Skelbimai

„Brexit“ sutarties ateitis – JK vyriausybės lošimas va bank

Šių metų lapkritį Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga (ES), po beveik du metus trukusių skausmingų derybų, susitarė dėl galutinės „Brexit“ sutarties, kuri dar turės būti patvirtinta tiek JK Parlamente, tiek Europos Parlamente – kitaip sutartis neįsigalios.

commons.wikimedia.org (Ilovetheeu) nuotr. / Protestuojai prieš „Brexit“ Mančesteryje
commons.wikimedia.org (Ilovetheeu) nuotr. / Protestuojai prieš „Brexit“ Mančesteryje

Dabartinės „Brexit“ sutarties patvirtinimui reikia mažiausiai 320 JK Parlamento narių balsų, tačiau JK premjerės Theresa May vadovaujama mažumos vyriausybė šalies Parlamente susiduria su stipriu pasipriešinimu.

Didelė dalis JK parlamentarų itin priešiškai nusiteikę „Brexit“ sutarties atžvilgiu, kuri pasak politikų, įtvirtina politinę ir ekonominę JK priklausomybę nuo ES ir neatspindi už „Brexit“ balsavusių rinkėjų valios.

Priminsime, kad JK ir ES suderėtoje sutartyje numatyta, jog siekiant išlaikyti laisvą judėjimą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos JK laikinai liks ES muitų sąjungoje, o tai reiškia, jog iki „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) šalyje galios tokia pati tvarka, kaip dabar. Po „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos į JK gyventi ir dirbti atvykstantys ES piliečiai bus vertinami pagal naują, įgūdžiais pagrįstą imigracijos sistemą ir nebeturės pranašumo trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu (baigsis judėjimo laisvė). Taip pat „Brexit“ sutartyje numatyta, jog JK privalės apmokėti 39 milijardų svarų skyrybų sąskaitą, tačiau ateityje jai nereikės mokėti reguliarių įmokų į ES biudžetą. Po pereinamojo laikotarpio JK nustos galioti ES teisinis reguliavimas, bendra žemės ūkio ir žvejybos politika, tačiau britai toliau glaudžiai bendradarbiaus su ES teisėsaugos ir gynybos srityse.

Kita vertus, „Brexit“ susitarime numatoma, jog JK negali savarankiškai pasitraukti iš ES muitų sąjungos, kol ES nesutiks, jog šis pasitraukimas nereikš pasienio kontrolės tarp Airijos ir Šiaurės Airijos sugrąžinimo, o taip pat JK pasitraukimas turės atitikti visas ES taisykles. Apie tai kalbėjo ir šių metų lapkričio 15 d. atsistatydinęs JK „Brexit“ ministras Dominicas Raabas, kurio teigimu, jis atsistatydino, nes ES turės veto teisę JK pasitraukimo iš muitų sąjungos galimybei, o dabartinė „Brexit“ sutartis numato platų režimą, primestą JK iš išorės (ES), be jokios demokratinės priežiūros, kaip bus taikomi įstatymai, be galimybės nuspręsti pasitraukti iš šio susitarimo.

JK dienraščio „The Guardian“ duomenimis, 94 valdančiosios Konservatorių partijos parlamentarai patvirtino, jog šių metų gruodžio 11 d. šalies Parlamente balsuos prieš JK ir ES suderėtą „Brexit“ sutartį, taip pat prieš šią sutartį ketina balsuoti konservatorių sąjungininkė Demokratinė unionistų partija (DUP), Škotijos nacionalinė partija (SNP), opozicinė Leiboristų partija ir kiti parlamentarai. Politikos apžvalgininkų nuomone, dabartinę „Brexit“ sutartį realiai palaiko 226 konservatorių parlamentarai ir keliolika leiboristų, tačiau šio skaičiaus neužteks šių metų gruodžio 11 d. balsuojant dėl sutarties patvirtinimo.

Panagrinėkime, kas bus, jei šių metų gruodžio 11 d. JK vyriausybės su ES suderėta „Brexit“ sutartis nebus patvirtinta JK Parlamente – tokiu atveju galimi bent šeši scenarijai.

1 scenarijus: JK premjerė Th. May prašys Parlamento pakartotinai balsuoti dėl „Brexit“ sutarties

Jei šių metų gruodžio 11 d. JK Parlamente „Brexit“ sutartis nebus patvirtinta, ji gali būti šiek tiek, su ES pritarimu, modifikuota ir grąžinta pakartotiniam balsavimui, tačiau šis scenarijus sunkiai tikėtinas, nes siekiant įtikti daugumai parlamentarų JK pasitraukimo iš ES sutartis turėtų būti keičiama iš esmės, o laiko naujoms deryboms nebeliko, nes oficiali „Brexit“ data – 2019 m. kovo 29 d.

2 scenarijus: JK premjerė Th. May nedelsiant atsistatydins

Dabartinė „Brexit“ sutartis yra itin glaudžiai siejama su JK premjere Th. May. Dėl šios sutarties „Brexit“ derybų metu atsistatydino du „Brexit“ ministrai, Užsienio reikalų ministras, Darbo ir pensijų ministrė, Transporto ministras bei keli viceministrai ir patarėjai, tačiau premjerė nesutiko keisti savo derybinių pozicijų. Parlamento nepritarimas šiai sutarčiai gali priversti ją atsistatydinti.

Taip pat Th. May gali priversti atsistatydinti dalis valdančiosios Konservatorių partijos parlamentarų, kurie inicijuotų balsavimo dėl nepasitikėjimo Th. May procedūrą.

3 scenarijus: JK premjerė Th. May skelbs priešlaikinius Parlamento rinkimus

Priešlaikiniai rinkimai galėtų būti surengti siekiant užsitikrinti rinkėjų paramą dabartinei „Brexit“ sutarčiai, tačiau reikėtų prisiminti, jog tokie rinkimai jau buvo surengti 2017 m., siekiant užsitikrinti rinkėjų paramą Th. May kaip šalies premjerei ir valdančiosios Konservatorių partijos vadovei. 2017 m. JK Parlamento rezultatai tapo visišku netikėtumu – konservatoriai prarado turėtą daugumą Parlamente (tuomet jų parlamentarų skaičius sumažėjo nuo 330 iki 318, šiuo metu konservatoriai turi tik 316 vietų Parlamente), o Th. May vadovaujama mažumos vyriausybė buvo priversta sudaryti koaliciją su Šiaurės Airijos Demokratine unionistų partija (DUP), kuri ketina balsuoti prieš „Brexit“ sutartį.

4 scenarijus: opozicinė Leiboristų partija bandys išprovokuoti priešlaikinius JK Parlamento rinkimus

Opozicinė Leiboristų partija gali inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo valdančiosios Konservatorių partijos vadove Th. May. Jei premjerė pralaimėtų balsavimą, per dvi savaites turėtų būti suformuota nauja vyriausybė, turintį didesnį parlamentarų pasitikėjimą. Sudarius naują vyriausybę būtų antra kartą balsuojama dėl pasitikėjimo, jei naujoji vyriausybė pralaimėtų ir šį balsavimą, tuomet būtų skelbiami priešlaikiniai Parlamento rinkimai.

5 scenarijus: bus rengiamas antrasis „Brexit“ referendumas

Vis daugiau JK Parlamento narių pasisako už antrojo „Brexit“ referendumo surengimą, tačiau Leiboristų partijos vadovybė linkusi susilaikyti nuo paramos antrajam referendumui, o leiboristų parama yra esminė siekiant referendumo surengimo.

Šių metų lapkričio pradžioje daugiau nei 1 500 JK teisininkų laišku kreipėsi į Th. May ir paragino ją surengti antrąjį „Brexit“ referendumą, kuriame šalies gyventojams būtų leista pasisakyti JK pasitraukimo iš ES galutinės sutarties klausimu.

Teisininkų laiške premjerei teigiama, jog šalies Parlamentas neturėtų būti saistomas 2016 m. vykusio „Brexit“ referendumo rezultatais labiau nei 1975 m. referendumu, kurio metu buvo sprendžiamas JK įstojimo į ES klausimas. Teisininkų nuomone, šalies rinkėjai privalo žinoti, už ką jie balsuoja, o ši nuostata atspindi esminį skirtumą tarp 1975 m. ir 2016 m. referendumų. 1975 m. referendumo metu rinkėjai balsavo jau po įvykusių JK ir ES derybų, o 2016 m. – prieš prasidedant „Brexit“ deryboms ir nežinant šių derybų rezultatų. 2016 m. referendumo dalyviai buvo priversti rinktis tarp žinomos tikrovės ir nežinomos alternatyvos, o tuo metu „Brexit“ rėmusios kampanijos buvo grindžiamos neįrodomais teiginiais, kurie pakeitė faktus ir tikrovę.

Šių metų spalio 20 d. į Londone vykusį mitingą, kuriame buvo reikalaujama surengti antrąjį referendumą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, susirinko daugiau nei 600 tūkst. žmonių. Tai buvo didžiausias žmonių susibūrimas nuo 2003 m. vykusio protesto prieš karą Irake. Žmonės daugiausia kalbėjo apie antrojo referendumo būtinumą. Į gatves išėjo ir tie, kurie balsavo prieš šalies narystę ES. Jie teigė, kad buvo meluojama prieš pirmąjį referendumą, kad realūs skaičiai ir veiksmai neatitinka pažadų, o pasikeitus aplinkybėms, keičiasi ir jų balsas referendume

Antrojo „Brexit“ referendumo šalininkai teigia, jog „Brexit“ data (2019 m. kovo 29 d.) galėtų būti nukelta bent 4 mėnesiams, o pats referendumas įvykti kitų metų gegužę. Kita vertus, JK premjerės Th. May pareiškimas, jog ES sutarties 50 straipsnio (ir oficialios „Brexit“ datos, nustatomos nuo 50 straipsnio aktyvavimo pradžios), dėl šalies narės pasitraukimo iš ES, pratęsimas reikštų siekį persiderėti „Brexit“ sutartį, nustebino Briuselį. ES jokiu būdu nesutinka persiderėti dabartinės „Brexit“ sutarties, o ES sutarties 50 straipsnis gali būti pratęstas, tik, jei JK atsisakytų reikalavimų dėl nepriklausomos prekybos politikos arba norėtų prisijungti prie ES bendrosios rinkos per Europos ekonominę erdvę (EEA). Kitaip tariant, „Brexit“ datos pratęsimas, susijęs su nepalankiais JK ES reikalavimais, greičiausiai nebus įgyvendintas, todėl antrojo „Brexit“ referendumo tikimybė gerokai sumažėja.

6 scenarijus: įvyks „Brexit“ be sutarties

ES (Pasitraukimo) įstatyme oficialia „Brexit“ data laikoma 2019 m. kovo 29 d. Jei JK Parlamentas nepritartų dabartinei „Brexit“ sutarčiai, JK gali būti priversta trauktis iš ES be jokios sutarties – pats blogiausias „Brexit“ variantas, dėl kurio staiga nutrūktų JK ir ES dvišaliai ryšiai, laisvas žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas, sutriktų maisto produktų ir vaistų tiekimas, nutrūktų bendradarbiavimas teisėsaugos, saugumo, civilinės aviacijos bei kitose srityse, padidėtų darbuotojų stygius ir panašiai.

Dalis JK parlamentarų tiki, jog Parlamentas gali sustabdyti „Brexit“ be sutarties, tačiau, įdomiausia, jog JK nėra nei vieno teisės akto, numatančio, kaip tai būtų galima padaryti. Tiesa, dar iki šių metų gruodžio 11 d. balsavimo Parlamente „Brexit“ sutarties klausimu, šalies vyriausybė pakvietė visas parlamentines partijas teikti įstatymų pataisas, kurios apspręstų tolesnę Parlamento veiksmų eigą. Iki balsavimo dėl „Brexit“ sutarties, bus galima priimti šešias pataisas, tarp kurių ir pataisa, suteikianti Parlamentui įgaliojimus neleisti šaliai pasitraukti iš ES be sutarties.

Maisto klausimas „Brexit“ kontekste

Be jau minėtų galimų scenarijų, su kuriais susidurtų JK, jei Parlamente nebūtų pritarta „Brexit“ sutarčiai, JK jau dabar kyla didžiulės problemos dėl būsimų prekybos santykių su trečiosiomis šalimis, įskaitant prekybą su artimiausia sąjungininke – JAV.

Šių metų lapkričio 26 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad susitarimas dėl JK išstojimo iš ES ateityje gali sutrukdyti prekybos plėtrai tarp Amerikos ir Jungtinės Karalystės. Šis JAV prezidento pareiškimas sukėlė gana didelę sumaištį tarp JK politikų, o premjerė Theresa May nedelsiant pareiškė, jog dabartinis „Brexit“ susitarimas numato galimybę JK savarankiškai sudaryti prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis.

JK nerimas gana suprantamas – jei dėl kokių nors priežasčių britams nepavyktų pasirašyti su ES laisvosios prekybos sutarties iki „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.), tuomet šalyje įsigaliotų Pasaulio prekybos taisyklės, o tikėtinas susitarimas dėl laisvosios prekybos su JAV jau dabar yra vertinamas kaip savita atsvara ES, iš kurios šiuo metu JK importuoja apie 30 proc. visų maisto produktų (JK iš užsienio importuoja apie 50 proc. maisto produktų).

Britai labai baiminasi „Brexit“ be sutarties, galinčio sutrikdyti maisto produktų importą (pasienyje nusidriektų keliasdešimt kilometrų siekiančios krovininių vilkikų eilės, o importuojamam maistui būtų taikomi muitai ir tarifai). „Brexit“ be sutarties žymiai pabrangintų vaisius, daržoves, mėsos ir pieno produktus, tačiau „Brexit“ poveikis maisto kainoms iki galo neištirtas – manoma, jog padidėjusias importuojamo maisto kainas JK galėtų atsverti skatindama vietinius gamintojus ir tiekėjus (užaugindama daugiau maisto šalies viduje) bei mažindama muitus ir tarifus maisto produktams iš trečiųjų šalių. Be to, pasak britų ūkininkų, „Brexit“ be sutarties atveju JK maisto pramonė susidurtų su 6 mėnesių laukimo laikotarpiu, kol britų gamintojai ir eksportuotojai būtų patvirtinti kaip sertifikuoti trečiosios šalies tiekėjai. Toks laukimo laikotarpis suduotų skaudų smūgį šalies maisto produktų ir gėrimų sektoriams, kasmet eksportuojantiems prekių į ES šalis už 13,2 milijardo svarų.

Tiesa, JK Parlamento Lordų rūmai dar 2017 m. vasarą įspėjo šalies vyriausybę, jog jos noras, kuo greičiau susitarti su JAV dėl prekybos po „Brexit“ gali baigtis žemos kokybės maisto produktų importu ir britiškų gyvulių gerovės standartų nuosmukiu.

Parlamentarai nuogąstauja, jog būsimoje JK ir JAV prekybos sutartyje gali būti įtvirtinta nuostata dėl chlore plautos vištienos, hormonais bei antibiotikais šertų galvijų mėsos ir kitų žemos kokybės maisto produktų iš JAV eksporto į JK. JAV suinteresuota šių maisto produktų eksportu į Europos šalis, nes šiuo ES draudžia importuoti šiuos maisto produktus. Be to, JAV žemės ūkyje leidžiama naudoti ES uždraustus pesticidus, kuriais gali būti užterštos importuojamos daržovės ir vaisiai.
Pigių, žemos kokybės amerikietiškų maisto produktų importas paskatins žalingą konkurenciją tarp britų ūkininkų, kurie aukodami aukštos maisto produktų kokybės standartus pradės lenktyniauti, kas pigiau tieks rinkai maisto produktus.

Dar viena problema – antibiotikais šertų gyvulių mėsa skatina šią mėsą vartojančių žmonių atsparumą antibiotikams, todėl tokios mėsos vartojimas tiesiogiai prisideda prie vaistams atsparių ligų plėtros.

Be to, šiuo metu apie 85 proc. JK veterinarų, tikrinančių skerdyklų produkciją, yra kilę iš kitų ES šalių, o tai reiškia, jog po „Brexit“ iškils didžiulė grėsmė britiškų maisto produktų kokybei ir saugumui, kurį dar labiau susilpnins maisto produktų importas iš JAV.

Pati JK vyriausybė tikėtiną maisto produktų standartų nuosmukio, saugumo ir kitus panašius klausimus linkusi vertinti tik kaip JK ir JAV derybų dėl būsimos prekybos sutarties techninį klausimą, kuris nėra prioritetinės svarbos.

Dar šių metų birželį JK vyriausybė paviešino planą kaupti maisto atsargas, jei įvykus„Brexit“ be sutarties staiga nutrūktų maisto produktų importas iš Europos Sąjungos (ES) valstybių. Kaupiamos maisto atsargos bent keliems mėnesiams leistų šalies gyventojams išvengti staigaus maisto kainų šuolio ar net gyvenimo pusbadžiu. Įdomu tai, jog šių metų lapkričio 27 d. paaiškėjo, jog JK sandėliuose beveik nebeliko vietos šaldyto ir atšaldyto maisto sandėliavimui. JK Maisto ir gėrimų federacija (angl. Food and Drink Federation; FDF) duomenimis, visa laisvą sandėliavimo erdvę galėjo rezervuoti JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“, tačiau iki šiol neaišku, ar rezervuotuose sandėliuose kas nors laikoma. Pasak FDF, tarp šalies verslininkų sklando gandai, jog sandėliavimo erdvę galėjusi rezervuoti elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ per artimiausius kelis mėnesius ketina įžengti į JK maisto rinką, tačiau tokia perspektyva gerokai gąsdina britų mažmeninės prekybos atstovus.

„Brexit“ finansiniai nuostoliai

Šių metų lapkričio 28 d. Jungtinės Karalystės (JK) Iždo kancleris Philipas Hammondas paskelbė vyriausybinio tyrimo duomenis, pagal kuriuos, bet kokio JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) scenarijaus atveju šalies ekonomika nukentės.

Tyrimo duomenimis, praėjus 15 metų po JK premjerės Theresa May su ES suderėtos „Brexit“ sutarties varianto, šalies ekonomika sumažėtų 3,9 proc., tačiau „Brexit“ be sutarties atveju JK ekonomika susitrauktų net 9,3 proc. Pinigine išraiška, jei dabartinė „Brexit“ sutartis būtų patvirtinta, ekonominiai nuostoliai siektų nuo 60 iki 100 milijardų svarų, o „Brexit“ be sutarties atveju – iki 200 milijardų svarų.

Įdomu, jog minėtame tyrime JK nacionalinių pajamų sumažėjimas bet kokio „Brexit“ scenarijaus atveju yra siejamas su ketinamu įgyvendinti imigracijos iš Europos šalių mažinimu.

Prie galimų „Brexit“ finasinių nuostolių galima priskirti ir iš Londono ketinančių išsikraustyti finansinių paslaugų kompanijų kapitalo nuotėkį. Šiuo metu apie 30 Londone įsikūrusių kompanijų Europos Centriniam Bankui pateikė prašymus naujoms veiklos licencijoms gauti arba atnaujinti, o kaip veiklos vietą nurodė Vokietijos miestą Frankfurtą. Taip pat nemažai Londone veikiančių finansinių paslaugų kompanijų ketina savo veiklą perkelti į Paryžių, Dubliną ir kitus ES miestus, leidžiančius išlaikyti prieigą prie ES rinkos. Planus perkelti bent dalį darbo vietų jau patvirtino „JP Morgan“, HSBC, „Citi“, „Goldman Sachs“, „Barclays“ ir kitos kompanijos.

Vien šiuo metu iš Londono į Frankfurtą planuojamo perkelti kapitalo vertė siekia nuo 700 iki 800 milijardų svarų, o artimiausioje ateityje šis skaičius tik didės.
Planuojama, jog nemaža dalis finansinių paslaugų kompanijų iš Londono persikels 2019 m. pirmąjį ketvirtį – kartu su šiomis kompanijomis iš Londono į Frankfurtą persikels apie 10 tūkstančių darbo vietų. Antra bankų bei kitų finansinių paslaugų įstaigų persikraustymo stadija prasidės kiek vėliau ir užtruks iki 2022 m.

Šiandien Londonas laikomas ne tik Europos, bet ir pasaulio finansų centru, mat jame įsikūrę didžiausių pasaulio bankų, investicinių ir draudimo bendrovių biurai bei kitų finansinių paslaugų teikėjai, tačiau dėl „Brexit“ Londonas šį statusą gali prarasti.

Aukščiau minėti „Brexit“ finansiniai nuostoliai yra dar negalutiniai, nes, Anglijos banko duomenimis, daugiau nei pusė JK kompanijų iki šiol neturi parengusios nepaprastosios situacijos planų, ką reikės daryti, jei įvyks „Brexit“ be sutarties.



Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!