Skelbimai

Kas tau yra, lietuvi? Nori gero, o linki blogo

Nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų. Nerašyta, tačiau amžina kaip pasaulis taisyklė, kurią savo gyvenime taikyti moka, deja, ne kiekvienas žmogus. Atrodo lengva ir paprasta, tačiau ne visų jėgoms – kai kurie tam per silpni. Ir tų silpnųjų toli dairytis nereikia: jie čia, visai greta.

Kęstutis Litvinas (realisbeautifulstock.lt) nuotr. Lietuviai.
Kęstutis Litvinas (realisbeautifulstock.lt) nuotr. Lietuviai.

Yra toks anekdotas:

Lietuvis pagauna auksinę žuvelę, o ši jam ir sako:

– Prašyk ko nori, duosiu viską, tik žinok – kaimynas gaus dvigubai daugiau nei tu.

Lietuvis kurį laiką pagalvojo ir tarė:

– Išdurk man vieną akį.

Tai toks pokštas. Bet, kaip sako liaudies išmintis, kiekviename pokšte yra dalelė tiesos.

Ir mes visai neseniai dar kartą galėjome tuo įsitikinti.

Man asmeniškai teko kalbėti su keliais lietuviais, kurie po ilgų emigracijos į Angliją metų nutarė grįžti į Lietuvą. Jie šiuos sprendimus priėmė savo galvomis – moka pasitikėti savimi, moka nekreipti dėmesio į nepatikrintus gandus, moka atskirti juos nuo tikrovės.

Galų gale – jie rinkosi ir yra atsakingi už savo pasirinkimą.

Faktas kaip blynas – pastaruoju metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių sugrįžtančių lietuvių daugėja.

Neneigiu, kad netrūksta išvažiuojančių iš Lietuvos, tačiau tai nesuteikia pagrindo neigti faktą, kad grįžtančiųjų irgi daugiau nei anksčiau.

Anglija.today, kaip populiariausias Jungtinės Karalystės lietuvių naujieno portalas, siekia kuo tiksliau atspindėti vietinėse bendruomenėse vykstančius procesus, todėl porą istorijų apie sugrįžimą paskelbėme ir mes.

JAS GALIMA PASKAITYTI ČIA IR ČIA.

Ir kai kurių skaitytojų reakcija atskleidė, jog jie mielai apsidžiaugtų, kad kažkam būtų išdurtos abi akys.

Tos dvi istorijos anglija.today„Facebook“ paskyroje sulaukė tūkstančių įvairiausių reakcijų, šimtų komentarų.

Spėkite, kiek iš jų palinkėjo sėkmės sugrįžtantiems? Ogi absoliutus nulis.

Tačiau linkinčių bloga netrūko – tautiečiai tarsi lenktyniavo: kas labiau įžeis, pažemins, pasmerks grįžtantįjį, kas užpils daugiau pamazgų ant Lietuvos.

Smaginosi kaip reikiant.

Juk taip daryti šitaip lengva – nereikia nei faktų, nei argumentų tikrinti, nei lietuvių kalbos taisyklių laikytis.

O mandagumas ir etiketas, pagarba kitam? Ei, kas čia per daiktai, ar jie valgomi?

Išmintis čia suprantama ir demonstruojama kitais būdais.

Štai tik keli pavyzdžiai iš to negatyvo srauto, išlieto po istorijomis apie tautiečių sugrįžimą į Lietuvą:

Facebook nuotr.

Neatsitiktinai atsirinkau šiuos kelis komentarus trumpai analizei. Tereikia juos susiteminti ir labai greitai išryškėja bendri tokių kritikų požymiai.

1. Neraštingumas. Tai matyti labai aiškiai. Galybė elementarių gramatinių klaidų jau nekalbant apie sintaksę, stilių.

2. Pagieža. Pasirinkimas grįžti į Lietuvą smerkiamas kaip netikęs sprendimas, bandoma įteigti, kad dėl jo teks gailėtis, o Lietuva – valstybė, kurioje gyvena tik nedori žmonės, mat padoriems išgyventi ten tiesiog neįmanoma.

3. Melas. Daugybė tikrovės neatitinkančių teiginių. Pavyzdžiui, kad grįžta tik nusikaltę, tingūs, nepritapę žmonės. Kad Lietuvoje norint pragyventi reikia vogti, sukčiauti ir duoti kyšius.

Išvada. Remiantis anksčiau paminėtais bendrais komentarų bruožais galima daryti prielaidą, kad jų autorius – neraštingas ir piktas melagis.

Tačiau pikti, klaidingi ir melagingi komentarai sulaukia daug pritarimo. Vadinasi, pritariantysis sutinka su tuo, ką sako neraštingas ir piktas melagis. Kaip ten sako lietuvių patarlė – su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi.

Manoma (priežastis vis dar tyrinėja psichikos specialistai), kad žmonės taip elgiasi todėl, jog jie pasaulį vertina tik iš savo perspektyvos, matydami pavyzdžius artimiausioje aplinkoje ir tokiu būdu susidarydami klaidingą pasaulio viziją: jiems pradeda rodytis, kad absoliučiai visi elgiasi taip, kaip ir jo aplinka bei jis pats.

Sekantis žingsnis – tokį iškreiptą pasaulio vaizdą (tai jau ne nuomonė) jis pateikia kaip faktą, o sulaukus pritarimo įsitikinimas galiausiai tampa toks stiprus, kad tikrieji faktai ima atrodyti kaip melas.

Taip ir sukamasi užburtame rate, už kurio ribų egzistuojanti tikrovė suprantama kaip priešiška ir neteisinga.

Taigi, šiuo atveju bandoma įpiršti įsitikinimą, jog Lietuvoje gyventi neįmanoma, o tie, kurie ten gyvena arba grįžta yra nevykėliai, susipykę su sveiku protu, laužo įstatymus.

Kelkime klausimą – ar tai iš tikrųjų tiesa, ar tik siauras komentaro autoriaus matymas?

O kas, jeigu teisingas antrasis variantas?

Tuomet reikia ieškoti tokio supratimo priežasties, tačiau analizuoti ne tik aplinką, bet ir savo veiksmus.

Kodėl aš piktas?

Kodėl viešai rašau netiesą?

Kodėl bandau pažeminti kitą?

Aš tikiuosi, kad anksčiau paminėtų komentarų autoriai atpažins savo įrašus ir užduos šiuos klausimus sau.

Pabandykite. Būdami vieni, galbūt žiūrėkite į veidrodį.

Būkite sąžiningas sau – tai labai didelė vertybė.

Galbūt užteks tam drąsos.

Sutinku, tokiam veiksmui valios ir drąsos reikia daugiau nei paskubomis rašant komentarą, bet vistiek pabandykite.

Ir gal bent šį kartą pavyks pripažinti, kad savęs ir kitų apgaudinėjimas jokios naudos neduoda.

Kai tai suprasite, patikėkite – pasijusite kur kas geriau.

Norite gero?

Neabejoju.

Tai kodėl, po velnių, gėrio siekiate linkėdami blogio kitiems?

Tai yra teksto autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.




Nuomonės

Sek facebook'e!