Skelbimai

Kai rinkimus laimi tie, kurie net nebuvo renkami

Kol politologai ir apžvalgininkai aptarinėja visai nesenai prabėgusių rinkimų rezultatus, kol bando išburti nuožmiai artėjančių prezidento rinkimų nugalėtoją – Anglijoje gyvenantys lietuviai, visiškai nepriklausomai nuo artėjančių rinkimų rezultatų jau gali drąsiai švęsti savo pergalę.

Facebook/Emilija Norvaisaite‎ nuotr.
Facebook/Emilija Norvaisaite‎ nuotr.

Rekordinis aktyvumas ir dar niekada užsienyje nematytas reiškinys – eilės prie balsadėžių, kurios stebino net tik Lenkijos prekybos centruose apsipirkinėjančius lietuvius patriotus, bet ir pačius, prie balsadėžių laukiančius rinkėjus. Apie tai kalbėjo radijas, spauda ir su didele nuostaba reportažus apie tai rodė televizoriai.

Pagaliau taip ilgai emigrantų ir Lietuvoje likusių jų šeimų lauktas dvigubos pilietybės referendumas įvyko. Rezultatai deja nepradžiugino nei praeitį primenančiose eilėse po kelias valandas stovėjusių emigrantų, nei tėvynėje likusių jų šeimų. Pritrūko kiek daugiau nei 200 tūkstančių balsų „už“ kad rezultatas būtų teigiamas.

Žinant, kad paskutiniame Lietuvoje vykusiame referendume, dėl žemės pardavimo užsieniečiams, sudalyvavo vos 379 915 rinkėjai, tie 200 tūkstančių balsų kurių pritrūko atrodo nepaprastai didelis ir svarus, gal būt net neperžengiamas skaičius.

Kita vertus rezultatai nenudžiugino ir dvigubos pilietybės priešininkų. Šiame referendume bet kokios demarkacinės linijos tarp Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių buvo nutrintos ir vien tik „už“ dvigubą pilietybę pasisakė beveik milijonas tautiečių. Balsavusių aktyvumas aiškiai parodė, kad dvigubos pilietybės klausimas lietuviams yra svarbus ir prie jo anksčiau ar vėliau tikrai bus sugrįžta.

Kad ir kaip besivystytų ateinantys prezidento, Europos parlamento ar net po poros metų vyksiantys seimo rinkimai, kokio likimo sulauks dvigubos pilietybės referendumas – Anglijos lietuviai įrodė, kad yra verti Lietuvos politikų dėmesio.

Po šių rinkimų neabejotinai, ne vieno politiko žemėlapyje atsirado ir Jungtinė karalystė. Šalis kuri turi didelį potencialą ir svarų balsą, šalis kurioje galima susirinkti tiek pat balsų kiek ir kiekviename didesniame Lietuvos mieste.

Nors šį kartą prie balsadėžių susirinko net mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių Britanijoje gyvenančių lietuvių, pasirodo, kad net ir to pakanka, kad čia gyvenantys lietuviai ne tik pakoreguotų, bet ir pakeisti bet kurių Lietuvoje vyksiančių rinkimų rezultatus.

Šių rinkimų eigai ir rezultatams įtakos neabejotinai turėjo referendume sprendžiamas emigrantams labai svarbus dvigubos pilietybės klausimas. Norisi tikėtis, kad šie rinkimai ir užsienyje gyvenančių rinkėjų aktyvumas nebuvo vienalaikis blykstelėjimas susijęs tik su dviguba pilietybe. Norisi tikėti, kad lietuviai, net ir emigravę, tampa vis brandesni ir aktyvesni šalies politiniame gyvenime, kad prie balsadėžių jie rinksis ir būtinai išsakys savo nuomonę ir sekančiuose rinkimuose.

Kad ir koks svarbus klausimas buvo sprendžiamas referendume, balsuojančių aktyvumui to tikrai nepakako. Prie balsadėžių susirinkusių rinkėjų skaičiui didelės įtakos turėjo už kadro likusios, bet nežmoniškai didelį ir labai ryškų darbą ir vaidmenį šiuose rinkimuose atlikusios vietos miestų bendruomenės, iniciatyvinės grupės, būreliai... kurių yra tikrai daug, o didesniuose miestuose ar miestuose kuriuose gyvena daugiau lietuvių yra net po kelias.

Superherojų laikai baigėsi ir nebėra tokio svarbaus klausimo ar tokios didelės ir visų gerbiamos asmenybės, kuri viena galėtų mobilizuoti ir suvienyti šimtus tūkstančių po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių. Bet reikia pripažinti, kad su Britanijoje gyvenančių lietuvių mobilizavimu puikiai tvarkėsi bendruomenės, kurios net ir veikdamos neorganizuotai, kiekviena savo nuožiūra: vienos tik agituodamos dalyvauti rinkimuose, kitos siūlydamos pagalbą pildant dokumentus, diskutuodamos apie artėjančius rinkimus tarpusavyje ar nuolat besidalinančios informacija apie ateinančius rinkimus socialiniuose tinkluose būtent jos ir sukūrė tas niekada užsienyje neregėtas eiles prie rinkimų balsadėžių.

Tad aišku, kad norint ir ateityje išsaugoti užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumą ir į juos atkreiptą Lietuvos politikų dėmesį – reikia bendradarbiauti, dirbti su vietos miestų bendruomenėmis, bendraminčių būreliai, iniciatyvomis, kurių Britanijoje apstu.

Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenė šiuo metu vienija keliolika bendruomenių. Bet lietuvių bendruomenių Didžiojoje Britanijoje yra keliasdešimt kartų daugiau ir labai aktyvių. Tad gal ir pačiai Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenei būtų laikas keisti senas kaip Anglijos demokratija bendruomenės taisykles ir su modernėjančiu pasauliu judėti pirmyn, rasti būdų kaip užmegzti ryšius su kuo daugiau Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių. Skatinti jų veiklą, bendradarbiauti ir bendrai siekti visiems emigrantams svarbių tikslų.

Kol kas Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenė labiau panaši į slaptą masonų ložę, kur idėjos ir nudirbti darbai neturi jokios įtakos, nei į atvirą ir lietuvius gyvenančius Britanijoje vienijančią, bei jų iniciatyvas skatinančią bendruomenę. Bet viskam ateina savas laikais, galbūt tai ir yra laikas, kada ir pati bendruomenė jau supras, kad su visų kitų egzistuojančių bendruomenių ir iniciatyvų pagalba būtų galima nuveikti kur kas daugiau.

Anglijos lietuviai laimėjo šiuos rinkimus į save atkreipdami visų dėmesį. Kartelė iškelta labai aukštai, bet ją tikrai galime pakelti ir dar aukščiau, tereikia šiek tiek bendrų pastangų, supratimo ir beabejo bendradarbiavimo.

Tik būdami vieningi emigrantai gali užmegzti tikrą diskusiją su Lietuvos politikais. Tik matydami susivienijusius emigrantus Lietuvos politikai nebegalės ignoruoti gausios emigrantų bendruomenės, kaip tai dažnai daro dabar, prieš bet kuriuos rinkimus nuolat sausai tik kalbantys apie emigracijos mažinimą ir emigrantų sugrąžinimą, bet nesugebantys net apsilankyti ir padiskutuoti apie emigraciją su pačiais emigrantais.

Tai yra anglija.today skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutamta po portalio redakcijos nuomone




Nuomonės

Sek facebook'e!