Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Dėl tikėtino „Brexit“ be sutarties JK bręsta konstitucinė krizė?

Rugpjūčio pradžioje, praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai naujuoju Jungtinės Karalystės (JK) premjeru tapo Borisas Johnsonas, britų žiniasklaidoje suintensyvėjo nuogąstavimai, jog šalyje bręsta konstitucinė krizė, kuri pasireikš dar iki šių metų spalio 31 d. – oficialios „Brexit“ datos.

gg.govt.nz/flickr.com (EU2017EE) nuotr. / Karalienė Elizabeth II ir Borisas Johnsonas
gg.govt.nz/flickr.com (EU2017EE) nuotr. / Karalienė Elizabeth II ir Borisas Johnsonas

Maža to, pasak politikos apžvalgininkų, tikėtina būsima politinė krizė, jei ji įvyktų, būtų didžiausia per pastaruosius beveik 400 metų, nuo tada kai 1628 m. karalius Karolis I suspendavo šalies Parlamento veiklą.

Kas gi darosi JK politinėje arenoje artėjant „Brexit“ datai? Pabandykime išsiaiškinti.

Šių metų rugpjūčio 9 d. paaiškėjo, jog Boriso Johnsono administracijos vadovas atšaukė visų vyriausybės patarėjų atostogas iki spalio 31 d. („Brexit“ datos). Šis sprendimas paskatino politikos apžvalgininkų svarstymus, jog vyriausybė ketina įgyvendinti priverstinius pirmalaikius šalies Parlamento rinkimus iškart po to, kai JK pasitrauks iš Europos Sąjungos (ES) be sutarties.

Tiesa, kol kas neaišku, ar prieš „Brexit“ nusiteikę britų parlamentarai sugebės pasipriešinti tikėtiniems pirmalaikiams Parlamento rinkimams po „Brexit“, nes valdančiajai Konservatorių partijai prieštaraujančios opozicinės Leiboristų ir Liberalų demokratų partijos susikirto dėl sąlygų, kurios būtų keliamos bet kokiai būsimai vyriausybei arba valdančiajai koalicijai, pasirengusiai pasipriešinti „Brexit“ be sutarties.

Draudimas vyriausybės patarėjams išeiti atostogų iki spalio 31 d. taip pat signalizuoja ir vyriausybės norą suintensyvinti viešųjų ryšių kampaniją siekiant pademonstruoti naujojo premjero Boriso Johnsono ryžtą bet kokiu atveju (su sutartimi ar be jos) įgyvendinti „Brexit“.

Šioje vietoje gana įdomi vyriausybės pozicija, jog B. Johnsonas užtikrins „Brexit“ laiku, nors rugsėjo pradžioje, po šalies Parlamento vasaros atostogų, opozicinė Leiboristų partija ketina inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimu Borisu Johnsonu, kurį premjerui pralaimėjus vyriausybė privalėtų atsistatydinti, o valdančioji dauguma – suformuoti naują vyriausybę. Nepavykus suformuoti naujos vyriausybės per 14 kalendorinių dienų (negavus daugumos parlamentarų pritarimo) būtų skelbiami pirmalaikiai Parlamento rinkimai.

Tikėtiną B. Johnsono išmetimą iš premjero posto kaip „musę iš barščių“ sustiprina ir rugpjūčio pradžioje įvykę papildomi rinkimai į JK Parlamentą Brecon ir Radnorshire rinkimų apygardoje, kurioje laimėjo proeuropietiškai nusiteikusi Liberalų demokratų partija, o valdančiosios Konservatorių partijos balsų dauguma Parlamente sumažėjo iki vieno balso persvaros. Šiuo metu valdančioji Konservatorių partija šalies Parlamente turi 319 parlamentarų paramą, įskaitant Demokratinę unionistų partiją (DUP), o opozicinės partijos yra užsitikrinusios 318 parlamentarų paramą.

Panašu, jog naujosios vyriausybės, kuri būtų formuojama, jei premjeras B. Johnsonas pralaimėtų balsavimą dėl nepasitikėjimo, drabužius jau matuojasi leiboristai, kurių šešėlinis kancleris Johnas McDonellas pareiškė, jog Leiboristų partija bandys suformuoti vyriausybę siekiant išvengti pirmalaikių rinkimų.

Įvertinus leiboristų poziciją, Jungtinės Karalystės (JK) monarchei Elizabeth II gali tekti staiga nutraukti atostogas, jei dėl tikėtino „Brexit“ be sutarties šalyje kiltų politinė krizė.

Oficialios karalienės vasaros atostogos prasidėjo antradienį, rugpjūčio 6 d., Škotijoje esančioje Balmoralio pilyje ir turėtų trukti iki šių metų spalio pradžios. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, JK Parlamentas po savo vasaros atostogų pradės posėdžiauti nuo rugsėjo 3 d., todėl neatmestina galimybė, jog karalienė nuspręs grįžti iš atostogų anksčiau, nes naujajam šalies premjerui Borisui Johnsonui gresia balsavimas dėl nepasitikėjimo. Politikos apžvalgininkų teigimu, Borisas Johnsonas gali nuspręsti nesitraukti iš premjero posto, net jei ir pralaimės balsavimą dėl nepasitikėjimo ir taip sukelti šalyje didžiausią konstitucinę krizę nuo 1628 m.

Leiboristų šešėlinis Iždo kancleris Johnas McDonellas netgi paskelbė, jog, jei B. Johnsonas, jam pralaimėjus balsavimą dėl nepasitikėjimo, neatsistatydins, Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas sės į taksi automobilį, kuriuo nuvyks į karališkuosius Buckinghamo rūmus ir pareikš karalienei, jog leiboristai perima valdžią. Toks pareiškimas, net ir žinant karalienės simbolinį vaidmenį skiriant premjerą, skamba beveik kaip grasinimas.

Minėti pareiškimai rodo, jog opozicija rimtai nusiteikusi perimti valdžią, nes karalienės įtraukimas į dabartinę politinę situaciją yra precedento neturintis atvejis, su kuriuo negali lygintis jokia ankstesnė politinė krizė, kilusi per beveik 70 metų trunkantį karalienės valdymą.

Kita vertus, net jei leiboristams ir pavyktų suformuoti valdančiąją daugumą, nemažai jų priešinasi dabartinio Leiboristų partijos vadovo Jeremy Corbyno tapimu premjeru. Pavyzdžiui, buvusio žymaus leiboristo parlamentaro, perbėgusio pas liberalus demokratus, Chuka Umunna teigimu, Jeremy Corbynas net negali suvaldyti nemažos dallies maištaujančių leiboristų savo partijos viduje, jau nekalbant apie galimybę suvaldyti visa Parlamentą.

Pats J. Corbynas rugpjūčio 8 d. laišku kreipėsi į vyriausybės sekretorių Marką Sedwillą, kuriame apkaltino premjerą Borisą Johnsoną tikėtinu beprecedenčiu, antikonstituciniu ir antidemokratiniu piktnaudžiavimu valdžia, jei pralaimėjęs balsavimą dėl nepasitikėjimo, B. Johnsonas pirmalaikių Parlamento rinkimų datą nukeltų po „Brexit“ datos (spalio 31 d.). Taip pat savo laiške J. Corbynas pareikalavo paaiškinti vadinamąsias atskyrimo taisykles, pagal kurias rinkimų kampanijos metu vyriausybė privalo susilaikyti nuo esminių politinių sprendimų priėmimo. Kitaip tariant, jei „Brexit“ be sutarties įvyktų vyriausybės rinkimų kampanijos metu, įstatymiškai B. Johnsono vyriausybė privalėtų siekti „Brexit“ pratęsimo, jog galėtų priimti su „Brexit“ susijusius sprendimus.

Kaip savitas „gelbėjimosi šiaudas“ (paskutinė priemonė) Parlamente svarstyta ir galimybė kreiptis į karalienę siekiant užblokuoti „Brexit“ be sutarties įgyvendinimą. Įdomu, jog šį planą mažiau nei prieš mėnesį svarstė valdančiosios Konservatorių partijos nariai, dar neišrinkus B. Johnsono premjeru, tačiau jau ryškėjant „Brexit“ be sutarties tendencijoms.

Priminsime, jog tuomet dalis konservatorių parlamentarų, ketinusių užblokuoti „Brexit“ be sutarties galimybę, svarstė šalies Parlamente surengti balsavimą dėl kreipimosi į karalienę, kuriame jos būtų prašoma įsikišti tuo atveju, jei naujasis JK premjeras nuspręstų laikinai sustabdyti Parlamento sesiją ir savarankiškai įgyvendinti šalies pasitraukimą iš ES be sutarties.

Jei Parlamentas patvirtintų kreipimąsi į karalienę ir ji sutiktų įgyvendinti parlamentarų prašymą, Elizabeth II kaip valstybės vadovė būtų deleguota į kitą ES viršūnių susitikimą, kuriame ji paprašytų „Brexit“ proceso pratęsimo.

Pagal ES galiojančią tvarką, valstybes nares paprastai atstovauja jų vadovai arba vyriausybių vadovai. Karalienė Elizabeth II yra JK vadovė, nors nei vienas Europos monarchas niekada neatstovavo savo šalies ES viršūnių susitikimuose.

Karališkieji Bekingemo rūmai nekomentavo susidariusios situacijos, tačiau karalienės delegavimas į ES viršūnių susitikimą pažeistų nerašytas britų konstitucinės monarchijos taisykles, numatančias, jog karalienė nesikiša į šalies politinius reikalus.



Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!