atveju, su sutartimi ar be jos, JK pasitrauks iš ES iki šių metų spalio 31 d., kaip ir buvo numatyta.

Jeremy Hunto nuomone, susitarti su ES dėl naujos „Brexit“ sutarties įmanoma iki šių metų spalio 31 d. Jei taptų premjeru, Jeremy Huntas yra pasiruošęs į Briuselį siųsti tarppartinę (iš įvairių partijų sudarytą) derybų komandą. Šis kandidatas linkęs susilaikyti nuo skambių pareiškimų dėl šalies pasitraukimo iš ES be sutarties, tačiau kartais irgi nevengia parodyti kietesnės pozicijos. Pavyzdžiui, šių metų liepos pradžioje J. Huntas pareiškė, jog jog, jei būtų išrinktas premjeru, jis iki šių metų rugsėjo 30 d. nuspręstų, ar su ES įmanoma susitarti dėl naujos „Brexit“ sutarties. Pasak J. Hunto, šių metų rugsėjo pradžioje jis suformuotų laikiną „Brexit“ be sutarties scenarijaus biudžetą ir duotų ES tris savaites apsispręsti. Jei iki šių metų rugsėjo pabaigos JK ir ES derybose nebūtų jokios pažangos, JK pasitrauktų iš derybų ir ruoštųsi „Brexit“ be sutarties. Kita vertus, pasak politikos apžvalgininkų, Jeremy Hunto pažadai gali būti neįgyvendinti laiku, nes biudžeto formavimui reikia mažiausiai 8 savaičių, o norint biudžetą patvirtinti šių metų rugsėjo pradžioje, jis jau turėjo būti pradėtas formuoti.

Gana bendrų pozicijų abu kandidatai laikosi ir „Brexit“ kaštų klausimu. Abu kandidatai į JK Konservatorių partijos lyderio ir šalies premjero postą dosniai dalija pažadus dėl vyriausybinių subsidijų bei finansinės paramos šalies gamintojams „Brexit“ be sutarties atveju. Tokie kandidatų pažadai gerokai erzina dabartinį Iždo kanclerį Philipą Hammondą, kurio teigimu, šių pažadų įgyvendinimas reikštų ne tik 26 milijardų svarų, atidėtų ekonomikos stabilizavimui „Brexit“ be sutarties atveju, iššvaistymą, tačiau ir gilesnes struktūrines ekonomikos problemas.

Tiek Borisas Johnsonas, tiek Jeremy Huntas teigia, jog, jei JK pasitrauktų iš ES be sutarties ir šalyje įsigaliotų Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės, numatančios skirtingus nei dabar mokesčius importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, JK vyriausybė padengtų dėl tarifų skirtumų susidariusius kaštus eksportuojamai britiškai žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijai. Dėl skirtingų tarifų patirti nuostoliai žadama kompensuoti iš laikinosios „Brexit“ be sutarties paramos programos, panašios, kokią pažadėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas amerikiečių ūkininkams, nukentėjusiems dėl Kinijos taikomų tarifų. Abu kandidatai tikisi būtinas lėšas gauti iš 26 milijardų svarų fondo, kurį suformavo dabartinis Iždo kancleris Philipas Hammondas „Brexit“ be sutarties pasekmių neutralizavimui šalies ekonomikai.

Konservatorių lyderio rinkimų favoritu laikomas B. Johnsonas eilinį kartą perspjovė savo santūresnį varžovą liepos 4 d. pareiškes, jog „Brexit“ be sutarties atveju JK galės pasinaudoti ne tik jau sukauptais 26 milijardais svarų, tačiau ir 39 milijardais svarų, kuriuos yra įsipareigojusi sumokėti Europos Sąjungai (ES). Pasak B. Johnsono, „Brexit“ be sutarties atveju, JK nebūtų nieko skolinga ES.

Už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris pareiškė, jog, jei Jungtinė Karalystė (JK) nuspręs nemokėti ES sutartų 39 milijardų svarų vertės „Brexit“ kaštų, jos ekonomika, saugumas ir aukštasis mokslas labai nukentės. britų vyriausybei nusprendus nemokėti 39 milijardų svarų, JK negalės būti paduota į teismą, tačiau ši skola aptemdys bet kokius JK ir ES santykius – kol britai nesumokės, JK negalės tikėtis jokių susitarimų su ES, įskaitant prekybą, darbo teisės klausimus ar dalyvavimą tokiose programose kaip „Galileo“ (dirbtinių palydovų programa), „Erasmus Plus“ (švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto rėmimo Europoje programa) ir „Horizon Europe“ (mokslinių tyrimų programa).

ES laikosi pozicijos, jog britų vyriausybė jau pritarė suderėtai „Brexit“ sutarčiai, todėl net „Brexit“ be sutarties atveju, JK reikės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus dabartiniam ES biudžetui, kuris bus įgyvendinamas iki numatyto finansinio laikotarpio (2020 m.) pabaigos.

Bet kokiu atveju, jei JK norės toliau derėtis su ES dėl būsimų santykių, „Brexit“ kaštų padengimas yra būtina sąlyga, kurios laikymosi reikalauja Briuselis, o jos neįgevndinimas gresia JK ekonomikos reitingo sumažinimu – tai būtų didžiuliu smūgiu šalies ekonomikai ir tarptautiniam prestižui.

Užsienio politika

Nors pačioje Konservatorių partijoje didelių ginčų dėl užsienio politikos kurso nevyksta, tačiau užsienio politikos sritis gali tapti silpnąja B. Johnsono vieta lenktynėse dėl partijos lyderio ir šalies premjero posto. Buvusio užsienio reikalų ministras B. Johnsono veikla yra gana prastai vertinama, o nemažai užsienio ir britų diplomatų B. Johnsoną tiesiog laiko politiniu juokdariu, kuris nepajėgė išspręsti nei vieno svarbesnio užsienio politikos klausimo, pavydžiui, išlaisvinti iš Irano kalėjimo JK pilietės Nazanin Zaghari-Ratcliffe, kuri Vakarų valstybių įsitikinimu, buvo neteisėtai apkaltinta ir suimta.

Lyginant su chaotišku ir skandalingu B. Johnsonu, J. Huntui priskiriama solidaus, rimto ir ramaus Užsienio reikalų ministro įvaizdis, o dabartinio Užsienio reikalų ministro veikla yra vertinama žymiai geriau nei jo pirmtako B. Johnsono.

Imigracija

Borisas Johnsonas pasisako už balais grindžiamą imigracijos sistemą, panašią į tą, kokia veikia Australijoje. Į JK atvykstantys imigrantai būtų vertinami balais (taškais), vertinant tokius veiksnius kaip, ar imigrantas turi pasiūlymą įsidarbinti, ar gerai moka anglų kalbą ir panašiai.

Taip pat B. Johnsonas pasisako už imigrantų galimybių iškart atvykus į JK gauti pašalpas užblokavimą.

Kita vertus, B. Johnsonas yra kiek nuosaikesnis grynosios migracijos (skirtumo tarp atvykstančių ir išvykstančių žmonių) atžvilgiu – skirtingai nuo dabartinės vyriausybės, jis pasisako prieš grynosios migracijos skaičių iki mažiau nei 100 000 žmonių per metus.

Jeremy Huntas ragina taikyti lanksčią imigracijos tvarką, didesnį prioritetą skiriant kvalifikuotiems darbuotojams.

Dabartinis Užsienio reikalų ministras taip pat pasisako už vyriausybinės politikos, numatančios neleisti atvykti imigrantams, uždirbantiems mažiau nei 30 000 svarų per metus, peržiūrą.

Jeremy Huntas siekia panaikinti grynosios migracijos politiką, numatančią sumažinti grynąją migraciją iki mažiau nei 100 000 žmonių per metus.

Mokesčiai

Borisas Johnsonas pažadėjo, jog, jei laimės rinkimus, jis sumažins mokesčius daugiau nei 50 000 svarų per metus uždirbantiems žmonėms, o 40 proc. pajamų mokestis būtų taikomas tik nuo 80 000 svarų per metus uždirbantiems žmonėms. Įdomu, jog paties Boriso Johnsono parlamentaro alga yra 79 468 svarai per metus.

Jei Borisas Johnsonas taptų naujuoju konservatorių lyderiu ir JK premjeru ir ištesėtų pažadą dėl mokesčių mažinimo daugiau uždirbantiems žmonėms, mokestinės lengvatos paliestų tris milijonus žmonių, o pačios lengvatos būtų apmokėtos iš pinigų, skirtų „Brexit“ be sutarties scenarijui. Manoma, jog šio pažado įgyvendinimas kainuotų 9,6 milijardo eurų.

Opozicinės Leiboristų partijos šešėlinio Iždo kanclerio Johno McDonnello teigimu, B. Johnsono pažadas tik parodo, kaip nutolę nuo realybės yra konservatoriai tuo metu, kai šalies mokykloms, pagyvenusių žmonių slaugai ir policijai trūksta finansavimo.

Šiuo metu Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje iki 8 632 svarų per metus uždirbantys asmenys nemoka jokių mokesčių, uždirbantys nuo 8 632 iki 12 500 svarų moka 12 proc. (tik socialinio draudimo mokestį (NIN)), uždirbantys nuo 12 500 iki 50 000 svarų per metus moka 32 proc. (12 proc. NIN ir 20 proc. pajamų mokestį), uždirbantys nuo 50 000 iki 100 000 svarų moka 42 proc. (40 proc. pajamų mokestį ir 2 proc. NIN). Škotijos valdžia savarankiškai nustato pajamų mokesčių dydžius.

Įdomu, jog B. Johnsono planai keisti pajamų mokesčio tvarką gali suskaldyti JK, nes mokesčių reforma negaliotų Škotijoje, kurios vyriausybė savarankiškai taiko didesnius mokesčius nuo 43 430 svarų per metus uždirbantiems asmenims. Kita vertus, B. Johnsono planuojama gyventojų pajamų mokesčių reforma būtų finansuojama iš socialinio draudimo įmokų (angl. National Insurance Contributions; NIC), kurios yra bendros visai JK. Kitaip tariant, škotų pajamos būtų naudojamos Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos gyventojų mokestinių lengvatų įgyvendinimui, o Škotijoje galiotų ankstesnė tvarka.

Tiesa, B. Johnsono bendrapartiečiai skeptiškai vertina pajamų mokesčio reformą, kurios, greičiausiai, nepavyks įgyvendinti šios kadencijos Parlamente.

Jeremy Huntas rinkiminės kampanijos metu stengėsi nesireikšti šiuo klausimu, išskyrus pasiūlymą sumažinti kompanijų pelno mokestį nuo 19 iki 12,5 proc. (šalies biudžetui tai kainuotų 13 milijardų svarų per metus). Kita vertus, net ir dabar JK egistuojantis 19 proc. pelno mokestis yra vienas mažiausių Europoje ir pasaulyje.

JK kaip politinės ir ekonominės tautų sąjungos išlikimo klausimas

Abu kandidatai, tiek J. Huntas, tiek B. Johnsonas oficialiai deklaruoja, jog JK išlikimo klausimas yra svarbesnis nei „Brexit“, tačiau nei vienas iš kandidatų neturi aiškių atsakymų dėl JK išlikimo iššūkių, susijusių su „Brexit“. Pavyzdžiui, nei vienas iš dviejų kandidatų nežino kaip spręsti Šiaurės Airijos klausimą „Brexit“ be sutarties atveju, kai Airijos saloje tarp Šiaurės Airijos (JK) ir Airijos (ES) vėl atsiras siena, kuri gali padidinti teroristinių išpuolių tikimybę.

Be to, „YouGov“ apklausos duomenimis, dauguma apklaustų valdančiosios Konservatorių partijos narių (nuo 59 iki 63 proc.) sutiktų su JK iširimu, jei tokia būtų „Brexit“ be sutarties kaina. Be to, „Brexit“ be sutarties sustiprintų Škotijos nepriklausomybės nuotaikas – kaip spręsti šį klausimą, kol kas nežino nei vienas kandidatas. Iš apklausų rezultatų aiškėja, jog pats „Brexit“ vis dažniau vertinamas kaip anglų nacionalistinis judėjimas, kurio šalininkams nelabai rūpi mažesniųjų JK tautų (Velso, Šiaurės Airijos ir Škotijos) likimas.



Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!