Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Kodėl Anglijos mokyklos nėra geresnės už lietuviškas?

Kiekvienas sezonas, kiekvieneri metai turi savas madas. Šiuo metu tarp įprastai visada Lietuvoje madingų „Audi“, madingai padažytų nagų, pūstų lūpyčių ir striukyčių, neįprastai madinga tapo re-emigracija. Pagaliau, net po kelis metus užtrukęs draugų bei giminių lankymas užsienyje, dešimtmečiais trukusi vasara, per kurią planuota užsidirbti ir važiuoti namo – baigėsi. Lietuviai vis drąsiau ir vis dažniau skinasi kelią namų link.

Educators.co.uk nuotr.
Educators.co.uk nuotr.

Į grįžtančius namo emigrantus vis dažniau dėmesį atkreipia ne tik darbdaviai, bet ir Lietuvos spauda, televizijos. Socialiniuose tinkluose kuriasi naujos buvusių emigrantų grupės, kuriuose dar tik mąstantys ar jau planuojantys atgal į gimtinę grįžti lietuviai, norėdami kuo geriau pasiruošti galbūt svarbiausiai savo gyvenimo kelionei, drąsiai dalinasi iškilusiais klausimais ir iššūkiais. Į gimtinę jau sugrįžę lietuviai noriai dalinasi savo patirtimi ir patarimais.

Viena iš dažniausiai grupėse besisukančių ir neabejotinai daugiausia komentarų sulaukiančių temų yra švietimas. Tėvai neretai mėgsta palyginti Anglijos ir Lietuvos švietimo įstaigas. Deja, bet jei tik būtų įmanoma, tiek tėvai, tiek vaikai angliškas mokyklas vežtųsi kartu su savimi.

„Visiškai nesvarbu į kokios šalies ir kokias mokyklas vaikai šiandien eina, kokiais pažymiais yra vertinami“

Marius Vainauskas

Galima lyginti viso pasaulio mokyklas ir švietimo sistemas, galima ieškoti jose skirtumų, bet jos yra visiškai identiškos. Švietimas skiriasi tiktai skirtingai nudažytomis ir įrengtomis mokyklomis bei tų pačių žinių skirtingais transliavimo būdais. Švietimo principas yra visiškai vienodas visame pasaulyje: matematika ir tikslieji mokslai, tada humanitariniai mokslai ir po visų „svarbių“ mokslų šiek tiek laiko skirta sportui bei menams.

Švietimas visame pasaulyje panašus ne tik mokomomis disciplinomis, bet ir tuo, kad susiduria su lygiai tokiomis pačiomis bėdomis. Mokiniai nebenori eiti į mokyklas, o jose dėstomos disciplinos yra neefektyvios, pasenusios ir labai smarkiai atsilikusios nuo modernaus, šiuolaikinio gyvenimo.

Dabartinė mokykla niekuo nesiskiria nuo mokyklos egzistavusios prieš šimtą ar du šimtus metų. Tokie patys suolai, mokytojas, knygos... Nuo pat švietimo sistemos įkūrimo, ji pakito labai mažai. Paskutiniai reikšmingi pokyčiai švietime buvo padaryti industrializacijos metu, siekiant išmokyti kuo daugiau darbuotojų. Šiandien tokie darbuotojai reikalingi vis rečiau, o ateityje jų reikės dar mažiau.

Švietimui valstybės išleidžia milijonus mokesčių mokėtojų į biudžetus surinktų pinigų. Bėda ta, kad tik labai maža dalis tų milijonų pasiekia mokinius ir mokytojus. Pati švietimo sistema ir ten dirbantys darbuotojai, kurdami pačią sistemą, kurdami dar daugiau testų mokiniams ir mokytojams, perrašinėdami knygas ir pratybų sąsiuvinius, už kuriuos vėliau dar kartą susimoka tėvai, išmoko puikiai įsisavinti švietimui skirtus milijonus ir be mokinių bei mokytojų.

Tik mažas faktas. Šį rudenį savo ilgą mokslo kelią mokyklose pradėsiantys pirmokai į pensiją išeis po šešiasdešimties metų. Pasaulis paskutiniu metu sukasi taip staigiai, išradimai keičia pasaulį ne dienomis, o valandomis, tad kaip Lietuva ir visas likęs pasaulis atrodys net ir po trisdešimties metų nedrįsta prognozuoti net ir patys žymiausi šių dienų mokslininkai, filosofai ir išradėjai. Tokia palyginus artima, bet nenuspėjama ateitis kolkas yra už žmonių fantazijos ir suvokimo ribų.

Nežinia kaip, bet tai yra tikrai stebuklas, kad švietimo sistema nepaisant visų jau įvykusių ir dar laukiančių dar didesnių pasikeitimų – mokinius gyvenimui ruošia šiandien jau nebeveikiančiais, technologijų nepaliestais būdais. Būsimus Šekspyrus sodina į vieną suolą su gal būt būsimais Pitagorais ar Teslomis, vertina juos liepdami jiems atlikti lygiai tokius pačius testus ir užduotis. Ar galima apie žuvį spręsti iš jos sugebėjimo laipioti medžiais?

Graudi tiesa ta, kad Mokyklose dėstomi dalykai turi labai mažai bendro su tuo, ko studentai mokosi universitetuose, o dar mažiau bendro turi su būsimais darbais. Kaip ir po sėkmingo vairavimo egzamino, vairavimo instruktorius, ne vienam savo mokiniui yra pasakęs: leidimą vairuoti turi – dabar gali pradėt mokytis vairuoti. Gyvenime taip pat tikros gyvenimo pamokos prasideda ne mokykloje, o tik po mokyklos baigimo atestatų įteikimo.

Šiandien turimas universiteto diplomas ar net ir du tikrai negarantuoja gerai apmokamo darbo, dar blogiau, diplomai nebegarantuoja apskritai jokio darbo. Tokie inovacijų gigantai kaip Google ar Apple naujus darbuotojus įdarbina net nepasidomėję kandidatų pažymių vidurkiais ar turimais diplomais. Vienintelė sąlyga norint dirbti tokiose išmaniose kompanijose yra drąsa ir kūrybingumas, nestandartinis mąstymas – žodžiu visos priešingos savybės kurias nuo mažens vaikams skiepija mokyklos.

Nesvarbu kurioje šalyje ir kokios šalies švietimo sistema, bet šiandieninės mokyklos nepadaro vaikų genijais. Atvirkščiai – smalsius, viskuo besidominčius vaikus išmoko mąstyti taip, kaip liepia švietimas, paverčia juos siaurai mąstančiais, paklusniais, net klausimo užduoti nedrįstančiais paaugliais.

Ne tik mokyklos, bet ir patys tėvai neretai skriaudžia savo vaikus atkalbinėdami juos nuo sporto būrelių, šokių, menų, atkalbinėdami juos nuo visų užsiėmimų kurie vaikus ištikrųjų domina. Kas ta dailė, šokiai, nesąmoningos vaikiškos svajonės būti futbolininku, operos solistu, išradėju ar plaukiku, kada yra matematika, lietuvių kalba ir žinoma laukia krūva testų ir egzaminų.

Blogi pažymiai, nebaigta mokykla ar universitetas, tikrai nenulemia blogos žmogaus ateities. Gerai pasaulyje žinomi vardai: Henris Fordas – žmogus su savo sukurta įmone „Ford“ pakeitęs pasaulį, „Virgin“ prekinio ženkli įkūrėjas Richardas Bransonas, net pats technologijų dievukas Stevas Jobsas ir žinoma šimtai kitų sėkmingų žmonių niekada taip ir nebaigė jokio universiteto ar koledžo. Neturėjimas jokio diplomo nesutrukdė jiems tapti puikiais, visame pasaulyje žinomais verslininkais ir inovatoriais.

Visiškai nesvarbu į kokios šalies ir kokias mokyklas vaikai šiandien eina, kokiais pažymiais yra vertinami, mokyklos, kaip ir iki šiol išmoko vaikus tik labai paprastų, bazinių dalykų. Visą kitą darbą, dažniau savo vaikams sakydami „TAIP“ nepamiršdami paklausti jų, ką labiausiai jie norėtų veikti būdami suaugęs, turi padaryti patys tėvai.

Marius Vainauskas

Tai yra ANGLIJA.today skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone




Nuomonės

Sek facebook'e!