Skelbimai

Apsidairykite, kur gyvenate: nusikalstamumo žemėlapis atskleis daug įdomybių

Keliantis gyventi į kitą šalį, miestą ar miesto kvartalą norisi žinoti, ar naujųjų namų aplinka bus tokia, kurioje galima nesibaiminti dėl savo ir savo šeimos saugumo. Gerai, jeigu yra galimybė pasikalbėti su kuo nors iš vietinių – jie žino daug, tačiau ką daryti, kai nė nenutuokiate, kur ruošiatės įsikurti?

Pexels nuotr. / Kriminogeniniu požiūriu Londonas yra nesaugus miestas.
Pexels nuotr. / Kriminogeniniu požiūriu Londonas yra nesaugus miestas.

Nesvarbu, ar tai būtų nedidelis kaimas Lietuvos užkampyje, ar Jungtinės Karalystės sostinė, saugumas bus vienas iš pamatinių poreikių. Lietuviui gali nerūpėti, kas vyksta, pavyzdžiui, kur nors Afrikoje ar Pietų Amerikoje – per toli, kad būtų svarbu, tačiau į tuos pačius dalykus kaimynystėje jis reaguos žymiai jautriau.

O gali būti ir taip, kad žmogus net nenutuoks apie jo pašonėje vykstančias negeroves.

Kaip sužinoti, ar tai tokių yra?

Čia gali praversti nusikalstamumo žemėlapiai: kiekvienam žmogui prieinamos nesudėtingos duomenų bazės internete, kurios padeda įvertinti gyvenimui nusižiūrėtą vietovę. Jos parodo, kas vyksta kaimynystėje – kada, kur ir kokie nusikaltimai įvykdyti. Žinoma, žemėlapiai sudaryti pagal policijoje užregistruotus pranešimus.

Anglija.today pagal šiuos duomenis išanalizavo Londono vietas, kuriose didžiausia JK lietuvių koncentracija.

Žemėlapiuose detaliai nurodoma, kur, kada ir kokie nusikaltimai įvykdyti. police.uk nuotr.

Kaip tai veikia?

Renkantis būstą svarbu ne tik kaina, patogumai ir susisiekimo galimybės – kartais lemiamu faktoriumi tampa saugi kaimynystė. Dėl to prie dažno pardavimo ar nuomos skelbimo nurodoma, jog pridėtinė būsto vertė yra „geras rajonas“.

Arba atvirkščiai – komentarai skelbia, jog „ten geriau nevaikščioti“, „čia net policija nevažiuoja“.

Kai informacijos šaltiniai prieštarauja vieni kitiems arba atrodo nepatikimi, lieka vadovautis faktais – būtent pagal juos ir sudaromi nusikaltimų žemėlapiai. Panaršius juose galima ne tik išsiaiškinti, kiek saugu artimiausioje aplinkoje, bet ir kitų įdomių dalykų.

Nurodžius tikslų adresą sistema pateikia viso gyvenamojo kvartalo naujausią nusikalstamumo statistiką: per paskutinį mėnesį įvykdytų nusikaltimų skaičių ir jų pobūdį. Pavyzdžiui, sužinoti, kad aplink Jūsų namus pastarosiomis dienomis buvo prekiaujama narkotikais, įvykdyti keli apiplėšimai ar užpuolimai ar siautėjo vagys, nugvelbę dviračius ar prekes iš parduotuvių lentynų.

Jeigu neįdomus visas kvartalas, galima pasidomėti, kas vyksta mylios spinduliu aplink namus arba apibrėžtoje teritorijoje. Tai suteikia galimybę pasižymėti savo įprastinius maršrutus, pavyzdžiui, kelius į darbą ar į parduotuvę ir paanalizuoti kas šiose teritorijose vyksta.

Šiuose žemėlapiuose (jie yra keli: www.police.uk, www.ukcrimestats.com) pateikiama informacija apie visų rūšių nusikaltimus, išskyrus žmogžudystes. Tam sukurta atskira duomenų bazė, kuri veikia tokiu pačiu principu, o prie duomenų apie nusikaltimą pateikiama ir aukų vardai ir pavardė bei nuotraukos (www.murdermap.co.uk/murder-map.asp).

Atskirai kuriamas ir neapykantos nusikaltimų žemėlapis, rodantis kuriose JK vietose fiksuojami išpuoliai prieš žmones dėl jų tautybės, rasės, seksualinės orientacijos ar kitų ypatybių (https://hatecrime.campaign.gov.uk/).

Dun.can/Flickr nuotr. Naktinio Londono gatvė.

Rytų Londonas – saugu ar ne?

Visi pasaulio pasaulio miestai turi dalis, kurios iš kitų išsiskiria aukštesniu nusikalstamumo lygiu arba garbės nepridedančia reputacija, susiformavusia per ilgus metus.

Kaip, pavyzdžiui, Vilijampolė Kaune. Mikrorajonas, dar žinomas „slabotkės“ pavadinimu, nuo seno garsėja ne tik nesaugia aplinka, bet ir tuo, kad jame burdavosi miesto nusikalstamos grupuotės. Ir nors tai – tolima praeitis, o situacija žymiai pagerėjusi ir neatitinka praeities gandų, žmonių galvose Vilijampolė dar ilgai liks tarsi nusikaltėlių irštva.

Lygiai taip pat su Londonu – nuo seno manoma, kad nusikaltimų daugiausiai įvykdoma rytinėje miesto dalyje, dėl to ji dažnai tapatinama su nesaugia aplinka.

Tačiau ar tikrai Rytų Londonas yra pavojingiausia sostinės dalis? Nusikaltimų žemėlapis suteikia galimybę pasidomėti ir šiuo klausimu.

Pavyzdžiui, lietuvių pamėgtame Newhame per mėnesį vidutiniškai užregistruojama apie apie 1,5 tūkst. nusikaltimų (arba apie 50 per dieną). Vyrauja smurtiniai nusikaltimai, viešosios tvarkos pažeidimai, automobilių vagystės arba vagystės iš jų, toliau seka vagystės iš namų, parduotuvių ir kitų vietų, svetimo turto sunaikinimai, su narkotikais susijusios veikos, žmonių apiplėšimai.

Westminsteris – prestižinė Londono vieta gyventi, galbūt dėl to ten gyvena trigubai mažiau žmonių nei Newhame. Tačiau užregistruojamų nusikaltimų skaičius – trigubai didesnis: po beveik 5 tūkst. ir daugiau kiekvieną mėnesį.

Tiesa, tendencijos kitos – šioje Londono dalyje vyrauja vagystės, už jų rikiuojasi viešosios tvarkos pažeidimai, smurtiniai nusikaltimai. Lyginant su miesto rytais, čia pastebimai daugiau girtaujama, triukšmaujama, naudojamasi prostitučių paslaugomis, vartojama narkotikų.

Dėl teisybės reikėtų priminti, kad miesto centre visada daugiau žmonių nei gyvenamuosiuose kvartaluose.

Vidutiniškai beveik tūkstantis nusikaltimų per mėnesį įvykdoma ir vadinamojoje turtuolių teritorijoje vakariniame Londone – Kensingtone ir Chelsea, naujausi duomenys liudija, kad čia vyrauja vagystės, smurtas, su narkotikais susiję nusikaltimai ir viešosios tvarkos pažeidimai.

Kai tokie skaičiai – kyla klausimas: ar tikrai Rytų Londonas yra nesaugiausia sostinės dalis?

Žinoma, tokį „titulą“ jai gali pelnyti ne nusikaltimų kiekis, o jų pasekmės – rytuose dažniau įvykdomi žmonių mirtimis pasibaigę išpuoliai arba tam tikrų veikų antplūdis: pavyzdžiui, sužalojimų rūgštimi, apiplėšimų naudojant mopedus ar sužeidimų peiliais.

Tačiau pagal skaičių Rytų Londonas tikrai nėra lyderis.

Steve Fareham nuotr. Rytų Londonas apipintas mitais apie nusikalstamumą.

Švaistosi peiliais

Šiuo metu, kaip niekad anksčiau, Londono gyventojus ir šalies politikus gąsdina žmonių mirtimi pasibaigusių nusikaltimų protrūkis – iki lapkričio 14-osios sostinėje jau žuvo 121 žmogus, o tai jau daugiau nei per visus praėjusius metus (116).

Daugiausiai aukų (69) mirė po sužalojimų peiliu ir atrodo, kad kovoti su šiuo protrūkiu teisėsaugai sekasi labai sunkiai. Nerimą kelia ir jaunas nusikaltėlių bei mirtinai subadytų žmonių amžius – beveik ketvirtadalis iš jų yra nesulaukę 18 metų.

Egzistuoja virtualūs žemėlapiai, kuriuose nurodomi tokių nusikaltimų vietos, tačiau ir šiuo atveju negalima išskirti nei vienos Londono dalies – peiliais ir kitais ginklais žmonės žudomi visame mieste.

Policija tokiai nusikaltimų bangai turi įvairius paaiškinimus: nuo pareigūnų finansavimo mažinimo iki Londono gaujų tarpusavio ginčų bei narkotikų prekeivių santykių aiškinimosi.

„Dirbdamas policijoje lankiausi teritorijose, kuriose jauni žmonės dažnai griebiasi smurto ir mačiau, kas tai lemia. Dažnai tai siejama su narkotikais, tvyrančia baimės kultūra.

Taip pat egzistuoja galingas konkurencijos jausmas tarp jaunimo grupuočių, kuris priveda iki vaikų muštynių ar net mirtino smurto. Kitaip tariant jie gyvena visiškai kitokiose visuomenėse, pilnose baimės, pykčio ir varžymosi tarpusavyje“, – pasakojo spaudai vienas buvęs Londono policijos pareigūnas.

Jo manymu, didžiausia išaugusio nusikalstamumo priežastis yra dabartinės vyriausybės sprendimas sumažinti finansavimą policijai, kuri gerokai apribojo pareigūnų galimybes.

Antra, JK ir ypač Londone per pastaruosius 9 metus staigiai krito patikrinimų gatvėse skaičius: nors policininkai turi teisę viešoje vietoje sustabdyti ir apieškoti bet kurį įtarimų keliantį asmenį, per pastaruosius metus tokių patikrinimų atlikta vos apie 250 tūkst., kai 2009-2010 m. atlikta milijonu daugiau asmens kratų.

Jos atliekamos ieškant nelegalių ginklų, narkotikų, pavogto turto ar kitų daiktų, kurie gali būti naudojami nusikaltimams vykdyti – kratos skirtos jiems užkirsti.

Tačiau pareigūnai žmogų gatvėje apieškoti ir be jokios priežasties – to galima imtis jeigu policininkai tam tikrose teritorijose įžvelgia smurto riziką.

Asmens kratų nuo 2009 metų ėmė mažėti paskelbus, kad betiksliai patikrinimai dažniausiai buvo atliekami juodaodžiams – ši aplinkybė buvo pabrėžta ir susieta su žmogaus teisėmis ir net rasizmu. Tuomet skelbta, kad Londono gyventojai tokiu būdu nesąžiningai skirstomi į grupes, be to, policija švaisto savo resursus neefektyvioms asmens kratoms.

Jų skaičių ženkliai sumažinus, peiliai atsidūrė daugybės Londono gatvėmis vaikštančių jaunuolių kišenėse – tokia policijos taktika suteikia pasitikėjimo potencialiems nusikaltėliams.

Anekdotinė situacija: asmens krata be jokios priežasties anksčiau įvardinta kaip neefektyvi policijos priemonė, tačiau dabar ji laikoma kone vieninteliu išsigelbėjimu siekiant sustabdyti žiaurių nusikaltimų bangai.

Todėl nenustebkite ir nesipriešinkite, jeigu artimiausiu metu gatvėje be jokios priežasties jus sustabdys ir pareikalaus kišenes apžiūrėti policijos pareigūnas.

PxHere nuotr. Policininkai ma no, kad jų galios paernelyg apribotos.



Komentarai



Nusikaltimai ir nelaimės

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!