Skelbimai

Apgaulinga „Brexit“ atidėjimo viltis: JK vyriausybė linkusi pratęsti agoniją

Šių metų kovo 12-14 d. Jungtinės Karalystės (JK) politinę areną sudrebino keli su „Brexit“ susiję įvykiai – antradienį, kovo 12 d., JK Parlamentas antrą kartą šiais metais atmetė premjerės Theresa May suderėtą „Brexit“ sutartį, trečiadienį, kovo 13 d., britų parlamentarai atmetė JK pasitraukimo iš ES be sutarties galimybę, o ketvirtadienį, kovo 14 d., Parlamento nariai nubalsavo už „Brexit“ atidėjimo/pratęsimo galimybę.

flickr.com (ChiralJon) nuotr. / Protestuotojai prieš „Brexit“
flickr.com (ChiralJon) nuotr. / Protestuotojai prieš „Brexit“

Nors tokia prieštaringa JK Parlamento pozicija sukūrė įspūdį, jog „Brexit“ neišvengiamai bus atidėtas ilgam laikotarpiui, kol nebus susitarta dėl „Brexit“ sutarties, tačiau šis įspūdis gali būti gana apgaulingas, nes kovo 13 d. ir kovo 14 d. vykę JK Parlamento balsavimai nėra teisiškai įpareigojantys, todėl JK vis dar gali pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) be jokios sutarties šių metų kovo 29 d.

Nors teisiškai „Brexit“ atidėjimas nėra privalomas, tačiau politiškai JK premjerei Theresa May šio atidėjimo gali būti labai sunku išvengti.

Kovo 14 d. vykusio balsavimo metu britų parlamentarai sutarė dėl dviejų „Brexit“ atidėjimo/pratęsimo pasirinkimų:

  1. Jei parlamentarai pritartų Theresa May „Brexit“ sutarčiai iki kovo 21-22 d. vyksiančio ES viršūnių susitikimo, tuomet JK premjerė kreipsis į ES, su prašymu atidėti „Brexit“ keliems mėnesiams, bet ne ilgiau kaip iki šių metų birželio 30 d.
  2. JK premjerė Theresa May įspėjo, jog, jei parlamentarai iki kovo 20 d. trečią kartą šiais metais nepritartų premjerės siūlomai „Brexit“ sutarčiai, „Brexit“ gali būti atidėtas žymiai ilgesniam laikui (iki 2 metų), o JK privalės dalyvauti šių metų gegužę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose bei rizikuoja patirti ilgalaikio „Brexit“ atidėjimo pasekmes, pavyzdžiui, antrojo „Brexit“ referendumo surengimą.

Šis Theresa May įspėjimas – paskutinis jos bandymas suvaldyti maištaujančius konservatorius partijos viduje. Pakrikusią valdančiosios partijos discipliną liudija faktas, jog kovo 13 d. vykusio balsavimo metu net 13 vyriausybės ministrų nepaklausė partinės drausmės pareigūnų ir balsavimo metu susilaikė, o viena iš ministrių, Sarah Newton, po balsavimo nedelsiant atsistatydino.

Opozicinės Leiboristų partijos pirmininkas Jeremy Corbynas, matydamas pakrikusias konservatorių partijos gretas, paragino surengti pirmalaikius šalies Parlamento rinkimus, nes vyriausybė nesusitvarko su savo užduotimis.

Kita vertus, dabartinėje situacijoje JK premjero postas nėra pačios geidžiamiausios pareigos, o taip pat nėra labai ryškių politinių lyderių, kurie galėtų pakeisti Theresa May. Be to, Theresa May premjere išrinkę konservatoriai, net ir maištaujantys, pasižymi savybe susitelkti, kai iškyla išorinis pavojus valdančiosios Konservatorių partijos lyderystei. Kitaip tariant, konservatorius skaldantis „Brexit“ klausimas gali labai greitai suvienyti besiginčijančius valdančiuosius, jei jų partijai iškils pavojus prarasti premjero postą, pavyzdžiui, opozicinės Leiboristų partijos naudai.

Priminsime, jog JK parlamentarams dar šių metų sausį atmetus „Brexit“ sutartį, premjerė Theresa May buvo priversta grįžti prie derybų stalo su ES ir iki paskutinės akimirkos (2019 m. kovo 11 d.) derėtis dėl itin prieštaringai vertinamos „apsidraudimo politikos“ (atviros sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos mainais į JK ir ES muitų sąjungą) pokyčių. Abi derybų šalys galiausiai sutarė, jog „apsidraudimo politika“ galios tik iki 2020 m. gruodžio, kol nebus rastas alternatyvus sprendimas. Europos Komisija pabrėžė, jog nors „apsidraudimo politika“ (angl. Irish backstop) ir bus laikina, tačiau iš jos vienašališkai negalės pasitraukti nei JK, nei ES. Tiesa, JK paskelbė deklaraciją, kurioje numatoma, jog niekas nesustabdys JK pasitraukimo iš „apsidraudimo politikos“ sutarties, jei derybos dėl būsimų JK ir ES santykių nutrūks bei nebus realių perspektyvų susitarti. Nepaisant visų JK premjerės pastangų, šių metų kovo 12 d. britų parlamentarai pakartotinai atmetė „Brexit“ sutartį, nes premjerė jų nesugebėjo įtikinti, jog JK nebus susieta su ES nuolatiniais muitų sąjungos ryšiais.

Nors tiek pačioje JK, kitose ES valstybėse jau pastebimas „Brexit“ nuovargis (susierzinimas dėl neišsprendžiamų ir atsibodusių problemų), tikėtinas trečiasis britų parlamentarų balsavimas dėl paramos „Brexit“ sutarčiai gali gerokai visus nustebinti – egzistuoja nemaža tikimybė, jog šiai sutarčiai galiausiai bus pritarta.

Kalbant apie kitą JK pasirinkimą – „Brexit“ atidėjimą/pratęsimą, reikia pabrėžti, jog bet kokiam „Brexit“ atidėjimui JK privalės gauti ES pritarimą, tačiau pačių ES valstybių nuomonės šiuo klausimu gerokai skiriasi.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas spaudžia Europos Sąjungos (ES) lyderius apsvarstyti ilgalaikį „Brexit“ atidėjimą, kuris leistų Jungtinei Karalystei (JK) permąstyti „Brexit“ strategiją ir tikslus po to, kai kovo 14 d. JK Parlamentas pritarė šalies pasitraukimo iš ES atidėjimui mažiausiai iki šių metų birželio 30 d. EVT pirmininko Donaldo Tusko parama ilgalaikiam „Brexit“ atidėjimui gali būti vertinama kaip pagalba JK premjerei Theresa May siekiant įtikinti britų parlamentarus paremti „Brexit“ sutartį arba susidurti su JK narystės ES pratęsimo pasekmėmis, pavyzdžiui, antrojo „Brexit“ referendumo surengimu.

Iki šiol buvo laikomasi nuomonės, jog ilgalaikiam „Brexit“ atidėjimui reikia itin svarios priežasties, pavyzdžiui, JK Parlamento rinkimų arba antrojo „Brexit“ referendumo surengimo. Dalis ES valstybių, nepaisant Donaldo Tusko pastangų, ir dabar nemato prasmės ilgalaikiam „Brexit“ atidėjimui. Pavyzdžiui, Nyderlandų premjeras Markas Rutte jau išreiškė savo nusivylimą klausdamas, kokia prasmė britams prašyti kelių mėnesių atidėjimo, kai buvo ratais vaikštoma dvejus metus? Nyderlandai nori sužinoti „Brexit“ atidėjimo tikslą. Tokios pat pozicijos kaip Nyderlandai laikosi ir Prancūzija bei Ispanija, kurios teigė nesutiksiančios pratęsti „Brexit“ be labai rimtos priežasties.

Nepaisant skambių pareiškimų, ES lyderiai svarsto „Brexit“ atidėjimo nuo kelių savaičių iki 21 mėnesio galimybę.

Viltį dėl tikėtino „Brexit“ atidėjimo šiek tiek sustiprina vienos svarbiausių ES valstybių, Vokietijos, valdančiosios Krikščionių demokratų partijos vadovybės pozicija, jog 21 mėnesio trukmės „Brexit“ atidėjimas gali būti suteiktas, jei šiuo laikotarpiu JK premjerė Theresa May bandys techninėmis priemonėmis išlaikyti atvirą sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos (techninėmis priemonėmis išspręsti itin prieštaringai britų politikų vertinamą „apsidraudimo politikos“ (angl. Irish backstop) klausimą).

Taip pat ilgalaikį „Brexit“ atidėjimą palaiko ir kita itin reikšminga „Brexit“ procese valstybė – Airija, kurios vicepremjeras Simonas Coveney pareiškė, jog ilgalaikis atidėjimas galėtų išspręsti „Brexit“ problemas, nepaisant šiuo metu esančių komplikacijų.

Kita vertus, reikėtų prisiminti, jog bet kokiam „Brexit“ atidėjimui būtinas visų 27 ES valstybių pritarimas, todėl net menkiausios abejonės dėl tokio atidėjimo tikslingumo gali sužlugdyti tvarkingo JK pasitraukimo iš ES procesą, kuris ir taip jau yra praradęs savo dinamiškumą, kryptį bei racionalumą.



Komentarai



Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!