Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Europą bauginantys rytų europiečiai: ar dėl jų išaugo nusikalstamumas Europos Sąjungoje?

Sakoma, jog šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Šis pasakymas puikiai tinka nusakant lietuvių bei apskritai rytų europiečių įvaizdžio kūrimą svetur - ar tiesa, jog įstatymų nepaisymu garsėjančioms Rytų Europos šalims prisijungus prie Europos Sąjungos (ES), joje išaugo nusikaltimų? Pateikta statistika gali nustebinti.

Pexels nuotr. / ES kalėjimuose tupi daugiausia nusikaltėlių iš Maroko.
Pexels nuotr. / ES kalėjimuose tupi daugiausia nusikaltėlių iš Maroko.

Ar  žinojote, jog Rumunija - Europos šalis, kuri gali pasigirti didžiausiu nusikaltėlių skaičiumi ES, tuo tarpu Lietuva pasižymi didžiausiu nusikaltėlių skaičiumi ES pagal šalies emigrantų populiaciją?

Tarptautinė žurnalistų komanda iš 25 šalių surinko duomenis apie kiekvienos ES narės emigrantus, išskyrus tris valstybes: Kroatiją, Maltą ir Kiprą.

2015 metų duomenimis, ES kalėjimuose tupi daugiausia nusikaltėlių iš Maroko (11,700), antroje vietoje - Rumunija (11,511), trečioje - Albanija (5,722), ketvirtoje - Turkija (4,798) ir penktoje - Lenkija (4,449). Net 95 proc. visų užsienio nusikaltėlių - vyrai.

Ar Europa turėtų bijoti rumunų?

Dažniausiai pasitaikantys rumunų nusižengimai prieš įstatymą - smulkūs nusikaltimai, tokie kaip parduotuvių, privačių namų vagystės ir kišenvagystės.

Daugelis įstatymų pažeidėjų iš Rumunijos yra skurdūs, o tiek grįžę namo, tiek būdami užsienyje, neretai patiria diskriminaciją. "Vokietoje beveik 60 proc. rumunų atsiduria kalėjimuose dėl vagysčių, ir tai yra ganėtinai neįprasta, nes daugelis žmonių yra įkalinami dėl smurtinių nusikaltimų ar apiplėšimų", - sako Westphalian Wilhelm universiteto kriminalinių mokslų daktaras Christian Walburg.

Taip pat pastebėta tendencija, jog didelis skaičius nuteistųjų yra linkę tą patį nusikaltimą įvykdyti kelis kartus - tai reiškia, jog asmenys neretai grįžta į kalėjimus už eiles įvykdytų smulkių nusižengimų.

Tiesa, yra ir kitokio plauko rumunų gaujų, kurios yra įsivėlusios į internetines apgaules, vykdo prekybą žmonėmis ir grynųjų pinigų bankomatų sprogdinimus.

Oficialiais duomenimis, iš Rumunijos į kitą ES šalį išvykę ir joje apsigyvenę yra 2.9 mln. rumunų. Šiuo metu rumunai sudaro antrąją pagal dydį emigrantų populiaciją ES po Lenkijos.

Didžiausias emigravusių rumunų būrys - daugiau nei 1 mln. - gyvena Italijoje. Pastarosios šalies kalėjimus taip pat yra apgyvendinę daugiausiai rumunų nusikaltėlių. Rumunai gausiai okupuoja Italijos kalėjimus jau visą pastarąjį dešimtmetį. 

Remiantis Europos Tarybos duomenimis, vidutinė Europos kalinio išlaikymo kaina per dieną - 99 eurai. Tad rumunų išlaikymas ES kalėjimuose per metus atsieina apie 400 mln. eurų.

Tiesa, pastebėta, jog 2016 metais kalinčių rumunų skaičius Italijoje sumažėjo - nuo 2,893 iki 2,825. "Tai pirmas kartais, kai skaičius nepadidėjo. Kodėl?", - retoriškai klausia Patrizio Gonnella, nevyriausybinės organizacijos, saugančios piliečių teises, "Antigone Association" prezidentas. Ši organizacija atliko 20 pastarųjų metų situacijos Italijoje kalėjimuose analizę.

"Ar rumunai yra labiau integruoti (Italijoje)? Nemanau. Ar jie vykdo mažiau nusikaltimų nei prieš dvejus metus? Nemanau", - sako P. Gonnella, kuris įvardija naują problemą, su kuria susiduriama, tai - terorizmas. 

Nuo 2015 metų birželio iki 2016 metų birželio didžiausia nusikaltėlių bendruomenė Italijoje - taip pat ir ES - marokiečiai. " Pasak P. Gonnella, patiriamas spaudimas dėl Islamo valstybės terorizmo grėsmės, ateityje pakeis nuostatas prieš rumunus.

Tad ar Europai reikėtų baimintis rumunų? Tyrėjai atsako - ne. Mat tik 1 iš 256 imigrantų iš Rumunijos yra įstatymų pažeidėjai.

Marokiečių nusikaltėliai - jauni vyrai be perspektyvų?

Marokas - šalis, kurios piliečių yra daugiausia ES kalėjimuose. Skelbiama, jog Vokietijoje pastebimas ypač išaugęs nusikaltėlių iš Maroko ir Alžyro skaičius.

Pastarieji įstatymų laužytojai - jauni vyrai iš žemų socialinių sluoksnių, ieškantys geresnio gyvenimo Europoje. Daugelis jų neturi jokių šeimos ryšių senajame žemyne, todėl negali gauti legalaus statuso ir neturi teisės prašyti prieglobsčio, jiems sunku įsidarbinti.

Jauni marokiečiai, praradę viltį įsitvirtinti visuomenėje - šie asmenys sudaro didžiausią kišenvagių skaičių Vokietijoje. Šių asmenų skaičius per pastaruosius kelerius metus neįtikėtinai išaugo. 

Įdomu tai, jog pabėgėliai iš Irako ir Sirijos sudaro labai mažą asmenų, kalinčių Europos kalėjimuose, dalį. "Žmonės iš Sirijos įprastai yra išsimokslinę. Jie turi pinigų atvykti į Europą", - situaciją aiškina C. Walburg. 

Tarp lietuvių emigrantų - daugiausia nusikaltėlių

Lietuva taip pat minima ES nusikalstamumo statistikoje. Lietuva gali pasigirti didžiausiu procentu asmenų, esančių kalėjime, skaičiuojant pagal visą šalies emigrantų populiaciją.

Iš apie 330,000 lietuvių emigrantų, gyvenančių ES valstybėse, apie 2,000 tupi už grotų. 

Šis procentas - 0.59 proc. - yra beveik du kartus didesnis nei kitų valstybių, sekančių sąraše - Latvijos ir Rumunijos (po 0.39 proc.).

Lietuviai dažniausiai buriasi į vagių gaujas. Įvairūs produktai yra vagiami ES valstybėse ir gabenami į tėvynę Lietuvą.

Populiariausių lietuvių gaujų taikiniai - Šiaurės Europos valstybės - ypač, Jungtinė Karalystė (JK), Norvegija, Vokietija, Nyderlandai ir Airija. 

60-metis Algirdas (vardas pakeistas) yra kalėjęs JK, Lietuvos ir Latvijos kalėjimuose. Remiantis lietuvio, kuris nusikaltimais užsiima nuo 6-erių, asmenine patirtimi, kurios metu sutikta šimtai tautiečių nusikaltėlių, naujo gyvenimo kūrimas svečioje šalyje yra sunki užduotis imigrantui, ir daugelis tiesiog nesugeba išgyventi, dirbdami legalius darbus. 

Pirmą kartą atvykęs į Angliją, Algirdas bandė gyventi padorų gyvenimą. Jis gavo legalų darbą - įsidarbino viešbutyje. Tačiau vyrui susirgus, jam buvo nustota mokėti atlyginimą. Jis prarado darbą, ėmė gyventi iš pašalpšų. Per tą laiką 4 kartus jis pateko į policijos akiratį dėl netinkamo elgesio.

Būdamas girtas Algirdas sykį pats nukeliavo į policijos nuovadą su peiliais rankose. Tačiau vyras sako, kad nesigaili dėl nieko. Jis tik apgailestauja, jog buvo girtas. Lietuvis neslepia, kad kai vogė būdamas blaivas, niekuomet nebuvo sugautas.

Algirdas taip pat papasakojo apie lietuvių nusikalstamo pasaulio ypatumus. Pasak jo, dažniausiai vagiami daiktai: telefonai, kompiuteriai, įvairūs prietaisai ir statybiniai įrankiai, kurie parduodami arba kitose ES šalyse, arba Lietuvoje.

Britanijoje lietuviai anksčiau vogdavo brangius automobilius ir juos parvairuodavo į Lietuvą, tačiau šiuos kelius užblokavus, lietuviai ėmėsi mašinų išmonavimo ir dalių perpardavimo verslų. 

"Lietuviai yra labai kūrybingi, jie sugalvoja būdus. Bet kalėjimai jų yra pilni, nes lietuvių ir britų policininkai labai glaudžiai dirba", - pripažįsta lietuvis.

Migracijos ir nusikalstamumo ryšys

Bandydamas palengvinti nusikaltėlių paiešką, bei į ją įtraukti visuomenę, Europos policijos biuras yra sukūręs specialią svetainę, kurioje galima rasti ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąrašą. Jame - ir lietuviški vardai.

Tiesa, nors neseniai britų žiniasklaidoje buvo skalambijama apie užsienio nusikaltėlių skaičius, tačiau, kaip rodo statistika, nuo to laiko, kai prie ES prisijungė Rytų Europos šalys, nusikalstamumas Europos šalių bendrijoje neišaugo.

Remiantis Europos Tarybos duomenimis (2014 metų rugsėjo 1 dienos), iš viso ES kalėjimuose lindi 620,540 teisės pažeidėjų. Šis skaičius nuo 2002 iki 2014 metų 28 ES narėse išliko stabilus - svyravo nuo 610,000 iki 650,000. 

Iš pastarojo skaičiaus apie 113,000 asmenų (18 proc.) - užsienio valstybių nusikaltėliai. Daugelis jų - iš ES šalių.

Net ir pačioje Jungtinėje Karalystėje, kurios spaudoje prieš "Brexit" referendumą mirgėjo straipsniai apie ES nusikaltėlių daromą žalą, situacija yra panaši.

JK parlamento pranešime rašoma, kad iki 2016 metų kovo mėnesio Britanijos kalėjimuose buvo 12 proc. užsienio piliečių. Palyginimui, 2002 metais (kai nei Lietuva, nei Rumunija dar nepriklausė ES) britų salyne kalėjo 11 proc. užsienio nusikaltėlių.

Užsienio nusikaltėliai Jungtinės Karalystės kalėjimuose (2016 m. kovas):

  1. lenkai (965)
  2. airiai (762)
  3. rumunai (702)
  4. jamaikiečiai (532)
  5. albanai (492)
  6. lietuviai (452)
  7. pakistaniečiai (424)
  8. somaliečiai (381)
  9. indai (373)
  10. nigeriečiai (368)

Todėl galima daryti prielaidą, jog per pastaruosius 14 metų vykę migracijos reiškiniai ES valstybėse nepadidino kalinių skaičiaus. Tiesa, patys žurnalistai, paskelbę šiuos duomenis, sutinka, jog tai įrodyti yra nelengva.

Pasak C. Walburg, yra daug skirtingų migracijos formų ir žmonių judėjimo bangų, bei skirtingų aplinkybių, kokiomis asmenys yra priimami visuomenėje, bei kaip pati bendruomenė yra pasiruošusi juos priimti. Todėl nelengva nusakyti, ar migracija didina, ar mažina nusikalstamumą. Pasak eksperto, galimi abu keliai. 



Komentarai



Nusikaltimai ir nelaimės

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!