Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

ES ir britų skyrybos: pinigai suskaičiuoti, o imigrantų ateitis dar ne visai aiški (2)

Jungtinė Karalystė (EK) ir Europos Sąjunga (ES) lengviau atsikvėpė, kai praėjusią savaitę susitarė dėl skyrybų sąskaitos, kaip vaizdžiai apibendrino britų spauda. Tai leistų Londonui ir Briuseliui keliauti toliau – pradėti derybas dėl santykių po „Brexit“.

pixabay.com nuotr. / „Brexit“
pixabay.com nuotr. / „Brexit“

Tačiau susitarimas toli gražu nesudėjo visų taškų ant i, tvirtina europarlamentaras Petras Auštrevičius: nežinia, kiek dar ūgtelės 40–45 mlrd. eurų suma, kurią JK turės sumokėti, kokios teisės bus garantuotos saloje liekantiems kitų ES šalių piliečiams ir kaip iš tiesų atrodys bei funkcionuos siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.

Šią savaitę Strasbūre kalbėdamas su portalu 15min, politikas spėjo, kad greičiausiai ateityje JK statusas bus panašus į Šveicarijos ar Norvegijos.

„Realiai einama į gal šiek tiek švelnesnę (sutartį – red. past.) nei asociacija su Norvegija, bet liberalesnę nei susitarimai su Šveicarija“, – teigė P.Auštrevičius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Petras Auštrevičius

Milijardai – tik detalės

Derybos su JK dėl pasitraukimo bus vienas svarbiausių šią savaitę Briuselyje vyksiančio ES viršūnių susitikimo darbotvarkės punktų. Likus porai dienų iki jo, derybų pažangą derinant išstojimo sąlygas aptarė ir Europos Parlamento (EP) nariai, vėliau jie specialia rezoliucija pritarė, kad derybos vyksta sėkmingai.

Pakankama pažanga leis deryboms pereiti į antrą etapą – būsimų JK ir ES santykių aptarimą. Iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar europarlamentarai turės dėl ko balsuoti (jų pritarimas, kad esama pakankamai pažangos, būtinas galutiniam ES Tarybos įvertinimui). Mat tik praėjusio penktadienio paryčiais Europos Komisijos (EK) derybininkai paskelbė pagaliau esantys patenkinti britų premjerės Theresos May pasiūlymais ir rekomendavo judėti į kitą etapą.

„Manau, kad pasiekėme proveržį, kurio mums reikėjo”, – per spaudos konferenciją vėliau sakė EK vadovas Jeanas Claude’as Junckeris.

Derybininkai patvirtino, kad ligšioliniame etape buvo pasiekta pakankama pažanga, leidžianti pereiti į kitą etapą. 96 sutarti punktai išdėstyti penkiolikoje puslapių.

Spauda iškart pasigavo bene lengviausiai suprantamą detalę, kurios derybininkai net nenurodė tekste, – kad išstodama iš ES JK turės sumokėti 35–39 mlrd. svarų (40–45 mlrd. eurų). Į „skyrybų sąskaitą“ bus įtraukta 17–18 mlrd. eurų įprastų JK įmokos į ES biudžetą iki 2020 metų, 21–23 mlrd. anksčiau prisiimtų finansinių įsipareigojimų, 2–4 mlrd. numatytų pensijų ES pareigūnams ir panašių išmokų. ES savo ruožtu turės grąžinti JK dalį Europos Investicijų Banke, kurio kapitalas dabar siekia 40–45 mlrd. eurų.

Jei britai eis į ES vidaus rinką, tai, brolyčiai mieli, ruoškitės mokėti kiekvienais metais. Dar apie 450 mln. eurų, dėl kurių turės būti sutarta, gali kainuoti Londone veikiančių ES agentūrų perkėlimas į kitas valstybes.

„Skaičiavimas tęsiasi, atsiranda nauji skaičiukai. Tai nėra paskutinis sumokėjimas, nes jei britai eis į ES vidaus rinką, tai, brolyčiai mieli, ruoškitės mokėti kiekvienais metais. Štai jums rebate’as (angl. permoka), kurį JK gaudavo iš ES. Dabar jie mokės“, – teigė P.Auštrevičius.

Jo žodžiais, pinigai derybose buvo ne pagrindinis dalykas. Opesni klausimai – siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, taip pat – JK ir likusių ES valstybių piliečių teisės viena kitos teritorijoje bei Europos Teisingumo Teismo viršenybė.

Kaip JK pavyks išstoti iš ES ir neatsitverti siena nuo Airijos?

Didžiulį spaudimą namie tiek iš Šiaurės Airijos Demokratinės unionistų partijos, tiek iš savų konservatorių radikalų patirianti Th.May ir Briuselis sutiko, kad JK išstojus siena tarp jos teritorijos – Šiaurės Airijos – ir ES narės Airijos turi likti atvira. Taip būtų laikomasi Belfasto (dar vadinamo Didžiojo penktadienio) susitarimo, kuriuo prieš porą dešimtmečių buvo apibrėžtas Šiaurės Airijos statusas.

Kaip tai įgyvendinti praktiškai, kol kas neaišku, juoba kad JK pageidauja pasitraukti iš ir muitų sąjungos. EK pareigūnams šie du planai atrodo sunkiai suderinami. Dar daugiau painiavos sukėlė minėtame susitarime užfiksuotas britų įsipareigojimas „visiškai laikytis vidaus rinkos ir muitų sąjungos taisyklių“, ko reikėtų, norint išvengti fizinės sienos su Airija.

Bet kiek vėliau Dauning Stryto atstovas spaudai žurnalistams perdavė tokius premjerės žodžius: „Mes paliekame bendrąją rinką ir muitų sąjungą. Pasirašysiu po tuo.“

Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras paskubėjo pasidžiaugti kompromisu kaip žingsniu teisinga kryptimi, pavadindamas jį „pradžios pabaiga“. Tačiau P.Auštrevičius, komentuodamas sienos klausimą, tik gūžčiojo pečiais.

„Dokumente viskas atrodo labai gražiai, kelia daug pasitikėjimo ateitimi, bet kaip bus įgyvendinta? – retoriškai klausė jis. – (…) Sienos susitarimas – unikalus, jis gali sukurti precedentą. Bet ką girdžiu iš ekspertų – kad jis neveiks.“

Patys britai pasakė, kad nori susitarimo, kokį turi ES su Kanada, bet pridedant tris pliusus. Europarlamentaro manymu, ši painiava galimai projektuoja ateities susitarimą su JK.

„Londone atsiranda vis daugiau sveikų balsų, raginančių nustoti svaičioti ir susitarti dėl ekonominių dalykų. Patys britai pasakė, kad nori susitarimo, kokį turi ES su Kanada, bet pridedant tris pliusus – modifikuojam, modifikuojam ir kažką gaunam“, – kalbėjo pašnekovas.

Jam panašu, kad britai siekia tokių santykių su ES, kokie dabar nusistovėję su Norvegija ar Šveicarija. Pirmoji, nors ir nepriklauso ES, priklauso laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo erdvei, yra Europos ekonominės zonos narė. Šveicarija yra pasirašiusi susitarimą dėl laisvos prekybos, bet taiko kai kuriuos apribojimus kitose srityse.

„JK projektuoja save būti vidaus rinkoje. Manau, kad leiboristai jau dabar pasakė: pasiruoškime mokėti už prieigą prie bendrosios rinkos. Tai yra suvokiama ir neišvengiamai to reikia. Bet Th.May negali dabar dviejų kąsnių apžioti: ir susitarimą pasirašyti, ir pasakyti, kas bus ateityje, – svarstė P.Auštrevičius. – Manau, jie bandys ištęsti derybiniu procesu, bet tai būtų geriausias dalykas. Prognozuočiau, kad galų gale bus bendrosios rinkos mechanizmas, gal ir tos sienos nereikės, nes vis tiek bendrojojoje rinkoje susitiksime. Einama į gal šiek tiek švelnesnę nei su Norvegija, bet liberalesnę nei su Šveicarija asociaciją. Tuomet susitarimas su Šiaurės Airija suprantamas, kitaip nežinau, kokį stebuklingą sprendimą reikės pasiūlyti, kad jis veiktų.“

Dėl imigrantų dar lieka neaiškumų

Tačiau paprastiems žmonėms svarbiausias ir Lietuvai bene aktualiausias klausimas – kas laukia ES ir JK piliečių, gyvenančių viena kitos teritorijose. Su tuo susijęs ir Europos Teisingumo Teismo (ETT), kuris užtikrina, kad ES teisės aktai visose narėse būtų interpretuojami ir taikomi vienodai, statusas.

Buvo sutarta, kad britams jo sprendimai galios dar 10 metų, įskaitant dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, nors EK siekė 15 metų termino. Kitaip tariant, JK gyvenantiems ES piliečiams galios šios šalies įstatymai, bet dėl neaiškių atvejų bus galima kreiptis į ETT.

„Dveji metai plius aštuoneri – lyg ir gerai, bet kas bus po to? Kas bus tas aukščiausiasis, spręsiantis žmonių likimą? – klausė P.Auštrevičius. – Gyvenimas juk nesibaigs. Mišrios šeimos išliks, britai važiuos į ES, o europiečiai – į Britaniją. Kai kas sako, kad per dešimtmetį sukurta jurisprudencija vėliau veiks automatiškai, bet kaip ji galės veikti, jei britai nepripažins šio teismo viršenybės? Čia man išlieka klaustukas, susijęs su mums labai jautria tema – kaip bus su mūsiškiais?“

Siekiama, kad sprendžiant JK gyvenančių imigrantų iš kitų ES narių likimą, būtų kuo mažiau biurokratijos ir perteklinio dokumentų tvarkymo. Vidaus reikalų ministerija paprašys, kad visi atvykėliai legalizuotųsi – gautų rezidento statusą. EK ir ypač EP reikalauja, kad būtų sprendžiama ne dėl kiekvieno žmogaus atskirai, o šeima laikoma vienu subjektu. Kitaip esą procesą vilkintų nemažai aplinkybių – pavyzdžiui, žmonės gyvena tik partnerystėje, atvyko į JK skirtingu metu, vaikai gimė ne toje pačioje valstybėje arba kai kurie iš jų įvaikinti. Dar vienas jautrus dalykas – kaip elgtis su būsimais partneriais? Klausimas dėl būsimo teisinio statuso aktualus ir britams, kurių nemažai gyvena kitose ES valstybėse ir kurių skaičius tik didės.

Londone dabar įsikūrusi Vaistų saugos agentūra, viena įtakingiausių pasaulyje farmacijos rinkos priežiūros institucijų, po „Brexit“ bus perkelta į Amsterdamą. P.Auštrevičiaus duomenimis, penktadalis iš daugiau nei 1000 šios agentūros darbuotojų yra britai ir kone visi ketina pervažiuoti kartu.

„Darbas prestižinis, garantuotas, gerai apmokamas. Tai yra normalus ketinimas ir motyvas. Štai jums 200 žmonių.“

Beje, kalbama, jog dauguma EK pareigūnais dirbančių JK piliečių savo reikalus jau susitvarkė – pasirūpino antru pasu.

Kaip trečiadienį EP posėdyje surengtoje diskusijoje patikino ES vyriausiasis derybininkas dėl „Brexit“ Michelis Barnier, „mes nenusileidome ir nenusileisime dėl piliečių teisių ir kitų svarbių klausimų“. Anot jo, tiek JK, tiek kitų ES valstybių piliečiai, įsikūrę abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse iki „Brexit“, galės toliau ten gyventi ir naudotis tomis pačiomis teisėmis. Studentai galės tęsti studijas už tą patį mokestį, gydytojai ir slaugytojai galės dirbti, kaip iki tol, šeimos nariai galės prisijungti anksčiau persikėlusiųjų, net po „Brexit“ gimusių vaikų teisės bus apsaugotos, piliečiai išlaikys teisę į socialinę ir sveikatos apsaugą.

Lietuvos politikams teks mokytis prancūziškai ir vokiškai

Dar viena įdomus klausimas – anglų kalbos, kuri yra viena iš 24 oficialių ir viena iš trijų darbinių ES kalbų, ateitis. JK išstojimas nereiškia, kad anglų kalbos tikrai neliks šiame sąraše, mat ji turi oficialios kalbos statusą Airijoje ir Maltoje. Bet šios šalys nėra nei vienos didžiausių, nei vienos įtakingiausių ES narių, tad ilgainiui stipresnes pozicijas gali užimti prancūzų ir vokiečių kalbos. Reikės judėti vokiečių ir prancūzų kalbų link.

„Lietuvos politikams bus papildomas iššūkis, jei reikės atsisakyti anglų kalbos, – įspėjo P.Auštrevičius. – Reikės judėti vokiečių ir prancūzų kalbų link. Jau dabar reikia pradėti stipriai apie tai galvoti. Čia – rimtas dalykas. Pas mus politinis elitas juk kalba angliškai, yra tik mažų išimčių.“

JK narystė Bendrijoje nutrūks 2019-ųjų kovo 29-ąją – praėjus lygiai dvejiems metams nuo dienos, kai Th.May įteikė prašymą aktyvuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį, numatantį išstojimą.

Galutinis susitarimas dėl „Brexit“ turėtų būti pasiektas iki kito rudens, kad ES valstybių parlamentai turėtų laiko jam pritarti. Neatmetama galimybė, kad bent viena valstybė, pavyzdžiui, Airija, gali susitarimui pasipriešinti. Bet jei šis procesas praeis sklandžiai, galutinis derybų etapas turėtų prasidėti 2019-ųjų sausį. Iki to laiko dar laukia nemažai sunkaus darbo – ginčai dėl prekybos sutarties, būsimi JK ir ES santykiai, kitos svarbios skyrybų detalės.

Laiko tam lieka mažiau nei praėjo nuo pernai birželį įvykusio referendumo dėl „Brexit“. ES Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas, kalbėdamas po praėjusio penktadienio susitarimo, apgailestavo, kad „tiek daug laiko buvo iššvaistyta lengvajai užduoties daliai, o dabar detalėms dėl pereinamojo laikotarpio ir būsimų santykių gairėms suderėti faktiškai turime mažiau nei metus.

Be visų neaiškumų dėl sienos su Airija, dalyvavimo muitų sąjungoje, piliečių teisių ir kitų dalykų, vis garsiau kalbama, kad JK gali būti surengtas naujas referendumas dėl išstojimo iš ES. Vokietijos europarlamentaras Manfredas Weberis trečiadienio diskusijoje pareiškė, kad 50 proc. britų pasisako už naują referendumą. Jie esą suvokė, kad nepriklausydami ES jie daug ką praras, bet nieko už tai negaus. Kad ir tokia detalė – JK miestai negalės tapti Europos kultūros sostinėmis, o tai reikš nemažą praradimą. Teigiama, kad pasilikti ES siūlančiųjų likti stovykla dabar referendumą laimėtų 6 proc. persvara.

15min.lt



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!