Skelbimai

Žurnalistinis tyrimas: policijos ieškomas Josifas Pauža Jungtinėje Karalystėje išplėtojo alaus ir pinigų kontrabandos verslą

Nuo šių metų spalio 11 d. Jungtinės Karalystės policija Northamptone ir Londone intensyviai ieško Lietuvos Respublikos piliečio Josifo Paužos, gimusio 1977 m. ir prisistatančio Dariumi arba Dariumi Alus.

Asmeninio archyvo nuotr. / J. Pauža
Asmeninio archyvo nuotr. / J. Pauža

Gerai žinomo alaus ir pinigų kontrabandininko J. Paužos bėdos prasidėjo šių metų birželio 19 d. Belgijoje, kai netoli Olandijos sienos esančioje degalinėje buvo sulaikyti du lietuviški vilkikai, gabenę 1,65 milijono svarų. Krovininių vilkikų vairuotojai buvo sulaikyti 2 paroms, o vėliau paleisti tik su dokumentais ir be kitų asmeninių daiktų, todėl buvo priversti grįžti į Lietuvą keleiviniu mikroautobusu.

Vienas iš vilkikų vairuotojų sulaikymo metu dirbo J. Paužos motinai priklausančioje ir Lietuvoje registruotoje kompanijoje UAB „D&G Trans“. Pinigai buvo supakuoti į 3 didelius turginius krepšius ir 1 juodą šiukšlių maišą. Šios pinigų siuntos savininkas buvo Londone gyvenęs J. Pauža. Pinigai buvo išsiųsti iš Londono ir turėjo pasiekti Lenkiją, kur per J. Paužai priklausančias valiutos keityklas turėjo būti iškeisti į eurus ir pervežti į Lietuvą, tačiau Interpolo pareigūnų dėka ši kontrabandinių pinigų siunta Lietuvos nepasiekė.

Spalvinga kontrabandininko biografija

J. Pauža iš tikrųjų yra Darius Andrijauskas, anksčiau 8 metus gyvenęs Izraelyje, kur buvo nuteistas ir deportuotas, todėl vėliau pasikeitė savo tikrąjį vardą ir pavardę į senelio, kaip leidžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Maždaug prieš 10 metų J. Pauža praėjo gabenti keleivius ir smulkią kontrabandą į Jungtinę Karalystę bei pamažu prasigyveno – įsigijo keletą autobusų, įkūrė kompaniją „Omni Bus Lietuvoje“, pasistatė namą Rumšiškėse. J. Pauža pamatė, kad kontrabandos gabenimu į Jungtinę Karalystę galima lengvai uždirbti didelius pinigus ir pritaikė universitete įgytas masto ekonomijos žinias – alų pradėjo vežti krovininiais vilkikais.

J. Paužos vadinamasis „stogas” ir globėjas buvo kaunietis Robertas Užukauskas, 1972 m. gimimo. R. Užukauskas yra gerai žinomas autoritetas Kauno „verslininkų“ tarpe. J. Paužos ir R. Užukausko draugystė užsimezgė prieš 12 metų. Redakcijos duomenimis, J. Pauža Robertui transportavo pinigus iš Norvegijos į Lietuvą ir buvo su juo pilnai atsiskaitęs.

Kyla klausimas, iš kur J. Pauža gavo 1,6 milijono svarų? Anot J. Paužos, pareigūnų konfiskuoti pinigai yra gauti iš nelegalios veiklos – alkoholio ir cigarečių kontrabandos, prekybos žmonėmis ir prostitucijos, narkotikų ir psichotropinių vaistų kontrabandos. Iš tikrųjų pinigai priklausė Deivydui Kairiui su broliu, moldavui Carolin‘ui Velisca, Londono parduotuvės „Sala“ savininkui Donatui ir kt.

Šiuo metu psichinė J. Paužos būklė yra nestabili dėl patiriamo psichologinio streso. J. Pauža pradėjo dažnai vartoti alkoholį ir narkotikus. Kaip sakė pats J. Pauža, jis šiuo metu turi 3 galimybes: pasiduoti Interpolo pareigūnams, atsiduoti vadinamųjų kreditorių malonei arba visą gyvenimą slapstytis nuo Interpolo ir kreditorių. Redakcijos duomenimis, šiuo metu J. Pauža intensyviai slapstosi.

Kontrabandinio lietuviško ir lenkiško alaus baronas

Daugeliui lietuvių kilmės Jungtinės Karalystės verslininkų J. Pauža yra taip pat žinomas kaip kontrabandinio lietuviško ir lenkiško alaus tiekėjas. J. Paužos klientų saraše daugiau nei 120 lietuviškų parduotuvių Jungtinėje Karalystėje. Vien 2017 metais J. Pauža įvežė alaus už 2 milijonus eurų ir nesumokėjo Jungtinės Karalystės biudžetui 3 milijonų svarų vertės alkoholio akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio.

J. Pauža buvo gana gerai organizavęs kontrabandinio alaus importo ir platinimo schemą. Nepaisant fakto, kad didmeninė alkoholio prekyba Jungtinėje Karalystėje yra vietinės Mokesčių inspekcijos (HMRC) licencijuojama veikla, J. Pauža surado būdą apeiti šią kliūtį ir išvengti asmeninės atsakomybės. Daugelio verslininkų kliūtis verslo pletrai – apyvartinių lėšų trūkumas. Tai žinodamas, J. Pauža siūlydavo pinigų injekcijas į verslą mainais į pagalbą importuojant alų. Kaip bebūtų keista, dauguma verslininkų sutikdavo.

Kontrabandinio alaus gabenimo į Jungtinę Karalystę schema

Kontrabandinis alus į Jungtinę Karalystę patekdavo per alų importuojančią kompanija UAB „Lukritma“, iš kurios alų pirkdavo kitos šalyje veikiančios kompanijos. „Lukritma“ direktorius Marijus Kameneckas nupirkdavo 28 paletes lietuviško alaus skardinių, kurios tilpdavo į vieną puspriekabę („fūrą“). Alaus akcizas buvo sumokamas avansu į muitinės tarpininko „Martintrux“ depozitinę sąskaitą, o pridėtinės vertės mokestis (VAT) buvo mokamas vėliau, po alaus realizacijos.

„Lukritma“ siųsdavo alumi pakrautą vilkiką į Angliją ir paprastai krovinys atvažiuodavo į Londoną be jokio patikrinimo. Tada su tais pačiais dokumentais važiuodavo kitas vilkikas ir taip būdavo pervežama iki 5-7 siuntų, kol Jungtinės Karalystės muitininkai nepatikrindavo Doveryje krovinio. Patikrinus krovinį, J. Pauža pranešdavo „Martintrux“ apie įvežtą alų, pinigai iš depozitinės sąskaitos būdavo pervedami HMRC ir vėl prasidėdavo visa procedūra iš naujo.

Išvežtas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę alus būdavo išmuitinamas Vokietijoje arba per Belgiją reeksportuojamas į trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Libiją arba Siriją, kur už gana mažas sumas vietiniai pareigūnai sutvarkydavo visus reikiamus dokumentus.

Kontrabandinis alus Jungtinėje Karalystėje buvo laikomas netoli Londono esančiame pogrindiniame sandėlyje, esančiame adresu Bluehouse Farm, Brentwood Road, Brentwood, CM13 3LX.

J. Pauža buvo nusamdęs 5-7 vairuotojus, kuriems davė vairuoti „Mercedes Sprinter“ krovininius mikroautobusus. Šie mikroautobusai būdavo užpildomi alaus skardinių pakuotėmis ir mikroautobusų vairuotojai siūlydavo alų lietuviškoms parduotuvėms, kurias apvažiuodavo mikroautobusais. Vairuotojai gaudavo po 2 svarus nuo kiekvienos parduotos pakuotės, o alaus pakuotes pardavinėdavo po 18-22 svarus, priklausomai nuo parduodamo alaus kiekio ir kliento. Kontrabandinio alaus sandėlio vedėjas ir prekybos koordinatorius, atsakingas už alaus platinimą bei grynųjų pinigų surinkimą, buvo Linas Mačiulis, gimęs 1990 m.

Linas Mačiulis taip pat yra lenkiško alaus sandėlio „Hydraun“ direktorius. Sandėlys įsikūręs adresu Unit 1a, Little Meadow Bilsham Road, Yapton, Arundel, West Sussex, United Kingdom, BN18 0JY.

Kompaniją „Hydraun“, turinčią didmeninės prekybos alkoholiu licenziją, 2018 metų sausio 23 d. J. Pauža nupirko už 35 tūkstančius svarų iš kelių Lenkijos piliečių. J. Pauža paskyrė Joną Mačiulį direktoriumi ir padarė oficialiu savininku, tačiau pats vadovavo visam verslui būdamas šešėlyje.

Tačiau ir čia J. Paužą lydėjo nesėkmė. Šiame sandėlyje buvo laikomas tiek kontrabandinis, tiek legaliai atvežtas lenkiškas alus. 2018 m gegužės 21 d. lenkiško alaus pakuotėmis buvo pakrautas vienas mikroautobusas, jog jo vairuotojas išplatintų alų parduotuvėse. Automobiliui išvažiavus iš sandėlio, jį sustabdė muitinės pareigūnai. Patikrinus automobilį, paaiškėjo, kad vairuotojas neturi jokių alaus įsigijimo dokumentų. Muitinės pareigūnai automobilį su alumi sulaikė. Pareigūnams pareikalavus, L. Mačiulis pateikė alaus pardavimo dokumentus, tačiau pardavimo dokumentuose nurodytas alaus kiekis ir asortimentas neatitiko sulaikyto krovinio, todėl automobilio krovinys buvo konfiskuotas kaip kontrabandinis. L. Mačiulis pats patvirtino pareigūnams, kad neprisimena, ką buvo pakrovęs, todėl kompanijos licencija pakibo ant plauko.

J. Pauža visus savo klientus vadino draugais. Norėdamas būti svarbiu ir įtakingu asmeniu, mėgdavo pabrėžti, jog jis žino savo draugų asmeninio gyvenimo paslaptis ir vingius, tačiau apie tai kitoje dalyje.

Straipsnis parengtas remiantis žurnalistinio tyrimo duomenimis ir anksčiau nepublikuotu J. Paužos interviu



Komentarai



Nusikaltimai ir nelaimės

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!