Britų dvejonės dėl „Brexit“ gero nežada: sustos verslas, gali neskraidyti lėktuvai, nebegalioti piliečių teisės

Blogiausias galimas scenarijus – kovo 30 d., kitą dieną po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), mes atsidursime nežinomybės situacijoje, dėl kurios sustos verslas, prekyba, nustos galioti piliečių teisės, o gal net ir skraidyti lėktuvai, nes Jungtinėje Karalystėje nustos galioti ES aviacijos taisyklės. Taip LRT RADIJUI sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

pixabay.com nuotr. / „Brexit“
pixabay.com nuotr. / „Brexit“

Jo teigimu, būtent todėl derybos dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo svarbios visai Sąjungai.

Fakto, kad kovo pabaigoje britai paliks ES, niekas negali pakeisti

Nors vis pasigirsta kalbų, kad deryboms reikės daugiau laiko, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius tikina, kad situacija nesikeičia – sutartimi numatyta, kad jau kitų metų kovo 29-ąją Jungtinė Karalystė nebebus ES nare.

„To fakto, kad kovo 29 d. Jungtinė Karalystė, deja, turi palikti ES, niekas negali pakeisti. Tai nulemta to, kad Jungtinė Karalystė aktyvavo garsųjį Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį būtent 2017 m. kovo 29 d. Iš tikrųjų dabar svarbiausia iki tos datos pabaigti skyrybų dokumentą, kuris jau 90 proc. yra pabaigtas“, – sako A. Pranckevičius.

Jo aiškinimu, jau suderėta dėl piliečių teisių, finansinių įsipareigojimų. Be to, beveik pasiektas kompromisas dėl Kipro ir Gibraltaro.

Didžiausios diskusijos, kaip teigia A. Pranckevičius, vyksta dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos bei pereinamojo laikotarpio pratęsimo.

„Apie ką buvo diskutuojama, tai pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuris šiuo metu numatytas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Svarstoma pratęsti jį dar metams, kad turėtume daugiau laiko (daugiau nei dvejus metus) suderėti naujųjų mūsų santykių sutartį. [...] Tie likę 10 proc. sutarties ir yra patys sunkiausi ir šiuo metu turbūt kelia daugiausia emocijų ir diskusijų“, – įsitikinęs pašnekovas.

A. Pranckevičiaus tvirtinimu, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei galios visos ES taisyklės – tiek vidaus rinkoje, tiek muitų sąjungoje, taip pat – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija: „Tad iš esmės ji būtų ES erdvėje, nebūdama nare. Tikrai gana unikali situacija.“

Būtent dėl tokios priklausomybės, sako A. Pranckevičius, kai kurie britų vyriausybės nariai prieštarauja pereinamojo laikotarpio pratęsimui. Jis priduria – šis laikotarpis vis dėlto būtinas ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir ES narėms.

„Blogiausias scenarijus būtų, kad kovo 30 d. mes turime nežinomybės situaciją, kai sustoja verslas, prekyba, nustoja galioti piliečių teisės – tiek britų ES, tiek ir ES piliečiams Britanijoje. Galbūt netgi sustoja avialinijų veikla, nes nustoja galioti ES aviacijos taisyklės. Oro linijos nebeturėtų teisinės priežasties ar teisinio pagrindo toliau skristi į Londono oro uostus“, – nurodo A. Pranckevičius.

Jungtinės Karalystės Parlamentui atskaitingo Nacionalinio audito biuro (NAO) duomenimis, šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) be jokios sutarties atveju JK patirs didžiulių sunkumų dėl sudėtingų pasienio patikros procedūrų.

NAO teigimu, jei įvyks „Brexit“ be sutarties, iki 250 000 kompanijų bus priverstos pildyti muitų deklaracijas pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, o pačių deklaracijų, kurias kasmet tikrina JK Mokesčių inspekcija (HMRC), padidės nuo 55 milijonų iki 260 milijonų.

Be to, jog dėl įsigaliojusios naujos patikros tvarkos pasienyje nusidrieks ilgos eilės krovininių vilkikų, naujosios tvarkos spragomis gali pasinaudoti nusikaltėlių gaujos, ypač, jei JK praras prieigą prie ES saugumo, teisėtvarkos ir teisingumo įrankių.

Nors JK vyriausybės teigimu, šiuo metu jau susitarta dėl 95 proc. galutinės „Brexit“ sutarties klausimų, tačiau kartu pripažįstama, jog pasitraukimo iš ES be sutarties atveju pasienyje įsigaliojusi tvarka bus neoptimali – prastesnė nei dabar.

Pasak NAO, kasmet JK sieną kerta prekių, kurių vertė siekia 423 milijardus svarų, daug šių prekių keliauja į ES šalis arba per Europą į trečiąsias šalis. Įvykus „Brexit“ be sutarties, trečiųjų šalių pasienyje galiojanti tvarka JK bus griežtesnė nei „minkštojo „Brexit“ atveju, įkaitant 19 mėnesių pereinamąjį laikotarpį.

Dėl „Brexit“ protestuoja ir balsavusieji „už“, ir „prieš“

LRT bendradarbis Jungtinėje Karalystėje Paulius Kaliačius tvirtina, kad dėl „Brexit“ nuomonės Jungtinėje Karalystėje išsiskiria. Į spalio 20 d. Londone vykusį mitingą, kuriame buvo reikalaujama surengti antrą referendumą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, susirinko daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

„Tai buvo didžiausias žmonių susibūrimas nuo 2003 m. vykusio protesto prieš karą Irake. Žmonės daugiausia kalbėjo apie antrojo referendumo būtinumą. Į gatves išėjo ir tie, kurie balsavo prieš šalies narystę ES. Jie teigė, kad buvo meluojama prieš pirmąjį referendumą, kad realūs skaičiai ir veiksmai neatitinka pažadų. Pasikeitus projekcijoms, sako jie, keičiasi ir jų balsas referendume“, – tvirtina P. Kaliačius.

Neseniai paviešinti apklausų rezultatai taip pat parodo visuomenės susiskaldymą: britų, kurie balsuotų už pasilikimą ES, šiuo metu yra šiek tiek daugiau, o labiausiai išaugo neapsisprendusiųjų skaičius. Net 27 proc. žmonių nežino, kaip balsuotų, jei antrasis referendumas įvyktų.

„Gal tokia situacija tiesiog susiklostė dėl valdančiosios konservatorių partijos demagogijos, jog šalis iš ES vienaip ar kitaip pasitrauks. Gal žmonėms sunku įsivaizduoti ateitį ES dar ir todėl, kad šalį pasiekiančios naujienos iš Briuselio jų nenuteikia pozityviai. Europos biurokratai nusiteikę gana priešiškai ir dažnai kalba apie derybų žlugimą ir aklavietes“, – svarsto P. Kaliačius.

Britai tik dabar pradeda suprasti „Brexit“ pasekmes?

Paklaustas, ar realu, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, A. Pranckevičius atsako, jog tai – britų rankose. Tačiau jis priduria – protestai Londone rodo, kokia vis dar susiskaldžiusi britų visuomenė.

„Šis klausimas vis dar be galo skaldantis [...]. Tai nebuvo tas referendumas Britanijos istorijoje, apie kurį žmonės turėjo daugiausia informacijos. Žmonės balsavo tikrai iki galo nežinodami, dėl ko jie balsuoja, ir nelabai suprasdami Britanijos pasitraukimo iš ES pasekmes. Dabar jos darosi vis aiškesnės ir turbūt dėl to ir susijaudinimas, ir labai natūrali reakcija Jungtinės Karalystės visuomenėje auga“, – tvirtina A. Pranckevičius.

Tai, pasak jo, kiša koją ir ES, nes itin sudėtinga derėtis, kai kitoje derybų stalo pusėje esantys žmonės nėra apsisprendę dėl savo norų. A. Pranckevičius priduria – paradoksalu, tačiau toks Jungtinės Karalystės elgesys ir apskritai apsisprendimas pasitraukti iš ES, Sąjungos nares ne suskaldė, kaip buvo tikimasi, o suvienijo.

„27 valstybės derasi kartu kaip vienas kumštis, palaiko mūsų vyriausiąjį derybininką Michelį Barnier, kuris turi labai aiškų mandatą, labai aiškų kalendorių, labai aiškius principus ir kriterijus, kurie jokiu būdu nėra nukreipti bausti Britanijos, kažką įrodyti ar parodyti“, – tvirtina A. Pranckevičius.

Jis neigia kai kurių Jungtinės Karalystės politikų kaltinimus, kad ES nori atkeršyti britams už pasitraukimą: „Natūralu, kad išstojant iš vieno ar kito klubo, tu turi laikytis to klubo taisyklių. Tai buvo žinoma visada. Ir prieš referendumą, ir jo metu, ir jau po jo. Visa tai, kas yra ES pusėje, M. Barnier derybiniame pakete, niekada nesikeitė. Viskas yra labai nuoseklu.“

Vieną svarbiausių vaidmenų vaidina Airija

Anot A. Pranckevičiaus, itin svarbų vaidmenį derybose tarp ES ir Jungtinės Karalystės vaidina Airija. Šios šalies lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis tvirtina – Airija paprasčiausiai reikalauja prieš daugelį metų pasirašytos sutarties laikymosi.

„Šiaurės Airijoje, kaip žinote, prieš 20 metų ir daugiau vyko didžiuliai nesutarimai, netgi ginkluoti konfliktai tarp Airijos respublikonų, kurie tikisi, kad Šiaurės Airija bus prijungta prie Airijos Respublikos, ir tarp lojalistų, kurie nori likti Jungtinės Karalystės sudėtyje. Pagrindinė sąlyga, dėl kurios tiek nacionalistai, tiek lojalistai sutiko pasirašyti taikos sutartį ir sudėti ginklus, buvo ta, kad neturi būti absoliučiai jokios fizinės sienos tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos“, – primena A. Teišerskis.

Jo aiškinimu, tokių sąlygų laikymąsi garantavo tiek ES, tiek pati Jungtinė Karalystė, kurios vyriausybė dabar ragina atsiriboti ir vėl įvesti sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos: „Airijos Respublika tiesiai ir atvirai sako – arba jūs laikotės sutarties, arba mes kategoriškai atsisakome pasirašyti. Tai buvo netgi tiesioginių karinių ir teroristinių veiksmų nutraukimo sąlyga.“

Airija, bijodama, kad istorija gali pasikartoti, kategoriškai atsisako pasirašyti bet kokį susitarimą, kurio sąlygos lemtų ankstesnių sąlygų pakeitimą, apibendrina A. Teišerskis: „Tiesiog, jeigu liaudies nuotaika, kaip sakant, nesutampa su vyriausybės nuotaika, tai tuo blogiau vyriausybei. Todėl Airijos politikai puikiai žino – jeigu jie bandys padaryti tai, kam nepritaria žmonės, gali tiek jiems, tiek iš viso blogai baigtis. Jie dėl to griežtai atsisako daryti tai, ko nenori žmonės.“

A. Pranckevičiaus teigimu, Airiją šiose derybose palaiko ir ES valstybės narės, todėl Šiaurės Airijos klausimas iš tiesų šiuo metu yra esminis.

„Kaip minėjo pats ponas Barnier, jis gali tikrai lemti visų derybų pabaigą. Tikrai bus dedamos visos pastangos, kad fizinė siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos neatsirastų, kad būtų bent jau išlaikoma kiek įmanoma dabartinės muitų sąjungos situacija, bemuitis ir kitoks judėjimas“, – sako pašnekovas.

Paklaustas apie Škotijos padėtį, A. Pranckevičius primena – nors Škotija labai vieningai balsavo už likimą ES, ji yra Jungtinės Karalystės dalis, todėl tai yra vidinės politikos reikalas.

LRT.lt


Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!