„Brexit“ derybų agonija: JK vyriausybės slapukavimas – naujos politinės krizės pradžia?

Spalio 2 d. Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas paviešino parengto naujojo „Brexit“ plano detales, tačiau buvo paviešinti tik 7 lapai iš 44 prieštaringai vertinamo „Brexit“ plano – toks JK vyriausybės slapukavimas sukėlė itin neigiamą ES reakciją ir paskatino klausimo dėl B. Johnsono teisinės atsakomybės nagrinėjimą Škotijos Sesijų teisme. Bet apie viską iš pradžių.

flickr.com (Christoph Scholz) nuotr. / ES ir „Brexit“
flickr.com (Christoph Scholz) nuotr. / ES ir „Brexit“

Spalio 2 d. B. Johnsonas paviešino naująjį „Brexit“ planą, kuris galėtų padėti išvengti apsidraudimo politikos (angl. backstop), numatančios laisvą judėjimą tarp Šiaurės Airijos ir Airijos mainais į JK ir ES muitų sąjungą.

B. Johnsono plane numatyta, jog 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus „Brexit“ pereinamajam laikotarpiui, Šiaurės Airija pasitrauktų iš ES muitų sąjungos kartu su likusia JK, tačiau skirtingai nuo likusios JK Šiaurės Airija toliau vadovautųsi ES standartais prekybos srityje, jei šiai nuostatai iki 2020 m. pabaigos pritartų Šiaurės Airijos parlamentas.

Jei Šiaurės Airijos parlamentas pritartų ES taisyklių viršenybei prekybos srityje (toks pritarimas būtų peržiūrimas kas ketverius metus), tuomet Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje galėtų toliau būti išlaikytas laisvas prekių judėjimas. Jei Šiaurės Airijos parlamentas nepritartų ES taisyklių viršenybei prekybos srityje, Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje įsigaliotų prekių muitų ir akcizų patikra.

JK vyriausybė linkusi gudrauti, nes pareikalavo iš ES, jog abi „Brexit“ derybų šalys įsipareigotų niekada netaikyti prekių patikros, net ir tuo atveju, jei Šiaurės Airijos parlamentas nepritartų ES taisyklių viršenybei. Pasak ES, šis JK reikalavimas neleistų ES apginti savo vidinės rinkos ir taptų savitais spąstais, jei „Brexit“ sutartyje nebūtų numatyta aukščiau minėta apsidraudimo politika.

Naujasis „Brexit“ planas nepriimtinas ES

Britų vyriausybės pasiūlytas „Brexit“ sutarties variantas susilaukė itin priešiškos Europos Parlamento (EP) reakcijos. EP „Brexit“ reikalų koordinacinės grupės teigimu, JK pasiūlytas „Brexit“ planas nė iš tolo nepanašus į sutartį, kurią gali pasirašyti ES, nes jame nėra Airijai būtinų saugiklių.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas visiškai solidarizavosi su Airijos vyriausybe, kurią JK spaudžia sutikti su naujuoju „Brexit“ planu, nors pačiam Dublinui šis planas nėra priimtinas.

JK valdančiąją Konservatorių partiją remiančios Šiaurės Airijos Demokratinės unionistų partijos (DUP) vadovė Arlene Foster dar labiau sustiprino spaudimą Airijos vyriausybei pareiškusi, kad Airijos premjeras Leo Varadkaras įeis į istoriją kaip žmogus, kuris Airijos saloje leido atsirasti „kietajai“ (fizinei) sienai, jei Airijos vyriausybė nepriims JK pasiūlyto „Brexit“ plano.

DUP spaudimas Airijos vyriausybei ir visai ES yra gana įdomus reiškinys, nes įteisinus JK vyriausybės siūlomą „Brexit“ planą, Šiaurės Airijos parlamentas, o kartu ir DUP, po „Brexit“ įgytų galimybę kas ketverius metus diktuoti savo sąlygas visai ES. Kitaip tariant, iš ES pasitraukusios valstybės vieno iš regionų vietinis parlamentas „šokdintų“ visą ES. Šis faktas itin neramina pačią ES ir, savaime suprantama, tokio „Brexit“ plano ES neketina patvirtinti.

Kita vertus, gali būti, jog naujojo „Brexit“ plano nuostata dėl Šiaurės Airijos parlamento tėra tik JK bandymas sustiprinti savo derybines pozicijas. JK vyriausybės ministro Šiaurės Airijos reikalams Juliano Smitho nuomone, JK gali atsisakyti nuostatos dėl Šiaurės Airijos parlamento, kas ketverius metus peržiūrinčio Šiaurės Airijos ir ES prekybos santykius, nes dar 1998 m. priimtas Didžiojo penktadienio (Belfasto) susitarimas numato, jog Šiaurės Airijoje negali dominuoti viena politinė partija (šiuo atveju DUP).

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pritarė Airijos premjero L. Varadkaro nuomonei, kad JK vyriausybė privalo visiškai „išslaptinti“ EK pateiktą „Brexit“ planą siekiant išvengti tolesnių nesusipratimų. Kita vertus, JK vyriausybė toliau laikosi nuomonės, jog visiškai normalu, kad derybų metu teisinių tekstų turinys išlieka slaptu.

Airijos vyriausybė nesupranta, kaip JK pasiūlytame „Brexit“ plane vienu metu gali būti dvi prieštaraujančios viena kitai nuostatos – viena vertus, siūloma, jog tarp Šiaurės Airijos ir Airijos nebūtų kuriama nauja sienos kontrolės fizinė infrastruktūra, kita vertus kartu siūloma Šiaurės Airiją ir Airiją priskirti skirtingoms muitų patikros zonoms.

Augančią įtampą tarp Airijos ir JK žymi ir L. Varadkaro pareiškimas, jog naujausių apklausų duomenimis, britų visuomenė persigalvojo dėl „Brexit“, tačiau JK politinė sistema neleidžia rinkėjams išreikšti savo pasikeitusios nuomonės.

Šiuo metu ES laikosi nuomonės, jog per paskutinę savaitę, likusią iki šių metų spalio 17 d. vyksiančio ES viršūnių susitikimo, JK privalo iš esmės papildyti savo derybines pozicijas arba jokio susitarimo nebus.

ES diplomatinių šaltinių teigimu, jei JK ir ES nepavyks susitarti iki šių metų spalio 17 d. vyksiančio ES viršūnių susitikimo, JK bus priversta prašyti „Brexit“ pratęsimo. Jei B. Johnsonas neprašys „Brexit“ pratęsimo, jis gali atsidurti kalėjime – šis klausimas pradėtas nagrinėti Škotijos Sesijų teisme.

B. Johnsoną – į kalėjimą?

Škotijos Sesijų teismas nagrinėja teisinį ginčą, ar Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas gali būti priverstas kreiptis į Europos Sąjungą (ES) dėl „Brexit“ pratęsimo, jei JK Parlamentas iki šių metų spalio 19 d. nepatvirtins „Brexit“ sutarties.

Dėl „Brexit“ klausimo nagrinėjimo į teismą kreipėsi verslininkas Dale Vince, advokatas Jo Maugham ir SNP partijos parlamentarė Joanna Cherry. Minėti asmenys siekia teismo išaiškinimo, kiek JK Parlamento priimtas įstatymas, draudžiantis „Brexit“ be sutarties, įpareigoja premjerą kreiptis dėl „Brexit“ pratęsimo, jei JK ir ES nepavyktų susitarti.

Priminsime, jog JK Parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį „Brexit“ be sutarties ir įpareigojantį premjerą kreiptis dėl „Brexit“ pratęsimo, jei JK ir ES nepavyktų susitarti. Škotijos Sesijų teismo paprašyta įvertinti, kokios teisinės pasekmės laukia B. Johnsono, jei jis atsisakytų įgyvendinti minėtą įstatymą.

Jei Škotijos Sesijų teismas pripažins šio įstatymo viršenybę premjero atžvilgiu, už įstatymo nevykdymą B. Johnsonui gali būti skirta bauda arba jis gali būti netgi įkalintas.

Šioje vietoje įdomus JK premjero ir likusios vyriausybės nuomonių išsiskyrimas.

JK vyriausybė laikosi pozicijos, jog ji deda visas pastangas, kad su ES būtų pasirašyta „Brexit“ sutartis, užtikrinanti JK pasitraukimą iš ES šių metų spalio pabaigoje. JK vyriausybė patikino Škotijos Sesijų teismą, jog premjeras kreipsis į Europos Sąjungą (ES) dėl „Brexit“ pratęsimo, jei iki šių metų spalio 19 d. JK Parlamente nepavyks patvirtinti šalies pasitraukimo iš ES sutarties.

Pats premjeras nekomentuoja Škotijos Sesijų teisme nagrinėjamos „Brexit“ bylos, tačiau dar kartą pabrėžė, jog „Brexit“ įvyks šių metų spalio 31 d.

Kitaip tariant, B. Johnsonas toliau laikosi nuomonės, jog jokio „Brexit“ pratęsimo nebus, todėl Škotijos Sesijų teismas, kuris savo sprendimą dėl JK premjero teisinės atsakomybės paskelbs kitą savaitę (spalio 7-13 d.), iškart imsis spręsti kitą klausimą – ar teismas, pasinaudojęs jam suteiktomis galiomis, gali laišku kreiptis į ES dėl „Brexit“ pratęsimo, jei premjeras tai atsisakys padaryti.




Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!