Skelbimai

Ar Prezidentas pastebės dėl emigracijos ištuštėjusius Lietuvos kaimus?

Nuo rinkimų Lietuvoje praėjo jau daugiau nei savaitė ir jau beveik nebeliko iš nuostabos ištįstančių veidų, išgirdusių apie Lietuvoje naujai išrinktą Prezidentą. Dienos bėga, o televizoriai vis dar nerodo, net ir laikraščiai nerašo apie per rinkimus žadėtas ir jau turėjusias prasidėti permainas ir reformas.

Facebook/Gitanas Nausėda nuotr.
Facebook/Gitanas Nausėda nuotr.

Daugelis lietuvių tikisi, kad jau kitą dieną po rinkimų, nesvarbu ar tai naujai išrinktas Seimas ar Prezidentas, vilksis superherojaus kostiumą ir pradės kovą prieš korupciją, skurdą, karbauskizmą, emigraciją, imsis derybų su kaimyninėmis šalimis, kels atlyginimus, pensijas, o visų šitų darbų įkarštyje šalies ekonomika kils lyg po prarytos saujos „mėlynų“ tablečių.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje naujai išrinktas prezidentas dar neturėjo kuo pasigirti, o ir pats nė iš toli nepriminė nei į vieno superherojaus. Nepapasakojo daug ir apie savo būsimą komandą, ar apie artimiausius darbus ir planus.

Prezidentas yra labai svarbus asmuo, nors ir turi mažai konstitucinių galių vidaus politikoje, o daugelį darbų atlieką tik su seimo pritarimu. Vistik jis pats skiria diplomatus, tesėjus, tvirtina ministrus, turi veto teisę, prezidentas yra vyriausias Lietuvos kariuomenės vadas ir būtent jis sprendžia kokiose misijose Lietuvos kariai dalyvaus, kokiu būdu ir kada gins savo šalį, pasirašo sutartis su kitomis šalimis- prezidentas neabejotinai yra pats galingiausias šalies žmogus.

Bet tiesa yra ta, kad superherojų laikai baigėsi, o demokratija pažengė taip toli, kad normaliose Vakarų pasaulio demokratinėse valstybėse net nebeįsivaizduojamas žmogus turintis neribotas galias, galintis pats vienas keisti įstatymus, kada tik panorėjęs. Tad net ir galingiausiam šalies žmogui šiandien tenka paisyti įstatymų, konstitucijos ir žinoma tradicijų.

Šiandien naujasis prezidentas net ir labai norėdamas pradėti veikti – turi laukti iki tradicija tapusio prirašymo, dar kitaip, madingai vadinamo inauguracija.

Laikai keičiasi, o senos jau atgyvenusios, net viduramžius menančios tradicijos Lietuvoje vis dar gyvos. Lyg pačio dievo praskirtas eismas, pakelėje sustabarėjęs ir dulkėmis springstantis praeivis, smalsiai stebintis pravažiuojantį kortežą – tai ne epizodas iš filmų apie princus, karalius ar dvarininkus, tai vaizdas iš šiandieninių Lietuvos gatvių, kuriomis su savo naujausia „karieta“ ir palyda kasdien keliauja šalies prezidentas.

Lietuvoje yra begalės senų tradicijų, kurios netinka kas dien modernėjančiame ir vis labiau skubančiame pasaulyje.

Net ir šiandien, mums lietuviams sunkiai įsivaizduojamas akibrokštas, prieš daugiau nei dešimtmetį nustebinęs net ir modernų, daug mačiusį, tuo metinį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų. Vizito metu Šveicarijoje Lietuvos prezidentui ir jo palydai į kitą miestą buvo pasiūlyta keliauti traukiniu. Prezidentui nebuvo pasiūlyta nei atskirų vagonų, nei specialiai tam paruoštų įlipimo ir išlipimo stotelių su miniomis žmonių ir žurnalistų, kaip mums tai įprasta Lietuvoje.

Ir tai nebuvo joks nepagarbos ženklas, šalyje viešinčiam Lietuvos prezidentui. Tai buvo paties Šveicarijos prezidento pasiūlymas kolegai, tiesiog dėl to, kad keliauti traukiniu praktiškiau, patogiau ir gerčiau nei keliauti automobiliu, o tokį keliavimo būda dažnai renkasi ir pats Šveicarijos prezidentas.

Nestebina šveicarų net ir šalies Prezidentas, metro stotyje naršantis savo išmaniajame telefone ir laukiantis metro kuriuo važiuos į darbą prezidentūroje. Prezidentas ten yra renkamas metams, o jo pareigos nėra niekuo išskirtinės, geresnės už bet kurio kito šalies piliečio.

Lietuvoje bet koks prezidentas važiuojantis į darbą autobusu ar troleibusu net neįsivaizduojamas, tuo labiau šalies Prezidentas. Prezidentas viešajame transporte, be apsaugos yra už bet kokių suvokimo ribų, tai lyg įsivaizduoti Lietuvos prezidentu juodaodį.

Iki Šveicarijos modelio ne tik Lietuvai, bet ir didžiajai likusio pasaulio daliai dar šimtmetis ar net du, bet norėtųsi naująjį Lietuvos prezidentą pakviesti bent retkarčiais išlipti iš savo prabangios, tamsintais langai ir apsaugos visur lydimos karietos bei apsidairyti, paklausyti, sužinoti, kaip ištiesų gyvena lietuvos žmonės

Norėtųsi šalies prezidentą pakviesti pasivaikščioti po gatves ir ne dėl to, kad sveikas gyvenimo būdas dabar yra madingas, o nuotraukos puikiai ir moderniai atrodytų socialiniuose tinkluose, o dėl to, kad tikras Lietuvos paveikslas nėra toksai kokį dažnai piešia patarėjai, ar kurį prezidentas mato per tamsintus mašinos ar prezidentūros langus.

Norėtųsi pakviesti pasivaikščioti ne tik po miestus ir miestelius, po specialiai vizitui paruoštas sales ir gatves, pabendrauti ne tik su į tas sales sukviestais atkištomis lūpomis, bet kur ir bet kada bučiuoti pasiryžusiais žmonėmis.

Norėtųsi pakviesti pasivaikščioti po gatves, kuriose vaikšto ir gyvena gyvi žmonės, kurias zulina busimi sportininkai, verslininkai, mokytojai, darbininkai... Norėtųsi, kad pasivaikščiotų po kaimų ir miestelių gatves, kurios ištuštėjo dėl emigracijos ir kuriose dar prieš dešimtmetį virė gyvenimas, o šiandien jos primena negyvenamą Pripetės miesteli stūksantį šalia susprogusio Černobilio atominio rektoriaus.

Norėtųsi pakviesti pasivaikščioti po maisto prekių parduotuves ir kartu su tėvais paskaičiuoti, prieš dedant kiekvieną prekę į pirkinių krepšelį ar ant prekystalio, pasivaikščioti po mokyklas, kur mokinasi būsimi Lietuvos lyderiai ir prezidentai...

Pasauliui besikeičiant norėtųsi matyti tokiu pačiu tempu besikeičiančią ir modernėjančią ir Lietuvą. Norėtųsi, kad su nauju Prezidentu prezidentūroje keistųsi ne tik sienų spalva, kėdės ir kai kurie prezidentūros darbuotojai, o ir pati institucija, kuri būtu puikus pavyzdys likusiai šaliai. Kurios dėka pagaliau pradingtų vis dar Lietuvoje garbinami stabai ir pusdieviai.

Marius Vainauskas

Tai yra skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su ANGLIJA.today redakcijos nuomone.



Komentarai



Nuomonės

Sek facebook'e!