Skelbimai

Emigrantų viltis – keršto nuotaikos Lietuvoje

Sociologai neatmeta, kad piliečių aktyvumą planuojamame referendume dėl dvigubos pilietybės būtų galima sužadinti prijungiant klausimą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.

DELFI (D.Pipo) nuotr. / Seimas
DELFI (D.Pipo) nuotr. / Seimas

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Seimo valdyba sudarė valdantiesiems „valstiečiams“ atstovaujančio Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus vadovaujamą darbo grupę, kuriai pavesta pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.

Preliminariai svarstoma referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti drauge su prezidento rinkimais 2019 metais.

Tuo pačiu metu į Seimo darbotvarkę grįžta klausimas dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo. Trečiadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis „Žinių radijui“ sakė, kad šio klausimo gali būti imtasi pavasario sesijoje.

Po pateikimo valdančiųjų „valstiečių“ siūlymui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 101 parlamentarai pritarė dar praėjusių metų pavasarį. Tačiau tokiam sprendimui, dėl kurio būtų keičiama Konstitucija, patvirtinti reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių, tai yra, ne mažiau kaip 94 parlamentarų balsų, ir valdantieji abejoja, ar jų tiek bus.

Ankstesnės kadencijos Seime, bandant spręsti šiuos į politinę darbotvarkę vis grįžtančius klausimus, buvo iškelta idėja juos sujungti. Tuo metu Seimo pirmininkės pareigas ėjusi „darbietė“ Loreta Graužinienė pasiūlė partijoms tartis dėl referendumo, kuriame piliečiai galėtų pareikšti nuomonę abiem klausimais – tiek dėl dvigubos pilietybės, tiek dėl Seimo narių skaičiaus.

„Tikiu, esu 100 procentų įsitikinusi, kad žmonės į tokį referendumą ateitų. Jie patys nuspręstų, kiek Seimo narių reikia, ir patys nuspręstų, kaip pakeisti Konstituciją šitais klausimais“, – 2016-ųjų rugsėjį aiškino L. Graužinienė.

Klausimas kursto žmonių emocijas

Kaip DELFI sakė rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, atsižvelgiant į sociologines tendencijas, sprendimas tame pačiame referendume spręsti ir dvigubos pilietybės, ir Seimo narių skaičiaus klausimą galėtų pasiteisinti.

„Ši tema – Seimo narių skaičius – yra gana populistinė, nes ji gali iššaukti didelį rezonansą visuomenėje. Šioje situacijoje, kai gyventojų mažėja, o apklausos dėl Seimo narių mažinimo kelia pakankamai daug emocijų, tai tikrai paskatintų aktyvumą ir pritrauktų daugiau žmonių ateiti į balsavimo apylinkes“, – kalbėjo jis.

Panašiai svarstė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Tačiau, jo teigimu, žmonių trauka populizmui neretai pervertinama.

„1996 metais buvo surengtas referendumas, kuriame kelti labai populiarūs klausimai dėl to, kad ne mažiau kaip pusė nacionalinio biudžeto pajamų būtų skiriama socialinei apsaugai, medicinai, švietimui ir panašiai, dėl rinkimų datos, taip pat – dėl siūlymo mažinti Seimo narių skaičių. Atrodė, kad visi turėtų bėgti ir balsuoti, tačiau referendumas neįvyko, nesurinkę reikiamo balsų skaičiaus“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, pasak V. Gaidžio, žmonėse yra gyva socialinės vendetos dvasia, skatinanti „atsikeršyti“ valdžiai ar Seimo nariams.

„Jeigu koks nors keršto motyvas – elegantiškas, ryškus – tokiame referendume būtų, jis galėtų padidinti aktyvumą“, – pažymėjo jis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mažvydo Jastramskio manymu, prie vieno klausimo, kuris mažiau populiarus, prijungiant kitą, kuris gali sukelti daugiau politinių emocijų, tikėtina, kad referendumo aktyvumas būtų didesnis.

„Bet kaip politologas nesakyčiau, kad ir dėl to susirinktų reikiamas skaičius rinkėjų, nes Lietuvoje aktyvumas pastaruosius 15 metų net ir svarbiausiuose rinkimuose siekia apie 50 proc.“, – pažymėjo jis.

Be to, M. Jastramskio manymu, net tuo atveju, jei piliečiai referendume pasisakytų už tam tikrus sprendimus, tai būtų daugiau įpareigojimas Seimui.

„Iš ankstesnių referendumų esame matę, kad jie Lietuvoje tapo iš dalies manipuliaciniu dalyku. Paskutinį sprendimą vis tiek priims Seimas“, – sakė jis.

Pilietybei pritaria, susimažinti nenori

Pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės darbo grupės veiklą koordinuojantis Seimo vicepirmininkas A. Nekrošius DELFI sakė tikintis, kad žmonės tokiame balsavime aktyviai dalyvaus, nes ši tema aktuali. Tačiau jis abejojo, ar gausesnį dalyvavimą paskatintų sprendimas prijungti ir klausimą dėl Seimo narių mažinimo.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis dar praėjusį pavasarį, kalbėdamas apie referendumą dėl dvigubos pilietybės, kėlė idėją, kad toks balsavimas galėtų trukti ne vieną dieną, bet iki savaitės – tokią galimybę numato įstatymai.

Tuo metu jis svarstė, kad tokį referendumą reikėtų sušaukti jau šiais metais, nes sudubliavus, kaip dabar planuojama, šį balsavimą ir prezidento rinkimus, vargiai būtų galima tikėtis didesnio nei 60 proc. rinkėjų aktyvumo.

Trečiadienį LVŽS lyderis DELFI dėstė, kad, išanalizavus situaciją, atrodo, jog palankiausias metas referendumui būtų būtent prezidento rinkimų laikotarpis.

„Motyvacijos eiti tik į referendumą dėl dvigubos pilietybės žmonėms gali būti per maža. Kiek bebūtų dedama tiek politikų, tiek visuomeninių organizacijų pastangų, to gali neužtekti, nes dvigubos pilietybės klausimas daliai Lietuvos gyventojų visiškai neaktualus. Šioje situacijoje prezidento rinkimai yra papildoma motyvacija, tik iš patirties aišku, kad vienos dienos tokiam balsavimui nepakaktų – rengiant jį dvi dienas ir dedant ypatingas pastangas, gali ateiti tiek žmonių, kad jų balsų pakaktų sprendimui priimti“, – sakė R. Karbauskis.

Jis aiškino nesvarstęs varianto, kad referendumą dėl pilietybės būtų galima rengti kartu su balsavimu dėl Seimo narių mažinimo.

„Gal tai ir būtų tam tikra papildoma motyvacija, bet, iš kitos pusės, gali kilti kita problema. Dėl Seimo narių mažinimo LVŽS nepritarė nė viena kita Seime frakciją turinti partija. Jungiant klausimus, gali kilti politikų susipriešinimas,o jų vienybė priimant sprendimą dėl dvigubos pilietybės yra ypatingai svarbi. Nežinau, ar tokiu atveju negautumėme kitu lazdos galu – motyvuodami vienus, galbūt demotyvuotumėme kitus“, – svarstė politikas.

Jo manymu, akivaizdu, kad tauta greičiausiai nutartų mažinti parlamentarų skaičių, bet partijos, pritarusios šio klausimo sujungimui su balsavimu dėl pilietybės, iškeltų idėją, kuriai pačios prieštarauja.

„Kadangi Seime tarp kitų frakcijų palaikymo tam klausimui nėra, reikėtų rinkti piliečių parašus. O kas tai imtųsi tokios iniciatyvos? Ar kas nors šiandien pajėgus surinkti reikiamą kiekį – 300 tūkst. – parašų, žinant, kiek žmonių yra išvažiavę? Abejočiau, ar kas nors to šiandien imtųsi“, – sakė R. Karbauskis.

Pasaulio lietuviai nenori skubos

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Seime, diplomatas Žygimantas Pavilionis aiškino, jog nebūtų šalininkas jungti į viena įvairių klausimų.

„Tai būtų savotiškas rinkėjų papirkinėjimas. Politinės partijos, kurios kelia tokias iniciatyvas, stengiasi tą klausimą uzurpuoti, o aš maksimaliai vengčiau jo politizavimo, nes ir Seime, ir su visuomeninėmis grupėmis tarėmės, kad reiktų siekti, jog dviguba pilietybė taptų visiems svarbiu dalyku.

Mažiausia politinė kibirkštis iš karto iššauktų priešpriešą ir galėtų lemti pralaimėjimą, nes norint gauti teigiamą sprendimą dėl dvigubos pilietybės, vos ne kiekvienas turi ateiti ir balsuoti „už“. Bijočiau bet kokių kontroversijų, o žinant, kad klausimas dėl parlamentarų mažinimo net Seime balsuojant atmetamas, jis tikrai suskaidytų rinkėjus“, – pažymėjo jis.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės, šiuo metu aktyviai remiamas Seimo, sulaukia nevienareikšmiškų vertinimų, pirmiausia – iš Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pusės.

Kaip DELFI sakė PLB vicepirmininkas Rolandas Žalnierius, pasaulio lietuviai referendumo dėl dvigubos pilietybės šiuo metu nelabai nori.

„Mes nenorime, kadangi nesame tikri, kad tikrai susirinks reikiamas skaičius žmonių teigiamam sprendimui priimti. O jeigu mūsų klausimas pralaimės, jis vėl tempsis ilgus metus. Pirmiausia reikia pagerinti visas technologijas, priimti sprendimą dėl balsavimo internetu ir panašiai“, – tvirtino jis.

R. Žalnieriaus teigimu, šiuo metu, rengiantis valstybės nepriklausomybės šimtmečio minėjimui, skubos nereikėtų. „Tą klausimą gal reikėtų kelti kitos Seimo kadencijos metu“, – sakė PLB vicepirmininkas.

Klausimai yra Vyriausybės programoje

Nuostata mažinti Seimo narių skaičių iki 101, taip pat – įteisinti dvigubą pilietybę, yra įtraukta į koalicinės Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės programą.

Praėjusių metų spalio 20 dieną Konstitucinis Teismas (KT) dar kartą paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją. Pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši nuostata reiškia, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

KT sprendimas buvo išvada dėl pernai Seimo konservatorių registruoto projekto, kuriuo siūlyta parlamentarams suteikti teisę nustatyti Pilietybės įstatyme konkretų atskirą atvejį, kad Lietuvos piliečiai, įgiję Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti ir Lietuvos piliečiais, nepriklausomai nuo to, ar pilietis iš Lietuvos išvyko iki, ar po 1990 metų kovo 11 dieną įvykusio nepriklausomybės atkūrimo.

Tokias Pilietybės įstatymo pataisas Seime parėmė 114 parlamentarų. Rengti dokumentą politikus esą paskatino nerimas, kad po britų pasitraukimo iš ES Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai pasirinks tos valstybės pasus ir neteks Lietuvos pilietybės.

Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT praėjusių metų balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

DELFI.lt


Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!