Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Blogiausias britų sprendimas – lietuvių akimis (1)

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos daugumai lietuvių atrodo žalingas žingsnis, nors dalis žmonių laukia kaip tik tokios referendumo, kuris vyks birželio birželio 23 dieną, baigties.

pixabay.com nuotr. / Jungtinės Karalystės Parlamento rūmai
pixabay.com nuotr. / Jungtinės Karalystės Parlamento rūmai

Tokias Lietuvos gyventojų nuotaikas atspindi visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Ji vykdyta balandžio 19-25 dienomis.

Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Lietuvos gyventojai akivaizdžiai netrykšta džiaugsmu dėl galimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Politologas spėja, kad dauguma tautiečių nenori nežinomybės, ypač turint mintyse, kad beveik visi turi pažįstamų ar giminaičių, emigravusių ir dirbančių Didžiojoje Britanijoje.

Pasak L. Kasčiūno, Lietuvos gyventojai galimai viską vertina ir per saugumo prizmę, mat Jungtinė Karalystė užtikrina transatlantinius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Nepalaiko britų pasitraukimo iš ES

Remiantis apklausa, 37,3 proc. apklaustų respondentų mano, kad britai balsuos už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, 31,4 proc. laikosi nuomonės, jog Jungtinė Karalystė pasiliks bendrijoje. Taip pat 31,3 proc. paprasčiausiai nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.

Pasiteiravus, ar palaiko Didžiosios Britanijos iniciatyvą trauktis iš Europos Sąjungos, dauguma apklaustų žmonių atsakė neigiamai: taip manė 48,4 proc. respondentų. Pritarimą pasitraukimui išsakė 19,9 proc. apklaustųjų, dar 31,8 proc. neatsakė į klausimą.

Didžioji dauguma žmonių, be kita ko, mano, kad britų išstojimas iš Europos Sąjungos būtų žalingas arba labai žalingas būtent Europos Sąjungai. 17,3 proc. žmonių manė, kad žala būtų didžiulė ir tai galėtų sugriauti visą Europos Sąjungą. 44,1 proc. sakė, kad išstojimas būtų žalingas, nes Europos Sąjunga taptų kur kas silpnesnė.

Didelės žalos neįžvelgė 17 proc. respondentų, mat Didžioji Britanija, jų akimis, niekada nelaikė savęs Europos Sąjungos dalimi. Dar 21,6 proc. į klausimą neatsakė.

Tikisi emigracijos sumažėjimo

Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi ir apie tai, kaip galimas britų išstojimas iš Europos Sąjungos galėtų paveikti emigraciją iš Lietuvos.

Jungtinė Karalystė yra viena populiariausių lietuvių emigrantų mekų. Šioje šalyje, Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje duomenimis, gali gyventi apie 180 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai britų nacionalinio statistikos biuro informacija, pateikta 2015 m. gruodį.

„Eurostat" duomenimis, 2014 m. pradžioje Didžiojoje Britanijoje gyveno apie 160 tūkst. Lietuvos piliečių.

Klausiami, kaip pasikeistų lietuvių migracija į Jungtinę Karalystę, jeigu šalis nutartų pasitraukti iš Europos Sąjungos, dauguma žmonių laikėsi nuostatos, jog emigracija galėtų sumažėti arba nedaug (20,8 proc.), arba reikšmingai (21 proc.), o galbūt lietuviai netgi pradėtų grįžti į Lietuvą (4,5 proc.).

32,4 proc. apklaustųjų svarstė, kad emigracijos lygis išliktų toks pat, 6,4 proc. mane, kad ji net paaugtų. Dar 14,9 proc. į klausimą neatsakė.

L. Kasčiūnas: žmonės supranta britų svarbą

Rytų Europos studijų centro analitikas, konservatorius L. Kasčiūnas teigia iš apklausos rezultatų matantis, kad Lietuvos gyventojai puikiausiai suvokia, jog Lietuvai britų pasitraukimas iš Europos Sąjungos būtų nenaudingas. Tačiau respondentai tuo pat metu supranta ir britų skeptiškumą bei atitolimą nuo kontinentinės Europos reikalų.

„Kaip matosi iš atsakymų į klausimus, lietuviai tikriausiai supranta skeptiškus britų argumentus. Akivaizdus ir suvokimas, kad pati Didžioji Britanija niekada savęs nelaikė Europos Sąjungos dalimi arba žiūrėjo į kontinentą iš tolo. Tai visuomet buvo ekvilibristinė valstybė, bet, manau, visi suvokia paprastą dalyką: britai yra mūsų sąjungininkai Europos Sąjungos viduje. Mano požiūriu, pirmiausia tai susiję su mūsų transatlantine politika, nes tokiu atveju mažėtų transatlantinės linijos šalininkų Europos Sąjungos viduje. Ir jeigu Europos viduje kiltų įvairių iniciatyvų, kurios mažintų Amerikos vaidmenį, tai su britais visuomet buvo galima juos blokuoti", - teigia politologas.

L. Kasčiūnas pasakoja, kad Jungtinė Karalystė visuomet bandė ieškoti balanso tarp NATO ir Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos. Londonas laikėsi pozicijos, kad Europos Sąjunga neturėtų dubliuoti NATO funkcijų. Tai atitiko Lietuvos ir kitų Rytų Europos valstybių poziciją.

DELFI (K.Čachovskio) nuotr. / Laurynas Kasčiūnas

Klausiamas, ar, jo požiūriu, Lietuvos gyventojai domisi Jungtinės Karalystės referendumu, ar tiesiog į klausimus atsako tai, ką girdi viešumoje, politologas pažymėjo, kad Didžiojoje Britanijoje gyvena gana didelė lietuvių emigrantų bendruomenė. Nemaža dalis Lietuvoje esančių žmonių turi pažįstamų ar giminaičių, dirbančių Jungtinėje Karalystėje.

„Tie žmonės tikrai mąsto, kas gali atsitikti, jeigu britai išstotų", - sako L. Kasčiūnas.

„Kita vertus, aš tikrai manau, kad egzistuoja dalies visuomenės suvokimas, kad britai yra mūsų sąjungininkai, arba ta valstybė, kuri mums reikalinga", - teigė politologas.

Kas įdomiausia, kad Lietuvos gyventojai mano, jog Jungtinės Karalystės pasitraukimas stipriau ar švelniau sumažintų emigracijos mastus iš Lietuvos. L. Kasčiūnas pažymi, kad britų debatuose dėl išstojimo iš Europos Sąjungos migracija taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį - tik britai siekia apriboti imigrantų srautus ir sumažinti imigrantams mokamas pašalpas.

Derėjosi dėl specialaus statuso

Vasario mėnesį Didžioji Britanija derėjosi su Europos Sąjunga dėl išskirtinio Jungtinės Karalystės statuso. Nepaisant derybų rezultatų, referendumas birželio 23 dieną vis tiek vyks.

Išmokų ribojimas mažai uždirbantiems imigrantams (in-work benefits), kai Didžioji Britanija susiduria su išskirtinai dideliais imigracijos mastais: išmokų ribojimas iš viso galės būti taikomas 7 metų laikotarpiu, bet konkrečiam asmeniui – ne ilgiau nei 4 metus.

Pašalpos vaikams, gyvenantiems savo kilmės šalyse, bus pritaikytos prie tos šalies pragyvenimo lygio. Bus taikoma naujiems imigrantams, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – visiems. „Migration Watch“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje iš viso buvo 1772 išmokas gaunantys vaikai. Daugiausia tokių išmokų prašo lenkai.

Didžiajai Britanijai niekada nebus taikomas Europos Sąjungos sutarties reikalavimas siekti gilesnės integracijos.

Jungtinė Karalystė įgyja galimybę apsaugoti Londono Sitį ir Jungtinėje Karalystėje registruotas įmones, kad jos nepatirtų diskriminacijos būdamos už euro zonos ribų. Londonas taip pat neprivalės prisidėti prie paramos euro zonai ir Jungtinei Karalystei bus atlyginta, jei Europos Sąjungos fondai bus panaudoti euro stiprinimui. Susitarimas apima ir tai, kad Londonas įgyja teisę iškelti klausimą apie euro zonos priimamų sprendimų įtaką Didžiajai Britanijai.

Kas nutiks, jei britai tars „ne" Europos Sąjungai

DELFI primena, kad iš Europos Sąjungos pirmtakės Europos ekonominės bendrijos 1985 m. yra išstojusi tik Danijos autonominė sritis Grenlandija.

Didžioji Britanija 1975 m. surengė referendumą dėl pasitraukimo iš Europos ekonominės bendrijos, bet 67,2 proc. balsavo už pasilikimą bendrijoje.

Jei britai išstotų iš Europos Sąjungos, tikėtina, kad siektų panašaus statuso kaip Norvegija, kuri nebūdama Europos Sąjungos nare priklauso Europos ekonominei bendrijai, nes yra pasirašiusi Laisvosios prekybos asociacijos susitarimą. Tai užtikrina laisvą prekių, kapitalo, paslaugų ir darbo jėgos judėjimą tarp Norvegijos ir Europos Sąjungos, Norvegija yra Šengeno zonos narė.

Panašiai reguliuojami Europos Sąjungos santykiai su Šveicarija, nors pastaroji nepriklauso Europos ekonominei bendrijai. Šveicarija su Europos Sąjunga yra pasirašiusios daugybę įvairių dvišalių sutarčių, kurios nustato santykius skirtingose srityse. Tačiau Šveicarija riboja imigraciją pagal kvotų sistemą, tai taikoma ir darbo jėgai.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2016 metų balandžio 19 -25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.

Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

DELFI.lt


Komentarai

Kazimieras Kuprys tik tyrimo rezultatai paskelbti priešingi ,nei visuomenės nuomonė.


Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!