Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

D. Trumpas tapo JAV prezidentu: amerikiečiai nori emigruoti į Kanadą, Rusija džiaugiasi, krito JAV dolerio kursas (28)

Jungtinių Amerikos Valstijų rinkėjai išrinko 45-ąjį šalies vadovą. Donaldas Trumpas išplėšė pergalę Vinskonsine, kur jam atiteko 20 rinkikų balsų. Tokiu būdu, jis užsitikrino reikiamą kiekį balsų, kad taptų JAV prezidentu. H. Clinton pripažino pralaimėjusi JAV prezidento rinkimus ir pasveikino D. Trumpą su pergale.

flickr.com (Gage Skidmore) nuotr. / D. Trump'as
flickr.com (Gage Skidmore) nuotr. / D. Trump'as

Respublikonas Donaldas Trumpas užsitikrino pergalę JAV prezidento rinkimuose, užsitikrinęs daugiau kaip 270 balsų Rinkikų kolegijoje. Daugumoje valstijų visi rinkikų balsai atitenka daugiausiai rinkėjų laimėjusiam kandidatui. Politikos naujokas 70-metis D.Trumpas iškovojo šią neįtikėtiną pergalę, įveikęs demokratę 69 metų Hillary Clinton - JAV politikos veteranę, buvusią šalies pirmąją ponią, senatorę ir valstybės sekretorę.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen trečiadienį pasveikino respublikoną Donaldą Trumpą su pergale JAV prezidento rinkimuose. „Sveikinimai naujajam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui ir laisviems Amerikos žmonėms“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Le Pen, vadovaujanti antiimigraciniam Nacionaliniam frontui.

Amerikiečiai ketina kraustytis į Kanadą

Keistas sutapimas, kad šių įvykių akivaizdoje sutriko Kanados imigracijos ir pilietybės tarnybos puslapis internete, skelbia fortune.com.

Paaiškėjus, kad D. Trumpas užtikrintai pirmauja prieš demokratę Hillary Clinton, amerikiečiai nedelsdami galvoje pradėjo kurti persikraustymo į kaimyninę Kanadą scenarijų. Nors amerikiečiai šiuo klausimu juokavo visos rinkimų kampanijos metu, panašu, kad žodžiai virto darbais. Juokaujama, kad susidomėjimo gyvenimu Kanadoje būta tokio didelio, jog minėtosios žinybos svetainė internete paprasčiausiai neatlaikė perkrovos.

Uždarytos sienos

Kalbėdamas apie imigraciją D.Trumpas dažnai keitė savo poziciją, taigi, sunku spręsti, ar jis vykdys kažkuriuos iš savo pažadų dėl JAV sienos. Jis pradėjo savo kampaniją žadėdamas pastatyti sieną su Meksika ir deportuoti 11 mln. nelegalių imigrantų. Nuo to laiko jis sušvelnino toną, kalbėdamas apie „milijonus“ JAV gyvenančių nusikaltėlių, o dėl kitų nelegalių imigrantų sakė, kad bus sprendžiama vėliau.

Jis sakė, kad Meksika sumokės už sieną, tačiau nepaminėjo šio mokesčio nuvykęs į tą šalį. Jis taip pat žadėjo sustabdyti musulmonų atvykimą į JAV, tačiau vėliau teigė, kad tai buvo pasiūlymas, o ne strategija. Jis kalbėjo apie ypatingą priežiūrą asmenų, atvykstančių iš tam tikrų šalių, tačiau nepaminėjo, kurios būtent šalys tai yra.

Dėl D. Trump‘o pergalės džiaugiasi Rusija

BBC korespondentas Steve'as Rosenberg'as JAV rinkimų rezultatų laukė viename Maskvos bare, kur praneša apie vyraujančias nuotaikas. Anot jo, rusai džiaugiasi, kad lenktynėse dėl Baltųjų rūmų laimėjo D. Trumpas, nes tai „geros naujienos“ Maskvai.

Vienas žurnalisto sutiktas D. Trumpo gerbėjas iš Maskvos teigė, kad, „jeigu laimės D. Trumpas, pasaulis visiškai pasikeis, Amerika dėl rinkimų rezultatų turbūt vėl apkaltins Rusiją“.

D.Trumpas sakė tikintis, kad jis gali sumažinti įtampą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vadino jį stipriu lyderiu, su kuriuo norėtų palaikyti gerus santykius. Jis mažai kalbėjo, ką tai galėtų reikšti, išskyrus norą kartu kovoti su „Islamo valstybės“ teroristais. Jis sako esąs užtikrintas, kad sugebės palaikyti geresnius santykius su V. Putinu nei Hillary Clinton ar B.Obama.

Skausminga valiutų reakcija

Ėmus aiškėti, kad Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus, smuko dolerio vertė. Tai sukrėtė pasaulio tarpbankinės valiutų rinkos dalyvius, kurie tikėjosi Hillary Clinton pergalės, rašo bloomberg.com.

D. Trumpo pergalė yra antras smūgis pasaulinei tarpbankinei valiutų rinkai per mažiau nei penkis mėnesius po to, kai britai balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Dolerio vertė sumažėjo 3,8 proc. jenos atžvilgiu (didžiausias vertės sumažėjimas per dieną po „Brexit“ referendumo), 2,4 proc. euro atžvilgiu ir 2,3 proc. Šveicarijos franko atžvilgiu. Meksikos peso vertė sumažėjo iki rekordinio lygio - 10,54 proc. Valiutų rinkose stebimas nemažas dolerio vertės kritimas svarbiausių pasaulio valiutų atžvilgiu

Trečiadienio rytą Japonijos „Nikkei 225” akcijų indeksas smuko 5,2 proc., Honkongo „Hang Seng“ – 3,8 proc., o „Shanghai Composite“ – 1,6 proc. Australijos ASX 200 krito 2,1 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ – 3,1 proc.

Prognozuojama, kad „Dow Jones“ indeksas smuks daugiau nei 4 proc. „Dow Jones“ indeksas ankstyvą lapkričio 9 d. rytą buvo smukęs daugiau nei 650 punktų arba per 3,5 proc. Žemiausi rezultatai pasiekti naktį iš lapkričio 8 į 9 d., kai „Dow Jones“ indeksas buvo sumažėjęs daugiau nei 800 punktų. Taigi galima teigti, kad JAV akcijų rinka juda didžiausio smukimo link po 2011 m. rugpjūčio mėn., kai fiksuotas 6,6 proc. smukimas po JAV kredito reitingo sumažinimo, rašo CNN.

Jeigu D.Trumpas įgyvendins savo ekonominius planus laisvosios prekybos srityje, tai bus didžiausias kelių dešimtmečių pokytis, kaip JAV vykdo verslą su likusiu pasauliu. Jis pagrasino nutraukti kelias laisvosios prekybos sutartis, tarp jų ir Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį tarp JAV, Kanados ir Meksikos, kurią jis kaltina dėl prarastų darbų. Jis netgi siūlė JAV pasitraukti iš Pasaulio prekybos organizacijos. Jis palaiko didesnius muito mokesčius importui, kalbėjo apie tai, kad iš Kinijos įvežamos prekės turėtų būti apmokestintos 45 proc., o iš Meksikos – 35 proc.

Klimato kaita

D.Trumpas sakė, kad jis „atšauks“ Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuriam 2015 metų gruodį pritarė 195 šalys. Jis taip pat sakė, kad sustabdys JAV išmokas Jungtinių Tautų globalinio atšilimo programoms. Nė viena šalis negali atšaukti Paryžiaus susitarimo, tačiau jeigu JAV pasitrauks ir bus atšauktos Baracko Obamos patvirtintos priemonės, tai turės didelę neigiamą įtaką sutarties veikimui. Be to, D.Trumpas ragino išgauti daugiau iškastinio kuro, jis siūlė pritarti naftotiekio „Keystone XL“ projektui.

Prognozuoti JAV užsienio politiką – sudėtinga, o Lietuva pražiopsojo progą

Šiuo metu prognozuoti D.Trumpo užsienio politiką yra sudėtinga, nes kampanijos metu buvo matyti labai mažai jos gairių, respublikonų kandidatui koncentruojantis į Amerikos vidaus klausimus.

Įtampa Rusijos grėsmę jaučiančiose Baltijos šalyse buvo matoma bemaž visos JAV prezidento rinkimų kampanijos metu, ją pakurstant D.Trumpo pasisakymams, kuriais jis ragino pertvarkyti NATO ir sumažinti Amerikai tenkančią įsipareigojimų pasaulio saugumui dalį.

Daugiausia kritikos tarp šių pasisakymų iššaukė paprastai kietos pozicijos dėl Maskvos politikos besilaikančių respublikonų kandidato mintis, jog sprendimą, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos, jis priimtų tik įvertinęs, ar jos vykdo savo įsipareigojimus. D.Trumpas pareiškė, kad NATO yra atgyvenusi, o jos nares apibūdino kaip nedėkingas sąjungininkes, kurios gauna naudą iš JAV. Jis sako, kad JAV nebegali leisti sau saugoti Europos ir Azijos šalių be adekvačios kompensacijos, pasiūlęs, kad Amerika patrauks savo pajėgas, jeigu jai nebus sumokėta. Iš dalies, D.Trumpas kalba apie JAV jau ne kartą išsakytus nuogąstavimus, kad beveik visos NATO šalys neskiria bent jau 2 proc. BVP gynybai. Tačiau buvo suabejojusių, ar JAV gali trauktis iš aljanso, kuris daugiau kaip 60 metų yra šalies užsienio politikos kertiniu akmeniu. Tuo metu H. Clinton simbolizavo Amerikos politikos tęstinumą, teigia ekspertai.

Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia tikėjęsis respublikono Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose, tačiau Ž. Pavilionis sako, kad jokios dramos nėra: įvyko demokratinis procesas, tik viena bėda, kad Lietuva esą nesugebėjo užmegzti ryšių su D. Trumpo aplinka.

Buvęs ambasadorius atkreipia dėmesį, kad rinkimai JAV akivaizdžiai susiję su bendra banga pasaulyje: visuomenės atsigręžia prieš elitą, pyksta dėl didėjančios nelygybės, balsuoja už tuos politikus, kurie atrodo esantys arčiau visuomenės.

„Daug kas šneka, kad tai yra tam tikra demokratijos krizė, kad neoliberali demokratija, sukurta po Antrojo pasaulinio karo, neatlaiko spaudimo. Kaip krikščionis demokratas pasakysiu, kad etiniai, moraliniai dalykai buvo pasitraukę iš ekonomikos, pinigai nebūtinai dirba pažeidžiamiausiems žmonėms, didėja atotrūkis tarp elito ir neelito, elitas užsidaro savyje, pinigai paima viršų, pinigai kuria vaizdinius, kuria rinkimus, paveikia partijas ir žmonės tai jaučia. Žmonės balsuoja už tuos, kurie, jų nuomone, yra arčiau jų. Vyksta didžiuliai pokyčiai kurių tie pralošę akivaizdžiai nenumato", - sako Ž. Pavilionis.

Pasak buvusio ambasadoriaus, Amerikoje įprasta, kad po dviejų vienos partijos atstovo prezidentavimo kadencijų, laimi kitos partijos kandidatas.

„Tik vieną kartą istorijoje po R. Reagano dviejų kadencijų laimėjo George'as Bushas vyresnysis. Bet tai turi būti istoriniai dalykai, istorinės asmenybės ir labai populiarūs politikai, kad taip įvyktų. Su Hillary Clinton taip nebuvo", - sako politiku tapęs diplomatas.

Ž. Pavilionis negailėjo kritikos dabartiniams valdantiesiems ir konkrečiai užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kad Lietuva neužmezgė naudingų kontaktų su D. Trumpo aplinka.

Parengta pagal delfi.lt, 15min.lt, ELTA, BNS, bbc.co.uk informaciją




Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!