Skelbimai

Tikėtinas JK premjerės atsistatydinimas, žlugusios derybos ir „Brexit“ chaosas: gal ne viskas taip blogai, kaip atrodo?

Gegužės 17 d. Jungtinės Karalystės (JK) politinę areną sudrebino dvi naujienos – pranešta, jog šių metų birželio pradžioje bus paskelbta premjerės Theresa May atsistatydinimo darbotvarkė, o šešias savaites trukusios vyriausybės derybos su opozicine Leiboristų partija „Brexit“ sutarties klausimu žlugo taip ir nepasiekus kompromiso. Ką šios dvi naujienos reiškia „Brexit“ procesui?

flickr.com (muffinn) nuotr. / Theresa May
flickr.com (muffinn) nuotr. / Theresa May

JK jau netrukus turės naują premjerą?

Konservatorių parlamentarų 1922 komiteto pirmininko Grahamo Brady teigimu, gegužės 16 d. susitikimo su su premjere Theresa May metu paaiškėjo, kad jos planuojamas atsistatydinimas iš premjerės pareigų turėtų įvykti po šių metų birželio 3 d., po to, kai tą savaitę JK Parlamente dar kartą bus balsuojama dėl „Brexit“ sutarties patvirtinimo. Prognozuojama, jog tai bus paskutinis premjerės bandymas prastumti su Europos Sąjunga (ES) suderėtą „Brexit“ sutartį prieš jai pasitraukiant iš užimamų pareigų.

Nepaisant 1922 komiteto pirmininko geranoriško tono, šis komitetas nuolat spaudė premjerę paviešinti savo atsistatydinimo datą, mat anksčiau šiais metais Theresa May paskelbė, jog ji atsistatydins, kai tik JK Parlamente bus patvirtinta „Brexit“ sutartis, tačiau šios sutarties patvirtinimas Parlamente stringa ilgus mėnesius, o pati sutartis jau buvo atmesta tris kartus. Įtakingi 1922 komiteto nariai teigė, jog Theresa May turėtų paskelbti aiškią pasitraukimo iš premjerės užimamų pareigų darbotvarkę, o šis klausimas buvo keliamas mažiausiai tris kartus per pastarąsias dvi savaites.

Pati Theresa May norėjo užsitikrinti parlamentarų paramą „Brexit“ sutarčiai dar iki gegužės 23 d. įvyksiančių Europos Parlamento (EP) rinkimų, tačiau daug 1922 komiteto narių manė, jog premjerė pati turėtų atsistatydinti iki EP rinkimų arba netrukus po jų. Panašu, jog premjerė galiausiai buvo priversta nusileisti savo partiečių spaudimui, nors pati save įvarė į kampą – norėdama prastumti „Brexit“ sutartį Theresa May pradėjo derybas su politiniais oponentais, leiboristais, tačiau kartu supykdė didelę dalį konservatorių, nepatenkintų dėl nuolatinės JK muitų sąjungos su Europos Sąjunga (ES), kurios reikalavo leiboristai mainais į paramą „Brexit“ sutarčiai.

JK vyriausybės žlugusios derybos su leiboristais ir visiška politinė sumaištis

Vargu, ar žlugus JK vyriausybės deryboms su leiboristais, pastarieji bus suinteresuoti pritarti „Brexit“ sutarčiai, dėl kurios birželio pradžioje šalies Parlamente bus jau balsuojama ketvirtą kartą šiais metais.

Viena vertus, leiboristai nenori pritarti „Brexit“ sutarčiai, nes per šešias savaites trukusias derybas nepavyko susitarti dėl jų reikalaujamų nuolaidų (darbuotojų teisių, JK ir ES muitų sąjungos, antrojo „Brexit“ referendumo bei kitų).

Antra vertus, net jei JK vyriausybė minėtas nuolaidas būtų suteikusi, Theresa May atsistatydinimas artimiausiu metu yra labai tikėtinas, o kitas premjeras nerizikuotų dar labiau suskaldyti valdančiosios Konservatorių partijos, todėl, greičiausiai, panaikintų savo pirmtakės suteiktas nuolaidas.

Reikėtų įvertinti ir faktą, jog parlamentarams ketvirtą kartą atmetus „Brexit“ sutartį, ji šioje Parlamento sesijoje jau nebegalėtų būti teikiama naujam svarstymui, o tai reiškia, kad iki šių metų spalio 31 d. JK pasitrauks iš ES be sutarties, arba bus skelbiama nauja parlamentinė sesija, tačiau jau su nauju premjeru, nes naujos parlamentinės sesijos pradžią žymi šalies vyriausybės programos (Karalienės kalbos) patvirtinimas. Akivaizdu, jog „Brexit“ klausimu susikompromitavusi Theresa May vyriausybė susidurs su stipriu daugumos parlamentarų pasipriešinimu, jei toliau bandys tęsti savo veiklą. Blogiausia, jog dauguma parlamentarų nemato jokių „Brexit“ sutarties pokyčių, kurie leistų pritarti šiai sutarčiai.

Be to, tiek konservatorius, tiek leiboristus baugina „Brexit“ darbotvarkės kontrolės praradimas – abi minėtos partijos susidurs su Nigelo Farageo vadovaujama „Brexit“ partija būsimuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose. „Opinium/Observer“ apklausos duomenimis, būsimuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, Nigelo Farageo vadovaujamą „Brexit“ partiją ketina paremti 34 proc. rinkėjų, leiboristus – 21 proc., Liberalų demokratų partiją – 12 proc. ir konservatorius – tik 11 proc. Nuogąstaujama, jog būsimi EP rinkimai gali tapti savitu kitų JK Parlamento rinkimų, kuriuose valdančioji Konservatorių partija bus nušluota nuo politinės scenos, indikatoriumi. Pavyzdžiui, neseniai vykusiuose savivaldybių rinkimuose Konservatorių partija savivadybių tarybose neteko daugiau nei 1 300 vietų – tai aiškiai parodo rinkėjų pyktį, jog dar 2016 m. „Brexit“ referendumo rezultatai iki šiol nėra įgyvendinti ir šalis vis dar nepasitraukė iš ES.

JAV prezidento D. Trumpo vizitas gali įpilti alyvos į „Brexit“ ugnį

Galiausiai, lyg JK politinėje scenoje ir taip trūktų sumaišties, nemažai sąmyšio gali įnešti šių metų birželio 3 d. šalyje prasidėsiantis ir tris dienas truksiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo valstybinis vizitas. Priminsime, jog praėjusių metų liepą JAV prezidentas JK lankėsi su dviejų dienų trukmės darbo vizitu, kurio metu tūkstančiai JK gyventojų protestavo prieš Donaldo Trumpo lankymąsi šalyje. Nacionalinės policijos vadų tarybos duomenimis, tuometinis JAV prezidento saugumo užtikrinimas JK mokesčių mokėtojams kainavo beveik 18 milijonų svarų, o JAV prezidento saugumui buvo pasitelkta 10 000 JK policijos pareigūnų. Praėjusiais metais vykusių protesto renginių prieš Donaldo Trumpo vizitą organizatoriai pažadėjo, jog šiais metais mobilizuos didžiules protestuotojų minias, jei JK lankysis JAV prezidentas. Įvertinant tai, jog D. Trumpas yra entuziastingas „Brexit“ rėmėjas, masiniai protestai prieš jo vizitą gali išprovokuoti aktyvesnius „Brexit“ šalininkų ir priešininkų susidūrimus. Bet kokiu atveju, JK viešintis D. Trumpas turės ką pasakyti „Brexit“ klausimu.

JK valdančiosios Konservatorių partijos lyderio rinkimai

Kokia kryptimi „Brexit“ procesas bepasisuktų, panašu, jog JK premjerės Theresa May politinis likimas jau yra nulemtas ir artimiausiu metu ji bus priversta atsistatydinti. Tiesa, ji tikriausiai neatsistatydins JAV prezidento vizito metu, tačiau netrukus po jo. Pasitraukus Theresa May valdančiojoje Konservatorių partijoje bus surengti naujo partijos lyderio, užimsiančio šalies premjero postą, rinkimai. Nors neabejojama, jog nemažai įtakingų konservatorių bandys pretenduoti į šias pareigas, tačiau kol kas tik vienas jų paskelbė, jog sieks būti išrinktas konservatorių lyderiu – buvęs Londono meras ir Užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas. Tikimasi, jog naująjį lyderį konservatoriai išsirinks iki Parlamento vasaros atostogų ir prieš metinę konservatorių konferenciją, kuri įvyks šių metų rugsėjį.

Galutinė „Brexit“ data

ES „Brexit“ pratęsė iki šių metų spalio 31 d. – pakankamai laiko, jog būtų patvirtinta „Brexit“ sutartis. Jei ši sutartis nebus patvirtinta iki minėtos datos, JK premjeras turės rinktis iš 3 variantų:

  • Dar kartą prašyti „Brexit“ pratęsimo, tačiau tokiam sprendimui pasipriešintų Prancūzija. Prancūzijos prezidento administracija laikosi pozicijos, jog prancūzai negali būti įtraukti į nesibaigiantį ir nuolat pratęsinėjamą „Brexit“ procesą. Prancūzija aiškiai leido suprasti JK – sprendimas dėl „Brexit“ turi būti priimtas iki šių metų spalio 31 d. arba įvyks „Brexit“ be sutarties. Bet kuri ES valstybė gali vetuoti „Brexit“ proceso pratęsimą, nors praktikoje Europos Vadovų Tarybos nariai (ES šalių vadovai) dažniausiai susitaria dėl kompromisinio sprendimo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra atsakingas už dabartinę „Brexit“ pratęsimo trukmę iki šių metų spalio 31 d., nes dauguma kitų ES valstybių pasisakė už dar ilgesnį „Brexit“ pratęsimą iki 2020 m. kovo. Prancūzija siekė žymiai trumpesnio „Brexit“ atidėjimo, todėl dabartinė data (2019 m. spalio 31 d.) buvo pasirinkta kaip kompromisas. ES šalių vadovai vengia diskutuoti „Brexit“ klausimais, tačiau prie šios temos bus sugrįžta šių metų birželį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikime, kurio metu bus įvertinta „Brexit“ pažanga.
  • JK šių metų lapkričio 1 d. bus priversta išstoti iš ES be sutarties.
  • JK vyriausybė išvis atšauks/sustabdys „Brexit“.

Gal „Brexit“ be sutarties nėra taip blogai?

Kai kurių politikos apžvalgininkų, pavyzdžiui, JAV tyrimų centro „Discovery Institute“ vyresniojo mokslinio bendradarbio Stephen C. Meyer nuomone, „Brexit“ be sutarties nėra taip blogai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Brexit“ be sutarties leistų efektyviai išspręsti politinės sumaišties problemą, kuri tęsiasi daugiau nei dvejus metus ir susidarė todėl, jog JK premjerė Theresa May su ES derėjosi ne kaip lygiavertė partnerė, o pripažindama ES politinę ir teisinę viršenybę JK atžvilgiu.

Theresa May nuo pat derybų su ES pradžios manė, jog sklandžiam „Brexit“ reikia sudaryti atskirą išstojimo susitarimą su ES, kuris vėliau leistų derėtis dėl naujų prekybos santykių. Minėto „Brexit“ susitarimo patvirtinimas JK Parlamente ne tik įstrigo pasienio tarp Šiaurės Airijos ir Airijos klausimu, tačiau pats susitarimas numatė ir 39 milijardus svarų „Brexit“ kaštų, kuriuos turės sumokėti JK, bei JK suderinamumą su aibę ES socialinių ir prekybos normų, įteisinančių tolesnį ES taisyklių laikymąsi, tačiau jau be JK atstovavimo (sprendimo teisės) ES institucijose.

Stephen C. Meyer aukščiau minėtą „Brexit“ problemą siūlo spręsti paprastai – pasibaigus „Brexit“ pratęsimo datai (2019 m. spalio 31 d.), britams nesiimti jokių tolesnių veiksmų ir tiesiog trauktis iš ES be jokios sutarties, o JK premjerui informuoti ES šalių vadovus, jog ribotą laikotarpį, pavyzdžiui, trejus metus, JK toliau bus leidžiama atvykti ir gyventi ES piliečiams mainais už tokią pačią JK piliečių teisę ES šalyse. Šioje srityje JK derybinės pozicijos būtų stipresnės, nes JK gyvena 3,5 milijono ES piliečių, o ES šalyse – 1,2 milijono JK piliečių.

Taip pat teigiama, jog ES eksportuotojai parduoda žymiai daugiau prekių ir paslaugų britams nei britai ES. Žinoma, JK pasitraukimas iš ES be jokios sutarties aktyvuotų Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) taisykles, kurios leistų britams sudaryti naująją laisvosios prekybos sutartis su ES nepriklausančiomis šalimis, pavyzdžiui JAV.

Stephen C. Meyer duomenimis, jei JK pasitrauktų iš ES be sutarties ir abipusė prekyba būtų apmokestinta tarifais, ES eksportuotojai britams kasmet sumokėtų apie 14 milijardų svarų, o britų eksportuotojai Europos šalims – 6 milijardus. Be to, jei JK pasitrauktų iš ES be sutarties, vadovaujantis WTO taisyklėmis, JK vyriausybė galėtų subsidijuoti britų eksportuotojams tarifų išlaidas iš pajamų, kurias gautų iš Europos šalių eksportuotojų sumokamų tarifų. Kitaip tariant, prekybos srityje ES prarastų daugiau nei JK, jei britai pasitrauktų be sutarties, todėl ir čia JK galėtų nenusileisti derantis su ES.

Tiesa, dabar JK vyriausybė blaškosi ir linkusi aiškinti, jog JK negali trauktis be sutarties iš ES, nes šiai nuostatai pritarė šalies Parlamentas, tačiau kartu nutylimas argumentas, jog prieštaringas JK Parlamento sprendimas negali užkirsti kelio rinkėjų valiai, išreikštai „Brexit“ referendume.



Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!