Interneto sukčiams talkina naivūs emigrantai, turintys sąskaitas Lietuvoje

Emigracijoje gyvenančių lietuvių sąskaitos bankuose Lietuvoje tapo sukčių taikiniu. Per šias sąskaitas viliojami pinigai iš pirkėjų skelbimų portaluose – tik prekės niekuomet pirkėjų nepasiekia. Sukčiai lieka nematomi, o sąskaitų savininkus suvilioja galimybė papildomai „užsidirbti“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Telefoniniai sukčiai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Telefoniniai sukčiai

15min skaitytojas Vainius interneto skelbimų portale tikėjosi įsigyti „Play Station 4“ žaidimų kompiuterį, bet 250 jo eurų pasisavino sukčiai. Didžiausią nuostabą kelia jo atliktas tyrimas: sukčiai naudojasi emigrantų ir kitų patiklių gyventojų bankų sąskaitomis Lietuvoje, per kurias plaunami nešvarūs pinigai. Patys žmonės to net neįtaria – patikėjo galimybe „užsidirbti papildomai“ padedant „sąžiningam verslui“.

Gavo draugo banko sąskaitos numerį

Vainius skelbimų portale rado spalio 30 d. įdėtą skelbimą, pagal kurį „Play Station 4 Pro“ buvo parduodamas už 250 eurų. Skelbimu jis patikėjo – jam buvo pažadėta, kad prekė bus atsiųsta paštu. Pervedus pinigus skelbimas buvo ištrintas, o pardavėjas dingo.

„Tą pačią dieną parašiau pareiškimą e-policijoje. Praėjus savaitei su manimi niekas nesusisiekė ir pareiškimas guli nežinioje. Skambinu į Vilniaus rajono vyriausiąjį policijos komisariatą išsiaiškinti, kas vyksta su mano pareiškimu ir kodėl nevyksta jokie veiksmai. Atsiliepia komisariato viršininkas ir atsiprašo dėl situacijos“, – savo istoriją pasakoja Vainius.

Vėliau jis davė parodymus policijos tyrėjui, tačiau vaikinas patikino – tyrėjo veidas leido suprasti, kad atgauti pinigus tikėtis neverta. Pusantro mėnesio jokio atsakymo iš policijos jis negavo.

„Per visą šį laikotarpį pasirodo skelbimai ir toliau apgaudinėjami žmonės – radau virš keliasdešimt skelbimų. Tad nutariau padėti tyrimui. Vėl radau šio žmogaus skelbimų, apsimečiau pirkėju ir gavau naują sąskaitą. Iš karto parašiau pareiškimą, paskambinau tyrėjui. Pareiškimas vėl guli neliečiamas ir nejudinamas“, – skėsčioja rankomis Vainius.

Jis ir trečią kartą apsimetė pirkėju – vėl gavo jau trečią banko sąskaitą. Tačiau šis sykis jį apstulbino – nurodyta sąskaita yra jo draugo.

„Vėl radau skelbimą, vėl parašiau, ir davė vieno žmogaus sąskaitą. O ta sąskaita buvo mano seno vaikystės draugo. Tas pats vardas, pavardė, aš jam parašiau – klausiu, ar tai ne tavo sąskaita. Jis atsako, kad jo. O jis emigravęs į Vokietiją jau kurį laiką“, – sako Vainius.

Sukčiai siūlo užsidirbti – tereikia banko sąskaitos

Vainiaus susirašinėjimas su draugu atskleidžia, kad sukčiai „Facebook“ tinkle veikia prisidengdami greičiausiai netikra „Tomo Paskeviciaus“ paskyra.

„Klausiau, koks žmogus sąskaita naudojasi. Man paaiškino, kad yra įvairių grupių „Facebook’e“, tokių kaip „Vokietijos Lietuviai“, „Anglijos Lietuviai“ ir žmogus, susikūręs netikrą profilį, parašo, kad turi smulkaus darbelio“, – atradimais dalijasi Vainius.

Tokiu „darbo pasiūlymu“ susidomėję gauna klausimą – ar turi sąskaitą Lietuvoje. Ir to pakanka užsidirbti – paaiškinama, kad bus gaunami pavedimai, o juos vėliau reikėtų nukreipti į kitas sąskaitas.

„Už kokį simbolinį mokestį prašoma galimybės persiversti pinigus. Atrodo lyg visai nieko – gaus pinigus iš kažkur ir už pavedimą liks komisinis. Ir tiek“, – sako Vainius.

Anot jo, draugo sąskaita atskleidė, kad tokia „apyvarta“ sudaro apie 500 eurų per dieną – o čia tik viena sąskaita. Vien jis jau gavo tris skirtingas sukčių naudojamas sąskaitas.

„Klausiau, o ką sukčiai nurodo mokėjimo paskirtyje – tai avansas, tai už telefoną, tai kokia nors skola, tai dar kažkas“, – dėsto Vainius.

Jis paaiškina, kad sukčiai kaskart prašo pervesti pinigus vis kitiems asmenims – greičiausiai taip patys atsiskaito už pirkinius internete.

„Aferistas „Facebook“ grupėse ieško žmonių, kurie gyvena užsienyje ir turi lietuviškas sąskaitas, kuriomis nesinaudoja. Prašo galimybės gauti pinigus į ją už tam tikrą procentą. Gauna pinigus į svetimo žmogaus sąskaitą iš netikrų skelbimų ir tada prašo padaryti pavedimus į kitas skirtingas sąskaitas.

Greičiausiai pats perka prekes iš kitų žmonių, taip jis niekur nefigūruoja. Matomas lieka tik žmogus, sutikęs paskolinti sąskaitą, bei nukentėjusysis, pervedęs pinigus šiam asmeniui“, – aiškina Vainius.

15min pabandė: moteris neįtarė, kad jos sąskaita naudojasi sukčiai

15min taip pat pabandė susisiekti su pardavėju apsimetusiu sukčiumi.

„Parduodu huawei p9 telefona, telefonas puikios bukles naudotas pora savaiciu, visi priedai bei pirkimo dokumentai“, – skelbimas parašytas netaisyklinga lietuvių kalba – tai vienas iš skiriamųjų visų tokių skelbimų braižų. O nurodoma telefono kaina – vos 130 eurų, kai rinkoje ji vidutiniškai kone dvigubai didesnė. Telefono numeris – „Ežio“ tinkle. Susisiekus su pardavėju jis aiškino, kad „viskas tvarkoje, kitą dovanų gavau, tai nereikalingas“.

„Galima grąžinti, nesu koks apgavikas ar kažką panašaus, nenoriu bereikalingų problemų“, – tikino pardavėjas.

Telefoną jis pasiūlė siųsti per kurjerius arba „autobusu“ – prieš tai atsiųsti bankinio pavedimo kopiją. Tačiau banko sąskaitos numeris – jau Aušros K. 15min susirado ją socialiniame tinkle „Facebook“ ir pasiteiravo, kaip jos sąskaita gali naudotis telefonų „pardavėjai“.

„Internete landžiojau, žiūriu, kaip ten buvo parašyta, dabar nenoriu ir pameluot – ar nenorėtumėte papildomai užsidirbti, per mėnesį lyg ir 250 eurų. Na, pagalvojau, kad neblogai būtų, kai keturi vaikai, parduotuvėje pati kai dirbu, kai toks atlyginimas“, – aiškino moteriškė ir tikino neįtarusi, kad sąskaita galėtų būti naudojama apgaulei.

Išsigandusi moteris tikino, kad skambins į banką pasikeisti prisijungimo duomenis, tačiau tikino, kad kodų generatoriaus sukčiams nedavusi.

„Aš daviau būtent tą sąskaitą, kuria aš net nesinaudoju, jokios įplaukos man ten neina. Dvi sąskaitas turiu, – sako Aušra. – Dar tokio žioplumo boba nebuvau, reikia greičiau į banką skambinti, kad panaikintų mano tą PIN kodą.“

Ji patikino, kad jai žadėtas 50-60 eurų per savaitę uždarbis priklausytų nuo to, kiek būtų uždirbama nuo „telefonų ir kompiuterių prekybos“.

Netikrą skelbimą išduoda vogtos nuotraukos

Dar vienas skiriamasis apgavikiškų skelbimų braižas – pavogtos nuotraukos. Dažniausiai jos jau būna skelbtos užsienio skelbimų svetainėse, todėl jas galima aptikti „Google Images“ paieškoje. Tačiau 15min tikrintu atveju telefono nuotraukų šitaip aptikti nepavyko.

„Ši sukčiavimo schema pradėjo veikti spalio pabaigoje. Dedami skelbimai su 20-30 proc. mažesne kaina. Dedami prietaisai, kurie greitai parduodami, tačiau parenkamas toks miestas, kuris „nepaklausus“ – pavyzdžiui, Telšiai, Marijampolė, Klaipėda, kur žmogus iš Vilniaus vargu ar važiuotų. Visada telefono numeris – išankstinio mokėjimo kortelė. Visada skelbimas įdėtas telefonu ir tie skelbimai kartojasi“, – apgavikų braižą pasakoja 15min skaitytojas Vainius.

Jis tikina pastebėjęs, kad nuotraukos, kurios naudojamos skelbimuose, dažniausiai „ištrauktos“ iš „Ebay“ ar kitų skelbimų portalų Didžiojoje Britanijoje. Prekę siūloma pristatyti tik autobusu ar paštu – gyvai jos pamatyti nepavyks. Sukčiai prašo atsiųsti pavedimo nuotrauką – mat patys negali matyti, ar pinigai įkrito į jų „zombių“ sąskaitas.

„Klaida manyti, kad čia veikia kokia didelė grupė, nes kas kartą atrodo, kad sukčius vis kitas – banko sąskaita vis kita. Iš tiesų banko sąskaitomis žongliruoja vienas ar keli sukčiai. Įtariu, kad jie patys Lietuvoje perkasi daiktus ir tokiu būdu plaunasi pinigus. Nes sąskaitų savininkai pavedimus kaskart atlieka vis kitur. Atsekti tokį dalyką labai sudėtinga“, – vardija Vainius.

Tačiau, anot jo, galima atrasti sukčius pagal tai, kur jiems pristatomos prekės – galbūt juos užfiksavusios vaizdo kameros.

„Jau aš turiu tris sąskaitas, visos jos skirtingos. Vien per mano draugą kiek pinigų „suvaikšto“ ir tų nukentėjusiųjų yra daug. Policijoje atsiduria pareiškimai vis ant skirtingų žmonių, tačiau čia reikėtų sujungti tuos tyrimus, nes nusikaltimai greičiausiai yra susiję. Tie patys žmonės verbuoja, kad jiems duotų sąskaitas už lengvą uždarbį“, – įspėja Vainius.

Jis piktinasi, kad ir bankai ne itin noriai reaguoja į pranešimus apie blogiems tikslams naudojamas sąskaitas.

„Vienintelis SEB bankas sureagavo ir padėkojo už informaciją. Tačiau „Swedbank“ ilgai išsisukinėjo. Nors kai naudojiesi jų paslaugomis, pats privalai pildyti sąžiningumo lapus, kad pinigai nebus plaunami, kad nebus nusikaltimų daroma“, – sako Vainius.

Policija: nukenčia dešimtys

Vilniaus r. policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis neslėpė nuostabos, kaip gyventojai gali patikėti savo bankines sąskaitas nusikalstamai veiklai – taip jie ir patys gali tapti nusikaltimo bendrininkais. Jis įspėjo, kad tretiesiems asmenims negalima leisti naudoti asmeninėmis banko sąskaitomis. Jis skaičiuoja, kad vien šiemet jo komisariate gauta apie 100 nuo sukčių nukentėjusiųjų skundų, paprastai žalos siekia per 100-200 eurų.

„Argi moteris nežino, kad daromas nusikaltimas? Ar ji žino tą žmogų, kam perdavė pinigus, ar nežino? Ar tai lengvabūdiškas pasitikėjimas, o galbūt ji bendrininkė?“, – 15min papasakotą atvejį svarstė A.Sinis ir patikino, kad policija turi galimybių pasiekti galutinį pinigų kelionės tašką.

Policija, anot jo, yra suplanavusi priemones pagal 15min skaitytojo Vainiaus bylą ir „tikimasi, kad jos duos rezultatų“.

„Patikrinti 4 adresai, į kuriuos pono Vainiaus pinigai nukeliavo. Viena moteris gyvena Panevėžyje, bet jos gyvenama vieta nedeklaruota – greičiausiai išvykusi į užsienį. Kas ta sąskaita naudojasi – nesame atsakymo gavę. Bet čia tik vienas iš tokių epizodų, o jų turime net kelis. Vilniuje yra keli atvejai, kur nustatytos tokios bankų sąskaitos“, – vardijo viršininkas.

Jis neslėpė apmaudo, kad žmonės patys įsitraukia į tokias veiklas ir sukuria policijai daug „papildomų stotelių“, kurias reikia tikrinti.

„Jei žmogui į sąskaitą krenta pinigai ir jis tuos pinigus persiunčia dar toliau, tai kokiu pasitikėjimo pagrindu jis tuos pinigus priima į savo sąskaitą? Kodėl siunčia toliau? Draugai, pažįstami ar atsitiktiniai žmonės? Gal tai lengvabūdiškas pasitikėjimas? Ir tokių tarpinių stotelių yra šimtai“, – aiškino A.Sinis.

Jis patikino, kad „naivus pasitikėjimas policijai tikrai kelia įtarimų“ – žmonės ir patys rizikuoja.

„Jiems nebus pateikti įtarimai, bet labai daug laiko užtrunka, kol surandi tuos žmones, – sako A.Sinis. – Jei jūsų prašo prieigos prie sąskaitos, iš karto turi įsitempti, kodėl taip vyksta. Bet kažkodėl žmonės dalyvauja šiame procese.“

Stebuklas: sukčiai grąžino pinigus

15min pradėjus domėtis sukčių veikla, nutiko netikėtas dalykas – po daugiau nei pusantro mėnesio sukčiai skaitytojui Vainiui grąžino jo 250 eurų, kad tik „paliktų juos ramybėje“. Pinigai pervesti iš dar vieno asmens sąskaitos.

„Mano draugas atsisakė bendradarbiauti ir sulaikė tuos gautus pinigus. Per rytą jis gavo 500 eurų. Jis parašė sukčiams, kad atiduos pinigus tuo atveju, jei atsiųs asmens dokumentą. Bet kai paprašė paso kopijos, nebereikia jiems ir tų 500 eurų. Pasakė, kad su manimi atsiskaitytų“, – pirmadienį vakare teigė Vainius.

Tačiau jis patikino, kad dėl to nenurims.

„Aš noriu, kad ir kiti žmonės kuo mažiau nukentėtų. Aš savo pinigus atgavau, bet šito reikalo nenoriu ramybėje palikti. Iš dar kažkieno vogtų pinigų man greičiausiai grąžino pinigus. 500 eurų per dieną vienoje sąskaitoje – tai dideli mastai, o sąskaitos pastoviai keičiamos. Nukentėję rašo pareiškimus, kad apgavo Andrius, Petras ar Jonas ir atrodo, kad apgaudinėja kokia grupuotė, o iš tikrųjų čia vienas žmogus veikia duodamas kažkokį procentą“, – atsiduso 15min skaitytojas.

Jis tikina, kad bando susisiekti su visais žmonėmis, kuriems atlikti mokėjimai iš jo draugo sąskaitos. Dalis jų suabejoję pinigų kilme patys pinigus grąžino. Taip pat ir socialiniame tinkle „Facebook“ pradeda plisti įspėjimai apie nesąžiningą veiklą – sukčiai perka iš žmonių skelbimuose patalpintas prekes pervesdami gerokai didesnes sumas, ir prašydami jas pervesti kitais būdais.

15min.lt


Komentarai



Nusikaltimai ir nelaimės

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!