Skelbimai

A. Užkalnis: Britaniją išvarėte jūs patys, europiečiai (12)

Jei būčiau britas, balsavęs už pasilikimą Europos Sąjungoje, tai šiandien galvočiau, kad, po velnių, reikėjo balsuoti už išėjimą. Aš neišlaikyčiau tos patyčių, paniekos ir arogantiško pamokymo lavinos, kuri užpylė Jungtinę Karalystę, pasirinkusią trauktis iš ES – tikrai ištiesčiau iškeltą didįjį pirštą ir dar pridėčiau keiksmažodžių. Daug keiksmažodžių, kaip aš moku. 

DELFI (D.Pipo) nuotr. / Andrius Užkalnis
DELFI (D.Pipo) nuotr. / Andrius Užkalnis

Iš Europos politinio elito, neišskiriant nė Lietuvos sopulingųjų širdžių brigados, skamba tokie vaitojimai ir moralizavimai, kaip iš netikėtai paliktos sutuoktinės, kuri stovi tuščiame kambaryje ir negali suprasti, kas gi atsitiko. Viskas juk buvo gerai. Kodėl jis išėjo?

Iš tiesų viskas netikėta yra tik pačiai sutuoktinei. Jai daug kartų buvo sakyta, kas yra negerai ir kodėl dalykai eina blogyn. Ji nebuvo linkusi klausyti. „Jei tau su manimi nepatinka, tai nebūk su manim“, sakė ji, ir dabar, kai į jos šantažą buvo atsakyta tuo, ko ji prašėsi, ji šoke.

Viskas lygiai taip pat yra su Britanija ir Europos Sąjunga. Lygiai taip pat. Anglija buvo nemylima Europos Sąjungoje ir jos nuolatos linksniuojama, kad per gerai turi, per mažai moka, per daug laisvės ir išskirtinių teisių, ir apskritai, jei jums, anglams, ta mūsų sąjunga yra tokia kančia, tai eikit sau, ko neinat, būkit atskirai, niekas neverks.

Anglai lygiai tą patį ir padarė. Visiškai tą patį, kaip jiems buvo siūlyta. Išeik. Ir išeisiu. Išeik. Ir išeisiu. Išeik. Durys - pykšt. Palauk, kur tu dabar eini, ką tu čia dabar sugalvojai?

Bet jau vėlu. Sprendimas priimtas. Iš tiesų, sprendimas buvo priimtas žymiai anksčiau, nei įvyko birželio 23-osios referendumas Jungtinėje Karalystėje.

Kiekvienas didysis mūšis yra laimimas ir pralaimimas dar prieš jam prasidedant. Taip pat ir čia viskas buvo nuspręsta jau anksčiau. Tada, kai minios Europos entuziastų ir jiems artimų intelektualų gaujos vykdė nesibaigiantį Anglijos ir jos euroskeptikų pjudymą. Tai buvo ne tik euroskeptikų vadinimas eurofobais ir paranojikais. Tai buvo atkaklus ir piktas aiškinimas, kad jei nebalsuosite taip, kaip norime mes, jūs būsite ksenofobai, rasistai, siaurakakčiai Mažosios Anglijos primityvai. Jei nebalsuosite už Europos Sąjungą, mes žinosime, kad jūs – neišsilavinę, isteriški, nesusigaudantys provincialai.

Nieko neprimena? Taip, primena isteriją JAV, dėl kurios lygiai taip pat bus šiemet išrinktas Donaldas Trumpas: nes milijonams žmonių buvo pasakyta, kad jie bus idiotai, raudonkakliai atsilikėliai, incesto aukos ir vagonėliuose gyvenantys bedančiai lupenos, jei nebalsuos taip, kaip jiems sakoma. Žinote, kaip reaguojama į tokias kalbas? Būtent. Balsuojama atvirkščiai, nei liepia jums. Aš irgi balsuočiau už Donaldą Trumpą, nes man užvis labiausiai norisi pamatyti perkreiptus politiškai korektiškų medūzų veidus, kai jį išrinks. Bet aš nesu JAV pilietis, ir todėl už jį balsuoti negaliu.

Tačiau tai primena ir dar kažką. Primena Lietuvos nepriklausomybės kovas, kai mes nusprendėme, kad nebebūsime Sovietų Sąjungoje, nors buvo nedrąsu, rizikinga ir neaišku, kaip bus. Lygiai taip pat, kaip Britanijai yra dabar.

Mus lygiai taip pat tais laikais murkdė ir keiksnojo. Nacionalistai, trumparegiai, isterijos aukos. Net buvo specialus terminas: „nacionalizmo karštligė“. Girdi, žmonės užsimiršo ir dabar kliedi, kažkokias ten savo valstybes išsigalvoja, savo sienas, savo pinigus. Ką jūs svaigstat, durneliai jūs, kaip jūs patys gyvensite, jūs gi nesugebėsite nieko, atroposit keliais atgal prašytis.

Anglams taip pat sako dabar, tiesą sakant, labai panašiai kalbėjo ir anksčiau, kai šalis atsisakinėjo jungtis prie euro. Ką jūs ten vieni sau su tuo savo svaru, Europa didelė ir svarbi, o jūs čia savo sultyse mirkstate ir patys nesuprantate, kas jums yra gerai.

Europiečiai patys nustūmė anglus prie išėjimo durų. Savo pašaipa, panieka, arogantišku kalbėjimu su jais, kaip su vaikais, kurie dar visko nesupranta (Amerikoje taip pat kalbama apie tuos, kas rengiasi balsuoti už Donaldą Trumpą, ir jie, tie kalbantieji, turės lygiai tokį patį rezultatą, paminėsite mano žodį), Europos entuziastai labiausiai prisidėjo prie Europos griovimo, kurio dabar sustabdyti bus neįmanoma, nes Anglija yra tik pirmoji naujiena, o po jos seks daugiau, ir tada galės jau kitas šalis kaltinti trumparegyste ir savanaudiškumu.

Anglai, jei gerai pagalvosite, nieko ypatingo nepadarė. ES yra tik šalių sąjunga, prasidėjusi nuo prekybos plienu ir anglimi sutvarkymo po Antrojo pasaulinio karo. Ji prasidėjo kaip prekybos organizacija ir baigs gyvenimą, kaip jau dabar matome, kaip prekybos organizacija. Anglams tik tokios jos ir tereikėjo, ir jie neslepia to.

Kaip ir santuokoje, žmonės būna kartu todėl, kad abiem yra geriau kartu negu atskirai. Kai nustoja būti gerai, tai pasižiūri, ar yra priežasčių vis dar būti kartu, ir apsisprendžia. Britanija lygiai tą patį ir padarė: spalvotas oro balionėlis nebedžiugina, tai ir nebereikia balionėlio. Sąjunga duoda daugiau vargo, nei žalos, nebereikia sąjungos. Didžioji Britanija niekada negalvojo ideologinės vienybės kategorijomis, kaip vokiečiai ar prancūzai, nesvaigo nuo minčių apie vis glaudesnę politinę sąjungą, Europos bendrus himnus, kariuomenes ir panašius dalykus, kurie labai imponuoja žemyninės Europos varliaėdžiams, iš kartos į kartą einantiems išlaikytiniams ir genetiškai traumuotiems socialistams, kuriems komunizmo idėjos yra išdegintos kaktoje, uodegoje ir sąnariuose. 

Didžioji Britanija visada žiūrėjo į Europos Sąjungą tik kaip į bendruomenę su sąlygomis, su kainomis ir privalumais – maždaug taip, kaip žmogus vertina savo kitų atostogų pasirinkimą. Pasirinkęs Graikiją, jis nežada visą gyvenimą būti lojalus Graikijai, ten važiuoti kiekvienais metais, būtinai laikyti pinigus graikiškame banke ir artimiausius dvidešimt metų pirkti ir vartoti tik graikišką alyvuogių aliejų. Tiesiog jis šiemet nusipirko atostogas Graikijoje, ir viskas.

Tiesą pasakius – ir mūsų emigrantams, kad ir kokie buki jie būtų, naudinga bus štai ką suprasti (o kad jie buki, galima buvo pamatyti, kai jie patikėjo, kad prasidėtų jų deportacijos – juokiausi raitydamasis ant kilimo turbūt tris dienas, skaitydamas, kaip nukvakusios senolės iš Babtų skambinėja savo Deividukams į Angliją ir klausia, ar jau aną susėmė, nes jos girdėjo kažką tokio iš kaimynės): 2004 metais, kuomet Lietuva įstojo į ES, šimtus tūkstančių mūsų brolių ir seserų priėmė į Jungtinę Karalystę dirbti ir gyventi ne iš didelės meilės, o tik todėl, kad tai buvo blaivus, pragmatiškas sprendimas, patiems anglams naudingas. Tuomet mūsų darbo jėgos reikėjo, dabar jau praėjo daugiau, nei dešimtmetis, ir jos reikia turbūt žymiai mažiau, todėl tiesiog pasakys, kad ačiū, reikalai pasikeitė.

Ar gražu šiandien krizenti iš tamsiausių mūsų sūnų ir dukterų, kurie užsiveda nuo bet kokio pajuokavimo, viską priima už teisybę ir jiems gali parašyti, kad pas juos pradės leistis skraidančios lėkštės su marsiečiais prie salotų fermos, jie patikės ir pradės blaškytis? Nežinau, ar gražu, bet linksma ir juokinga labai. Geresnė linksmybė, nei prietrankos, balsuojantys už Darbo partiją arba žemės referendumą. Jie juk tam yra šioje Žemėje, kad mus juokintų kaip klounai. Kam pykti, jei jie puikiai atlieka savo funkcijas?

Mūsų šalies kažkada anglams reikėjo, kaip ir kitos Rytų Europos, dėl pragmatinių priežasčių. Taip pat ir Europos Sąjungos apskritai. Dabar viskas pasikeitė. Europa klydo, galvodama, kas Anglija svaigo dėl jos. „Man patiko tik būti su tavim – nemylėjau tavęs“. Poezija, kaip visada, pateikia visus atsakymus. 

DELFI.lt


Komentarai

jonas asilas tas uzpakalnis
Ignas Nesvarbu uzpakalni atiduok arklius
Ignas Nesvarbu kam kam tik ne sitam lopui taip sakyt,seip butu gerai referendumas kad ji, is lietuvos deportuot i menuli
uzkalni eik nachui idijote tu


Politika

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!