Skelbimai

Išvykę iš Lietuvos balsuoja kitaip nei Lietuvoje Foto

Pasibaigęs rinkimų maratonas ne pirmą kartą patvirtino, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai šiek tiek kitaip, o kartais – net ir radikaliai skirtingai vertina politinius procesus Lietuvoje. Nes jeigu būtų emigrantų valia, valstybė šiandien turėtų ir kitokį Seimą, ir Prezidentą.

Lietuvos ambasados Londone nuotr. Londone balsuojantys lietuviai.
Lietuvos ambasados Londone nuotr. Londone balsuojantys lietuviai.

Jungtinėje Karalystėje per per pastaruosius rinkimus pilietinę valią pareiškė rekordiškai daug žmonių, aktyvumas, lyginant su 2016 metų Seimo rinkimais, buvo didesnis net kelis kartus.

Bet vistiek prie balsadėžių atėjo labai maža išeivijos dalis.

Tačiau, nežiūrint į skaičius, vistiek aišku, kad JK lietuviai balsuoja kitaip, nei Lietuvos gyventojai.

JK lietuvių pozicija

Ką galime vadinti JK lietuvių pozicija formuojant Lietuvos politiką? Tikriausiai aktyvumą dalyvaujant rinkimuose ir jų rezultatus – tai yra objektyviausias vertinimo kriterijus demokratinėje visuomenėje.

Nes pykčio liejimas „Facebook“ – tai ne pozicijos gynimas, tai greičiau beprasmis ir nieko nekeičiantis veiksmas, bejėgiška konvulsija, dažnai – ir vidinės kultūros demonstravimas, o ne pilietinės valios reiškimas.

O jeigu tyli per rinkimus – vadinasi sutinki su tuo, ką nusprendžia kiti.

Leidi nuspręsti už save, nesi pajėgus priimti sprendimo arba nemoki apginti savo pozicijos.

Arba Lietuvos politinis gyvenimas tau tiesiog neįdomus.

Tačiau yra ir antra medalio pusė – asmens pasyvumas gali trukdyti siekti tam tikrų bendruomenės tikslų. Būtent taip ir įvyko šiuo atveju, kai referendume dėl lietuviškos pilietybės išlaikymo pritrūko balsų.

JK valią šuo klausimu pareiškė maždaug kas dešimtas lietuvis. Skaičiuojant teoriškai, jeigu prie balsadėžių būtų atėję visi, referendumas galėjo įvykti (JK gyvena apie 300 tūkst. lietuvių, balsavo 18 871).

Taigi, nedalyvaudami rinkimuose žmonės sutrukdė pasiekti tai, ko nori jų tautiečiai.

Lithuanian Community in Leeds nuotr.

JEIGU

Šalies vadovo rinkimuose nebūtų prireikę net antrojo turo, jeigu juos vertintume pagal užsienyje balsavusių lietuvių valią – svetur gyvenantys tautiečiai jau pirmajame ture daugiau nei 50 proc. balsų atidavė Ingridai Šimonytei.

JK lietuvių valia pirmajame ture nedaug kuo skyrėsi – 47 proc. rinkėjų parėmė šią kandidatę, 31 proc. balsavo už Gitaną Nausėdą.

Antrajame ture lietuviškoji diaspora visame pasaulyje dar labiau palaikė savo kandidatę – Ingridai Šimonytei skyrė 54 proc. balsų, o suskaičiavus balsavimo rezultatus iš Lietuvos ambasados JK paaiškėjo, kad ir čia ši pretendentė didesnio palaikymo nei varžovas (50,23 proc./48,91 proc.).

JK lietuviai, kaip ir visi kiti užsienyje, aiškiai pasisakė už Lietuvos pilietybės išsaugojimą (net 94 proc.).

2016 metų Lietuvos Seimo rinkimuose išeiviai pademonstravo, jog nenori valstiečių ir žaliųjų sąjungos kaip pagrindinės politinės jėgos svarbiausioje Tautos atstovybėje.

Rinkimuose į Europos Parlamentą JK lietuviai dažniausiai delegavo konservatorius (25 proc.), Aušros Maldeikienės komandą (14 proc.) ir liberalus (11 proc.).

JEIGU būtų tik jų valia.

Nes Prezidentu tapo Gitanas Nausėda, referendumas dėl pilietybės laikomas neįvykusiu, o Seime šeimininkauja valstiečiai.

Europos Parlamento rinkimuose daugiausiai balsų, be konservatorių, Lietuvoje sulaukė socialdemokratai ir valstiečių bei žaliųjų sąjunga.

Kodėl Lietuvos gyventojų ir svetur išvykusių tautiečių nuomonė taip skiriasi, kai sprendžiami svarbiausi valstybės reikalai?

Politologo komentaras

Kodėl taip skiriasi emigracijoje ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių politinės pažiūros, paprašėme pakomentuoti politologo, Vilniaus universiteto profesoriaus Lauro Bielinio.

Facebook/Lauras Bielinis nuotr.

– Kaip Jums atrodo, kodėl lietuviai Lietuvoje ir užsienyje renkasi skirtingai?

– Mano manymu, yra keli veiksniai, lemiantys skirtingą požiūrį į rinkimus Lietuvoje ir užsienyje, o ypatingai Jungtinėje Karalystėje.

Visų pirma – ten visai kita socialinė, politinė, ekonominė, terpė, į kurią pakliuvęs išeivis iš Lietuvos natūraliai ima vadovautis tos aplinkos funkcionavimo logika ir taip jo vertinimo sistema pasikeičia. Ji tampa adekvati tai terpei, kurioje žmogus gyvena, o ne lietuviškajai.

JK lietuvis ir politikus ima vertinti visai kitaip – per savo įgytą patirtį ir pavyzdžius, kuriuos regi aplink, o ne Lietuvoje. Taip daugiau dėmesio skiriama pažadams, susijusiems su socialine, ekonomine politika.

Atsiranda kitoks suvokimas.

Kita veiksnys – didžioji dalis JK lietuvių yra nuo 20 iki 50 metų, amžiaus vidurkis – apie 30 metų. Tai reiškia, kad ši karta politikus įsivaizduoja visai kitaip, turi kitokius prioritetus politikoje.

Kaip ir Lietuvoje. Tik Lietuvoje dominuoja rinkėjai, kurių amžius – 50 metų ir daugiau.

Todėl jeigu balsuotų tik užsienio lietuviai arba 30-mečių karta, turėtume dabar tikriausiai turėtume visai kitą Seimą ir kitą Prezidentą.

– Analizuojant kelių paskutinių rinkimų duomenis matyti, kad tarp JK lietuvių pasirinkimų dominuoja konservatoriai.

Įdomu, ar tai lėmė Jūsų minėta terpė, kurioje ši politinė jėga užima svarbią dalį visuomenėje?

O gal tokie rinkimų rezultatai – Lietuvo konservatorių įdirbis?

– Viena vertus – tai Lietuvos konservatorių įdirbis.

Kita vertus, užsienio lietuviai, kurie vertina Lietuvos politikus, tarp valdančiųjų mato centro ir kairės atstovus – socialdemokratus, darbo, valstiečių partiją: šios jėgos pastaruoju metu šalį valdė ilgiausiai, turbūt su jomis dalis lietuvių tapatina savo emigraciją.

Galbūt dėl to šios politinės jėgos iš užsienio lietuvių sulaukia mažiau simpatijų, pasirenkama alternatyva – centro dešinė, konservatoriai.

– Tai kaip, Jūsų nuomone, iš užsienio matosi Lietuvos politinė situacija – geriau ar blogiau?

– Nei geriau, nei blogiau. Ta situacija tiesiog matosi šiek tiek kitaip, nei esant Lietuvoje.

Kitoje terpėje formuojasi kitokie vertybiniai orientyrai, o jie suformuoja skirtingą vaizdą.

Tai reiškia ir kitokį lietuviškos bendruomenės požiūrį į Lietuvos valdžią.

Ir su tuo kitokiu požiūriu reikia skaitytis.



Komentarai



Politika


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!