Skelbimai

„Brexit“ referendumo dilema: šalies ekonomika ar imigracija?

Artėjant lemtingai birželio 23 d., kai Jungtinėje Karalystėje (JK)  įvyks referendumas dėl šalies pasitraukimo iš ES (toliau – „Brexit“ referendumas), britų žiniasklaidoje įvairiais baubais gąsdinami tiek JK narystės ES šalininkai, tiek euroskeptiškai nusiteikę šalies gyventojai. Bene du pagrindiniai klausimai, kurie vis labiau ryškėja viešuosiuose debatuose ir kurie yra itin aktualūs JK rinkėjams – šalies ekonomikos ateitis ir imigracija.

Pixabay nuotr. / Silpnėjantys saitai su ES
Pixabay nuotr. / Silpnėjantys saitai su ES

Naujausių apklausų duomenimis, JK narystę ES remia 44 proc., o jai nepritaria – 46 proc. apklaustųjų, todėl šie du klausimai (ekonomika ir imigracija) jau dabar vertinami kaip kertiniai, kurie padės apsispręsti likusiems 10 proc. JK rinkėjų ir lems „Brexit“ referendumo eigą. 

Imigracijos klausimas

JK rinkėjų nuomone, vienas iš esminių klausimų, kuris padės apsispręsti referendumo dalyviams – imigracija į JK, juolab, kad imigracijos klausimas prieš šalies narystę ES pasisakantiems euroskeptikams turi padėti „nukenksminti“ už ES aktyviai agituojančius oponentus, kurių pagrindinis argumentas – šalies ekonomikos ateitis. Euroskeptikai vadovaujasi pagrindiniu argumentu, jog JK daug sumoka ES (kiekvieną savaitę JK ES sumoka 350 milijonų svarų), o mainais iš ES gauna didelę imigraciją. Šiuo metu grynoji metinė JK migracija (skirtumas tarp atvykstančių ir išvykstančių žmonių) siekia daugiau nei 300 000 žmonių, nepaisant šalies vyriausybės įsipareigojimų imigrantų skaičių sumažinti iki mažiau nei 100 000 žmonių per metus, o imigrantų iš kitų ES valstybių skaičius sudaro kiek daugiau nei pusę visų imigrantų.

Euroskeptikai, pasisakantys už JK pasitraukimą iš ES, teigia, kad  būnant ES neįmanoma kontroliuoti į šalį plūstančių imigrantų srauto, dėl imigrantų apkraunamas ir patiria labai  didelį spaudimą JK viešasis sektorius (ligoninės, mokyklos, komunalinis ūkis, viešasis transportas ir kitos viešojo sektoriaus sritys), aukštas imigracijos lygis smukdo britų darbuotojų atlyginimus, galiausiai oficiali statistika pateikia žemesnius imigracijos rodiklius, nei jie yra iš tikrųjų.

JK narystės ES šalininkų nuomone, imigrantai, ypač iš kitų ES šalių, sumoka daugiau mokesčių nei gauna pašalpų ar nemokamų viešojo sektoriaus paslaugų, be to, šių metų pradžioje vykusiose JK premjero David‘o Cameron‘o ir ES derybose susitarta, jog JK, galės palaipsniui riboti pašalpų mokėjimą dirbantiems imigrantams, atvykusiems iš kitų ES valstybių, iki ketverių metų nuo įsidarbinimo pradžios. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad net ir išstojusi iš ES JK vis tiek turės išlaikyti laisvą asmenų judėjimą, jei norės likti ES vieningos rinkos dalimi. Galiausiai teigiama, kad imigracija iš ES šalių teigiamai veikia šalies ekonomiką – britų ekonomistai pripažįsta, kad ilgalaikės šalies ekonominio augimo prognozės yra pagrįstos aukštu imigracijos lygiu, o JK ekonomika yra itin priklausoma nuo imigrantų darbo ir mokamų mokesčių, kuriais finansuojamos viešosios paslaugos.  

Nors šiuo metu JK vykstančios euroskeptikų ir ES šalininkų diskusijos argumentai imigracijos klausimu yra tolygūs (nei viena pusė neturi aiškesnės persvaros), tačiau įtakingų tarptautinių organizacijų atlikti tyrimai yra palankesni euroskeptikų stovyklai. Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development; OECD) duomenimis, iki 2030 m. imigrantų JK gali sumažėti iki 1,3 milijono žmonių, jei šių metų birželio 23 d. vyksiančiame referendume JK piliečiai nubalsuos už šalies pasitraukimą iš ES. Kita vertus, euroskeptikų džiūgavimą gali prigesinti tas faktas, jog imigracijos sumažėjimas vyks šalies ekonomikos sąskaita – išstojusios iš ES JK ekonomika tiek susilpnės, jog nebebus patraukli imigrantams. JK vyriausybė šiuo klausimu laikosi panašios pozicijos, jog mažesnė imigracija yra neverta tikėtino ekonominio šoko ir neaiškios ekonominės ateities, kuri laukia iš ES pasitraukusios JK.

Londone ir Briuselyje įsikūrusio tyrimų centro „Open Europe“ teigimu, išstojusi iš ES, priklausomai nuo derybų su ES eigos, JK galėtų įgyvendinti skirtingas imigracijos politikas, pavyzdžiui, taikyti australišką taškų sistemą į šalį atvykstantiems nekvalifikuotiems imigrantams (imigrantai turi atsakyti į klausimus apie jų darbo įgūdžius ir kvalifikaciją, o kiekvienas atsakymas vertinamas tam tikra taškų suma, jei surenkama mažiau nei 65 taškai, viza, leidžianti būti šalyje, neišduodama. Australija taip pat neįsileidžia teistų ar sergančių pavojingomis gyvybei ligomis asmenų), taikyti kvotų sistemą įvairioms tautybėms ir imigrantų įgūdžiams/profesijoms, įgyvendinti naują vizų režimą arba naujas taisykles užsienio kompanijų į JK siunčiamiems darbuotojams bei imtis kitų imigracijos kontrolės priemonių. Kita vertus, imigracijos ribojimas yra neatsiejamas nuo pageidaujamos darbo jėgos pritraukimo ribojimo, todėl galima kelti svarbų klausimą, ar referendume balsuosiantys už JK pasitraukimą iš ES asmenys supranta liberalios ekonomikos naudą ir jos sąsajas su imigracija?

Prekybos politikos požiūriu, bet kokios kliūtys laisvam darbo jėgos judėjimui greičiausiai neigiamai paveiks JK ekonomiką, nes šalies ekonomika bus priversta skirtingai reaguoti į ateities plėtros perspektyvas. Pavyzdžiui, mažesnė darbo jėgos pasiūla gali sumažinti JK konkurencingumą, nes dėl darbuotojų trūkumo šalyje kils atlyginimai ir kainos. Jei JK konkurencingumas mažės esant įvairiems laisvos prekybos susitarimams su trečiosiomis šalimis, nemažai JK kompanijų gali neatlaikyti Indijos, Kinijos ir kitų „pigių“ šalių gamintojų spaudimo.

Tiesa, pasak ekspertų, vienas iš būdų didinti JK konkurencingumą – šalies gyventojų švietimo ir įgūdžių ugdymo programų stiprinimas (šias konkurencingumo stiprinimo galimybes JK jau turi), tačiau kol kas euroskeptikų stovykloje nesugebama paaiškinti, kuo šis šalies konkurencingumo stiprinimo būdas skirtųsi nuo dabar esančių galimybių ir kaip JK efektyviau sustiprintų savo konkurencingumą nebūdama ES.

Ekonomikos klausimas

JK vyriausybė svarsto šiuos labiausiai tikėtinus ateities scenarijus, jei šalis pasitrauktų iš ES: 

  • Vadovaujantis Šveicarijos su ES modeliu Jungtinė Karalystė išsiderėtų laisvosios prekybos su ES sutartį, tačiau netektų galimybės teikti savo finansinių paslaugų ES vidaus rinkai. Jei iš ES išstojusi Jungtinė Karalystė sektų Šveicarijos pavyzdžiu, ji dėl kiekvieno ekonomikos sektoriaus turėtų sudaryti atskirus prekybos susitarimus su ES.
     
  • Remiantis Norvegijos santykių su ES modeliu, išstojusi iš ES Jungtinė Karalystė turėtų prisijungti prie Europos ekonominės erdvės (angl. European Economic Area; EEA). EEA suteiktų Jungtinei Karalystei laisvą priėjimą prie ES vidaus rinkos (išskyrus kai kurias finansines paslaugas), tačiau kartu Jungtinė Karalystė išsilaisvintų nuo ES žemės ūkio, žvejybos, teisingumo ir vidaus reikalų taisyklių.
     
  • Jei iš ES pasitraukusi Jungtinė Karalystė savo santykius su ES nuspręstų įgyvendinti remiantis Turkijos pavyzdžiu (sudaryti muitų sąjungą su ES), JK turėtų laisvą priėjimą prie ES vidaus rinkos, tačiau ir toliau būtų priklausoma nuo ES užsienio prekybos susitarimų, o taip pat negalėtų teikti finansinių paslaugų ES rinkai.
     
  • „Švarus“ JK atsiskyrimas nuo ES reikštų, kad šalis nutraukia visus ekonominius santykius su ES ir turės dėl jų iš naujo susitarti su ES, kaip Pasaulio prekybos organizacijos (angl. World Trade Organisation; WTO) narė. Jei JK pasirinktų šį santykių su ES modelį, ji už tai gana brangiai sumokėtų – kol nebūtų iš naujo sudarytos lengvatinės prekybos susitarimai, Jungtinės Karalystės eksportuotojai staiga susidurtų su naujais tarifais ir mokesčiais.  

Reikėtų įvertinti tai, kad ES yra pagrindinė JK prekybos partnerė, į kurią Jungtinė Karalystė eksportuoja 52 proc. visų savo prekių ir paslaugų. Visiškas JK pasitraukimas iš ES ne tik apsunkintų prekybą per įvairius prekybos ir importo tarifus, tačiau ir padidintų atviros, vidutinio dydžio JK ekonomikos priklausomybę nuo JAV, ES arba Kinijos dominavimo pasaulinėje prekyboje. Taip pat sumažėtų JK ekonomikos patrauklumas užsienio investuotojams. Kita vertus, išstojusi iš ES, JK atsidurtų panašioje padėtyje kaip Indija, Japonija ar Kinija, kurios be didelio vargo eksportuoja į ES šalis.

Euroskeptikų teigimu, išstojusi šalis ir toliau galėtų palaikyti stiprius prekybos ryšius su ES valstybėmis. Kita vertus, pasak proeuropietiškai nusiteikusių britų, ES branduolį sudarančios valstybės, Vokietija ir Prancūzija, nesutiks, jog iš ES ketinanti pasitraukti JK rankiotųsi sau palankias taisykles ir išimtis. Net ir atskirus prekybos susitarimus su ES turinti Norvegija ir Šveicarija privalo paklusti daugeliui ES taisyklių, tačiau neturi jokios įtakos šių taisyklių priėmimui.

Išimčių klausimu labai aiškiai pasisakė Prancūzija, pagrasinusi peržiūrėti 2003 m. su britais sudarytą Le Touquet sutartį, kuria Jungtinei Karalystei buvo leista savo pasienio patikrą atlikti Prancūzijos Calais uostamiestyje. JK pasitraukus iš ES, šalies pasienis vėl gali atsidurtų Jungtinės Karalystės teritorijoje. Kitaip tariant, tūkstančiams pabėgėlių bus leista laisvai išvykti iš Prancūzijos, o jų stovyklos, tokios, kaip liūdnai pagarsėjusios „Džiunglės“, iš Calais persikeltų į Dover’į ir būtų įkurtos Kento ar kitose JK pasienio grafystėse. Prognozuojama, kad pasienio kontrolei grįžus į Jungtinės Karalystės teritoriją, prieglobsčio šalyje prašančių pabėgėlių skaičius padidėtų nuo 30 000 iki 50 000 per metus, nepaisant fakto, jog bendras imigrantų skaičius šalyje sumažėtų. 

JK išstojus iš ES, šalies kompanijos išsilaisvintų nuo ES taisyklių, todėl tikėtina, kad teigiamą poveikį daugiausiai pajustų mažos ir vidutinės kompanijos, neprekiaujančios su ES šalimis, tačiau ekonomistai nesutaria, kiek darbo vietų JK prarastų dėl išstojimo iš ES. Vienų ekspertų teigimu, darbo vietos yra susijusios su prekyba, o ne politine valstybių sąjunga, todėl, jei prekybos lygis, JK išstojus iš ES, liktų toks pats ar panašus, britų darbo rinka labai greitai prisitaikytų prie pokyčių. Kitų ekspertų nuomone, JK išstojus iš ES, šalis prarastų milijonus darbo vietų, nes globalios kompanijos perkeltų savo gamybą į pigesnes ES šalis. Ypač gali nukentėti JK automobilių pramonė, kurią valdo užsienio kompanijos bei finansinių paslaugų sektorius, kuriame dirba apie 2,1 milijono žmonių. Tiesa, JK pasittraukus iš ES, šalies darbuotojai nebebūtų saugomi ES įdarbinimo ir socialinės apsaugos taisyklių, todėl tikėtina, kad darbo vietose padaugėtų darbdavių nesiskaitymo su darbuotojais atvejų.   

Londono ekonomikos mokyklos (angl. London School of Economics) prognozėmis, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, šalies ekonomika blogiausiu atveju susitrauktų nuo 6,3 iki 9,5 procentų – tiek sumažėtų Jungtinės Karalystės BVP, panašiai kaip 2008-2009 m. pasaulinės finansinės krizės metu. Prognozuojama, jog geriausiu atveju šalies BVP sumažėtų 2,2 procento.  

JK Finansų ministerija paskelbė, jog šaliai pasitraukus iš ES, kiekvienas namų ūkis kasmet netektų  nuo 4 300 iki 5 200 svarų, o šalies ekonomika iki 2030 m. susitrauktų 6 procentais. Šalies vyriausybės teigimu, pasitraukusi iš ES, JK viešojo sektoriaus finansavimo srityje kasmet prarastų nuo 36 iki 45 milijardų svarų,  tačiau euroskeptikų nuomone, šie skaičiai būtų realūs tik tuo atveju, jei JK grynoji migracija (skirtumas tarp atvykstančių ir išvykstančių žmonių) ir toliau viršytų 300 000 žmonių per metus. Pačių euroskeptikų teigimu, per pastaruosius penkerius metus ES 40 kartų nepritarė JK pasiūlymams, o šių nepritarimų kaštai JK vyriausybei ir verslui kasmet kainuoja 2,4 milijardo svarų. Be to, JK negali daryti įtakos ES, nes tik 3,6 proc. Europos Komisijos pareigūnų yra britai. Ekonomistų paskaičiavimais, jei JK išstotų iš ES, šalis kasmet sutaupytų mažiausiai 10 milijardų svarų, kurie galėtų būti skirti JK vidaus reikalams, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai.

Panašu, kad JK vyriausybės statistika negąsdina euroskeptikų, kuriuos parėmė aštuoni įžymūs JK ekonomistai tokie, kaip buvęs JK premjerės Margaret Thatcher patarėjas Patrick’as Minford’as, buvęs „Standard Chartered Bank“ banko vyriausiasis ekonomistas Gerard‘as Lyons‘as ir kiti žymūs veikėjai. Šių ekonomistų prognozėmis, pasitraukusios iš ES JK ekonomika per 10 metų išaugtų 4 proc., o importuojamų prekių kainos kristų iki 8 proc., nes dabar šioms prekėms ES muitų sąjungoje taikomi įvairūs tarifai.

JK ekonomikos klausimu savo argumentų turi tiek euroskeptikai, tiek šalies narystės ES šalininkai, nors pastarųjų logika ir argumentai yra kur kas stipresni, nuoseklesni ir geriau pagrįsti. Kita vertus, pasak ekspertų, artėjant „Brexit“ referendumui nemažai painiavos ekonomikos klausimu įneša abiejų stovyklų atstovai, naudojantys skirtingus JK ekonomikos įvertinimo metodus, kurie tik dar labiau gali apsunkinti JK rinkėjų apsisprendimą „Brexit“ referendume ir toliau palieka atvirą klausimą: JK geriau likti ES, ar pasitraukti iš jos? 



Komentarai



Susiję straipsniai


Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!