ES kyla į kovą: neleisime Rytų Europos žmonių laikyti antrarūšiais

Trečiadienį Europos Parlamente (EP) Strasbūre (Prancūzija) Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris perskaitė metinę kalbą, kurioje paminėjo Europai šiuo metu kylančius iššūkius ir išdėstė savo viziją ateičiai. Politologas Linas Kojala sakė, jog šių metų EK pirmininko kalba buvo išties ambicinga, tačiau daugelis pasiūlymų - sunkiai įgyvendinami.

ec.europa.eu nuotr. / J.C. Junckeris
ec.europa.eu nuotr. / J.C. Junckeris

„Matyt, pagrindinis aspektas yra tai, kas liko paraštėse - su Emmanueliu Macronu (Prancūzijos prezidentu - red.), Angela Merkel (Vokietijos kanclere - red.) arba Martinu Schulzu (kandidatas į Vokietijos kanclerius - red.), t.y. pralaimėjus euroskeptikams, atsivėrė galimybių langas ES reformoms. Klausimas, ar pakaks tam valios ir sutarimo, nes kažką panašaus jau esame girdėję, pavyzdžiui, ekonominės recesijos metu nemažai panašių idėjų jau buvo aptarta“, - sakė politologas.

Šiemet savo kalboje EK pirmininkas skyrė nemažai dėmesio Europos vieningumui ir Rytinei kontinento daliai.

„Nuo Rytų iki Vakarų: Europa turi kvėpuoti abiem plaučiais. Kitu atveju mūsų kontinentui pritrūks oro“, - sakė EK pirmininkas.

L. Kojala išskyrė pirmininko mintis apie Lietuvos šimtmetį, kurį minėsime kitais metais ir apie Rytų Europą pasiekiančių produktų kokybę.

Pasak J.C. Junckerio, jis nesitaikstys su „antrarūšiais“ vartotojais, kuriais dažnai tampa Rytų Europos piliečiai.

„Nesitaikstysiu, kad kai kuriose Europos dalyse žmonėms parduodamas žemesnės kokybės maistas nei kitose šalyse, nors įpakavimas ir prekės ženklai būna identiški (...). ES ir dabar neleidžia tokios praktikos. Dabar turime duoti daugiau galių nacionalinėms valstybėms kovoti su nelegaliomis praktikomis“, - sakė EK vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į darbuotojų lygybę. „Negalime turėti antrarūšių darbuotojų. Darbuotojai turi uždirbti tiek pat už tą patį darbą toje pačioje vietoje. Būtent todėl EK pateikė pasiūlymą dėl komandiruojamų darbuotojų“.

L. Kojala taip pat pastebėjo, kad nors šiais metais J.C. Junckeris skyrė nemažai dėmesio Rytų ir Centrinei Europai, jo kalboje nebuvo daug kritikos Lenkijai ir Vengrijai, su kuriomis ES vadovybė šiuo metu konfliktuoja. L. Kojala sako, kad vienybė tarp Rytų ir Vakarų Europos buvo vienas pagrindinių kalbos aspektų, tačiau verta paminėti, kad J.C. Junckeris savo kalboje nė karto nepaminėjo Rusijos.

Nors paminėdamas kibernetines atakas kaip vieną didžiausių grėsmių ES, kuri kartais būna didesnė net už ginklus ir tankus, J.C. Junckeris nepaminėjo konkrečiai, kas tą grėsmę sukelia.

„Jis neretai kaltinamas per švelniu požiūriu į Rusiją, tad veikiausiai nenorėjo, jog tai būtų išskirta kaip svarbi kalbos dalis. Nes pagrindinis motyvas - vidinės ES reformos“, - sakė L. Kojala.

Tačiau J.C. Junckeris savo kalboje iškėlė gana ambicingą viziją ir dėl ES užsienio politikos. Pasak jo, šioje srityje klausimai turėtų būti sprendžiami greičiau. Akivaizdu, jog EK pirmininkas tikisi didesnio ES vaidmens tarptautinių santykių arenoje.

„Jis apskritai siūlo kvalifikuotą balsų daugumą dalyje užsienio politikos sprendimų. Tokiu būdu neliktų veto teisės, kurią ES šalys akivaizdžiai nori išlaikyti, nes laiko užsienio politiką nacionaliniu klausimu. Tik turbūt kyla rimtų abejonių, ar tai galėtų būti įgyvendinta artimiausiu metu. ES matomumo didėjimas pirmiausiai galėtų būti siejamas su Europos gynybos sąjunga - tai būtų fundamentalus pokytis, keliantis daug diskusijų ir kontroversijų dėl galimo dubliavimo su NATO“, - sakė L. Kojala.

Taip pat J.C. Junckeris atmetė Turkijos prisijungimą prie ES artimiausioje ateityje ir paragino apjungti Europos Vadovų Tarybos bei ES Tarybos funkcijas.

Pasak J.C. Junckerio, ES netrukus pradės derybas dėl prekybos su Australija ir Naująja Zelandija, kurias tikimasi užbaigti iki 2025 m., tačiau kartu pažadėjo apsaugoti ES strateginius interesus per pramoninių sandorių stebėseną.

Paminėdamas, kad kitais metais kelios ES šalys minės nepriklausomybės šimtmečius, J.C. Junckeris greičiausiai per klaidą nepaminėjo Lenkijos. Pasak L. Kojalos, ši klaida gali būti išnaudota Lenkijoje vyriausybės retorikoje prieš ES.

DELFI.lt


Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!