Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES motyvai, JK lietuvių likimas ir lenkų apklausa (1)

Didžioji Britanija – didelė valstybė ir ji išgyvens bet kuriuo atveju – ar pasilikusi Bendrijos nare, ar pasitraukusi iš jos. Regis, didesnis pavojus pačiai Europos Sąjungai (ES), jeigu britai nuspręstų eiti savo („Brexit“) keliu.

pixabay.com nuotr. / Britiški suvenyrai
pixabay.com nuotr. / Britiški suvenyrai

Tačiau koks bebūtų birželio 23-osios sprendimas, jį teks priimti ir su juo teks susitaikyti visoms kitoms Bendrijos narėms.

Taigi, pasitraukimo šalininkų argumentai: mažėja eksporto į ES svarba, Jungtinė Karalystė (JK) ir pati gali sudaryti prekybos sutartis, nereiktų mokėti lėšų į ES biudžetą, šalies nevaržytų ES biurokratija, JK pati geriau kontroliuotų migraciją.

Pasilikimo šalininkai tikina, kad pasitraukus iš Bendrijos sumažės tarptautinė JK įtaka, išaugs prekybos barjerai su ES, sumažės užsienio investicijos, išaugs nedarbas, dideli ekonominiai ir finansiniai nuostoliai.

„Mes nuosekliai prarandame savo demokratiją. ES ir toliau stiprins eurą kurdama Jungtines Europos Valstijas, kurios neišvengiamai įtrauks ir mus“, – argumentavo pasisakančiųjų už pasitraukimą lyderis Borisas Johnsonas.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas iškėlė problemą – jei JK pasitrauks, vis tiek norės prekiauti, todėl toliau teks laikytis Briuselio nustatytų standartų. „Tačiau juos svarstant negalėsime diskutuoti prie bendro stalo. Reikės klausytis pro plyšį norint išgirsti diskusijas. O turėtume plačioje organizacijoje kovoti dėl Britanijos interesų“, – dėstė premjeras.

Abiejų stovyklų argumentų pagrindas – klausimas, kokia politinė bendrija pirmiausia turėtų spręsti iššūkius, kilusius Europoje laisvai judant žmonėms, prekėms, paslaugoms ir turtui. Keturi minėti aspektai yra ES vidaus rinkos pagrindas. Raginantieji likti įsitikinę, kad nepaisant laisvo judėjimo sukeltų iššūkių, laimėjimų daugiau. Jiems išsaugoti (o ir neigiamiems padariniams švelninti) vieninga Europos politinė Bendrija daug pajėgesnė, nes gali kurti bendrus reikalavimus prekėms ir paslaugoms, bendrai reguliuoti finansų srautus ir įvesti vienodą tvarką darbuotojams. Tokia bendra politika esą pajėgesnė tvarkytis su sienas seniai peržengusiu verslu.

„Jei pasitrauktume, prarastume galimybę kliautis įvairiausiais iš Europos į Kembridžo universitetą atvykusiais talentais. Prarastume ryšį su Europos medicinos sektoriaus agentūra, kuri atveria kelią prekybai vaistais. Kelis dešimtmečius su amerikiečiais derėjomės dėl bendrų reglamentų vaistams. Taip ir nepavyko, o Europos Sąjungoje viskas veikia“, – tvirtino farmacijos bendrovės „Discuva“ vadovas Davidas Williamsas.

Bet greta minėto Kembridžo universiteto stovinčiame maisto pramonės mieste Piterbore nedaug kas veikia sklandžiai. Kitaip nei Kembridže čia, prasidėjus laisvame judėjimui, pirmiausia atvyko ne naujų vaistų kūrėjai, o nekvalifikuoti darbininkai iš Rytų Europos. Piterboro gyventojai pagal apklausas labiausiai euroskeptiški šalyje. Jie skundžiasi, kad imigrantai numušė atlyginimus, ištuštino pašalpų finansus, sutrikdė viešąją tvarką.

„Tūkstančiai nekvalifikuotų atvykėlių išstumia mūsiškius, nes imigracijos sistema visiškai išklerusi. Ją galime sutaisyti tik, jeigu atsikratysime laisvo judėjimo principo išstodami iš Europos Sąjungos“, – pabrėžė Piterboro atstovas JK Parlamente Stewartas Jacksonas.

Britanijos vyriausybė išsiderėjo išimčių, pagal kurias socialines išmokas atvykėliams galės atidėti ir apriboti, bet ginčyti laisvo judėjimo principo šalis negali, kol dalyvauja Bendrijoje. Kaip ir negali savivaliauti tarptautinėje prekyboje bei žemės ūkio ar žvejybos politikoje, kuri ES yra bendra. Daug bendrų sutarimų ir teisėsaugos, aplinkosaugos, transporto, vartotojų teisių srityse.

Pasitraukiančiųjų stovykla įsitikinusi, kad britai laimėtų, jei minėtose srityje spręstų patys, o ypač – su kuo prekiauti. Esą jų laukia Kinija ir Indija, tad prekybos srautus būtų galima pakreipti kitur. O ir su ta pačia ES galima iš naujo sutarti tik dėl prekybos.

Tiesa, panašiai sutariusios Norvegija ar Šveicarija vis tiek taiko daugumą bendrijos nustatytų reglamentų ir, nenorėdamos sulaukti atsakomųjų tarifų, pačios privalo neriboti laisvo judėjimo.

Liekančiųjų stovykla pabrėžia, kad be ES Didžioji Britanija Kinijai ar Indijai būtų jau tik smulki žuvelė, o minėtose srityse britai vis tiek turėtų bendradarbiauti, nes, pavyzdžiui, bendra teisėsaugos administracija veiksmingesnė už savarankišką. Juk informacija iš kaimynių apie sienas kertančius nusikaltėlius neįkainojama, o ir, pavyzdžiui, ginant vartotojų teises mažai naudos, jei to vieningai nedaro visa Europa.

„Dabar, vežant produktus į Rusiją, užtenka vieno dokumento norint kirsti penkių Europos valstybių sienas. Nelabai įsivaizduoju, kad, mums išstojus, tos penkios valstybės sakys: „Nagi, Hoganai, varyk ir toliau per mūsų sienas lyg niekur nieko“, – juokavo bendrovės „Hogan Cider“ savininkas Allenas Hoganas.

Pasiliekantieji primena, kad britai pasienyje ir toliau patys tikrina pasus, jų rankose lieka užsienio, gynybos, sveikatos, švietimo, kultūros ir net finansų politika, nes euro šalis neįsivedė ir turi garantiją, kad daugiau nejudės glaudesnės sąjungos link. Tad kai tiek nuolaidų, argi neverta likti, klausia D. Cameronas.

JK lietuvių likimas po „Brexit“

Lietuvos ambasadorės Astos Skaisgirytės teigimu, JK jau gyvenantiems lietuviams sąlygos neturėtų keistis, nepriklausomai nuo referendumo dėl išstojimo iš ES rezultatų.

Ambasadorės prognozėmis, naujos priemonės greičiausiai būtų nukreiptos prieš naujai atvykstančius. Tačiau daug kas priklausytų nuo JK pozicijos derybose su ES ir pačios derybų eigos.   

Pasak A. Skaisgirytės, neturėtų keistis sąlygos ir studentams, jau pasirašiusiems sutartis su britų universitetais, tačiau įsigaliojus pasitraukimo sutarčiai, ne ES šalių studentams kaina galėtų brangti.

JK lenkų apklausa

Birželio 15-17 d. Lenkijos rinkos tyrimų kompanija IBRiS atliko didžiausią kada nors vykdytą JK gyvenančių lenkų apklausą (buvo apklausti 5 878 lenkai), kuria išsiaiškino, jog net 83 proc. iš maždaug 800 tūkst. JK lenkų nori likti šioje šalyje, net jeigu ji ir išstos iš Europos Sąjungos (ES), o namo nori grįžti vos 3 procentai. 

Didžioji dalis apklaustų lenkų (79,4 proc.) tiki, jog JK turėtų likti ES, o 16,5 proc. pareiškė, jog balsuotų už „Brexit“, jei tik galėtų. 

Jei JK nuspręstų pasitraukti iš ES, 47,4 proc. vis tiek norėtų pasilikti šalyje, o 26,2 proc. apklaustųjų bandytų likti JK, tačiau grįžtų į Lenkija, jei jiems nepavyktų. 31 proc. apklaustųjų ketina prašyti JK pilietybės, nepriklausomai nuo būsimo referendumo rezultatų, o 21 proc. bandys įgyti JK pilietybę, net jei JK pasitrauks iš ES.

Dauguma apklaustų JK lenkų sutinka su šalies premjero Davido Camerono ketinamomis įgyvendinti reformomis siekiant apriboti užsienyje gyvenančių migrantų vaikams mokamas pašalpas. 

Apklaustieji teigė, jog artėjant lemtingam referendumui baimės jausmą patyrė net 11 proc., o netikrumo jausmą - 62 proc. apklaustųjų. Pasak IBRiS vykdančiojo vadovo Marcin'o Duma, šie nuogąstavimai susiję su faktu, jog net 83 proc. apklaustųjų savo ateitį sieja su JK. 

Taip pat JK lenkai nuogąstauja, jog po būsimo referendumo labai sustiprės britų neigiamas požiūris į migrantus (to bijo 39,2 proc. lenkų), nors patys lenkai asmeniškai jaučia teigiamą JK gyventojų požiūrį į juos (taip mano 72,7 proc. apklaustųjų), tačiau kartu bijoma, kad lenkai, kaip tautinės mažumos grupė, JK yra ne taip pageidaujami, kaip pavieniai asmenys (taip mano 34,6 proc. apklaustųjų). 

Parengta pagal lrt.lt ir theguardian.com informaciją

LRT.lt


Komentarai

Viki O apie islamistus kaip visada tylu....


Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!