Skelbimai

Britanijos ir ES santuoka – kažko trūksta, bet skyrybos per brangu (1)

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente. Visgi praėjus kiek daugiau nei pusei amžiaus nuo šių premjero raginimų kyla reali grėsmė, kad birželio 23 d. vyksiančiame referendume Jungtinė Karalystė nuspręs pasitraukti iš ilgai kurto Europos Sąjungos projekto. Tačiau tokia referendumo baigtis neatneštų naudos nei Jungtinei Karalystei, nei be pastarosios likusiai ES.

Flickr / Jeff Djevdet (speedpropertybuyers.co.uk) nuotr.
Flickr / Jeff Djevdet (speedpropertybuyers.co.uk) nuotr.

Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos, arba kitaip „Brexit“, palaikančioji stovykla kritikuoja ES vykdomą migracijos politiką, nacionalinio suvereniteto atsisakymą, pernelyg dideles įmokas į Europos Sąjungos biudžetą, brangius ir perteklinius reguliavimus bei biurokratiją. Visgi būtina paminėti, kad britai visuomet buvo nusiteikę euroskeptiškai ‒ priešinosi didesnei ES integracijai, atsisakė prisijungti prie Šengeno erdvės, išsiderėjo nuolaidas įmokoms į ES biudžetą bei galimybę niekada neįsivesti euro. 1975 metais vykusiame panašiame referendume Jungtinė Karalystė nusprendė pasilikti Europos Ekonominėje Bendrijoje, tačiau panašu, jog šįkart euroskeptikai nusiteikę kovoti rimčiau. Apklausų duomenys rodo, kad apsisprendusių balsuoti už pasilikimą ES dalis tik šiek tiek viršija nusprendusių balsuoti už pasitraukimą.

Jei Jungtinė Karalystė referendume visgi nuspręstų pasitraukti iš ES, tikėtina, jog tai neigiamai paveiktų ir Jungtinės Karalystės, ir ES ekonominę bei politinę ateitį. Remiantis skirtingais įvairių institucijų vertinimais, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ilguoju laikotarpiu galėtų sumažinti šios šalies BVP net 9,5 procentais. Taip pat greičiausiai kristų svaro sterlingų vertė kitų valiutų atžvilgiu, išaugtų nedarbo lygis, smuktų vidutinis darbo užmokestis, sumažėtų būsto kainos, o viešajam sektoriui tektų daugiau skolintis.

„Brexit“ greičiausiai taip pat atnaujintų diskusijas dėl pro-europietiškai nusiteikusios Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės – jei taip nutiktų, neigiamas poveikis pastarosios ekonomikai būtų dar didesnis. Suvokdami galimą tokio žingsnio ekonominę bei politinę žalą Jungtinės Karalystės pasilikimą ES palaiko netgi tokie sunkiasvoriai tarptautiniai žaidėjai, kaip JAV prezidentas Barakas Obama, Tarptautinis Valiutos Fondas, G7 ir net pats referendumo iniciatorius Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas.

Ekonominis „Brexit“ poveikis ES, o kartu ir Lietuvai, nebūtų tiesioginis, tad greičiausiai būtų daug mažesnis. Jungtinės Karalystės gyventojams referendume nusprendus palikti ES greičiausiai neigiamą tokio sprendimo poveikį pajustų Europos finansų rinkos. Tikėtini dideli, bet trumpalaikiai svyravimai – galimas akcijų indeksų kritimas, kai kurių ES valstybių skolinimosi kainos didėjimas bei svarų sterlingo vertės smukimas pagrindinių valiutų atžvilgiu. Jeigu visgi paaiškėtų, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES turės didesnį nei tikimasi poveikį ES ekonomikai, Europos Centrinis Bankas gali nuspręsti pratęsti skatinančiosios monetarinės politikos vykdymą dar ilgesniam laikui ir taip padidinti įvairių burbulų formavimosi finansų rinkose riziką. Visgi svyravimai finansų rinkose greičiausiai neturės didelio poveikio Lietuvos ekonomikai, nes lietuvių investicijos finansų rinkose yra gana menkos.

Kitas kanalas, per kurį JK pasitraukimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką, yra prekyba. Trumpuoju laikotarpiu eksportuotojus neigiamai paveiktų atpigęs svarų sterlingas, tačiau ilgesniu laikotarpiu daug neapibrėžtumo įneštų užsitęsusios derybos dėl naujo prekybos susitarimo tarp Jungtinės Karalystės ir ES. Visgi „Brexit“ greičiausiai neturėtų didelio neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai ‒ 2015 metais Lietuvos prekių eksportas į Jungtinę Karalystę sudarė tik 4,5 procentus, o lietuviškos kilmės prekių eksportas 6,6 procentus viso prekių eksporto. Visgi įmonėms, eksportuojančioms didesnę dalį savo produkcijos į JK, pavyzdžiui, naftos produktų, baldų, trąšų gamintojams, gali tekti susitaikyti su išaugusiu neapibrėžtumu, mažesniu pelningumu, o galbūt net naujų rinkų paieška.

Būtina paminėti ir tai, jog Jungtinė Karalystė yra labiausiai lietuvių emigrantų pamėgta šalis – beveik pusė visų emigrantų iš Lietuvos išvyksta į šią šalį. Pastaruoju metu Jungtinė Karalystės valdžia jau pradėjo mažinti socialines išmokas imigrantams ir greičiausiai, jei „Brexit“ taptų realybe, prieš imigrantus nukreipta politika dar labiau suintensyvėtų. Tikėtina, jog, susilpnėjus Jungtinės Karalystės ekonomikai, imigrantai susidurtų su menkesne finansine pagalba ir prastesnėmis įsidarbinimo galimybėmis. Taigi, jei Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES, išvykti gyventi ir dirbti į šią šalį Lietuviams nebebus taip paprasta.

Visgi, svarbiausia tai, kad ES be Jungtinės Karalystės būtų ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai silpnesnė. Jungtinė Karalystė dažnai veikia kaip atsvara Vokietijos ir Prancūzijos lyderystei, siekia efektyvesnio ES veikimo, mažesnio biurokratinio aparato, efektyvesnio biudžeto lėšų panaudojimo, tad jos pasitraukimas susilpnintų ES. Gyvybiškai svarbios reformos, galinčios paskatinti ES ekonomikos augimą, galimai būtų nukeltos – tai neigiamai paveiktų lūkesčius, investicijas, vartojimą bei ekonomikos augimą. Jungtinės Karalystės pasitraukimas galėtų dar labiau paskatinti euroskeptiškas nuotaikas kitose ES šalyse, radikalių bei populistinių partijų stiprėjimą, didesnį politinį susiskaldymą. Visa tai neišvengiamai paveiktų ir Lietuvą.

Jungtinės Karalystės priklausymas Europos Sąjungai primena santuoką iš išskaičiavimo – būti kartu nedžiugina, bet skirtis – ekonomiškai nenaudinga. Įdomu, ar Jungtinės Karalystės piliečiai birželio 23 dieną pasiduos jausmams ar visgi išlaikys blaivų protą kaip ir 1975-aisiais?



Komentarai

Jonas Gal kas žino kada bus skelbiamas rezultatas?


Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!