Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Ar Europa blefuoja? (1)

Pastaruoju metu itin daug diskutuojama apie „Brexit‘ą“. Visai nenuostabu – kai visos pasaulio šalys stengiasi užmegzti kuo daugiau ryšių ir bendradarbiauti su kiek įmanoma daugiau šalių ir bendrijų, pankuojantys britai spjauna į globalizaciją ir bando atsiskirti.

Max Pixel nuotr. / Ar Europa blefuoja?
Max Pixel nuotr. / Ar Europa blefuoja?

Klysta tie, kurie mano, kad jau po kelių savaičių viskas baigsis, nes kad ir kaip baigsis šios skyrybos, nesvarbu tai bus spalio 31 ar bet kokia kita diena, tuo atveju, jei „Brexit“ bus dar kartą atidėtas, iš tiesų tuomet viskas dar tik prasidės.

Net ir susitarus išsiskirti gražiuoju ar negražiuoju – tarpusavio santykiai tarp abiejų pusių smarkiai atšals ir tikrai nebebus tokie, kokie buvo iki šiol, bet, nepaisant įsivyravusio šaltojo periodo tarp Britanijos ir Europos Sąjungos santykių, po oficialios „Brexit“ datos abiejų pusių vis dar laukia ilgos ir, ko gero, nelabai malonios derybos dėl šimtų įstatymų ir sutarčių.

Šiandien galima prirašyti ištisus tomus enciklopedijų apie tai, kas laukia Britanijos po „Brexit“ be susitarimo. Žiniasklaidoje nuolat transliuojama žinia apie šalies laukiančias sunkias dienas, bet neretai nutylima arba prasitariama labai atsargiai apie tai, kaip tas pats „Brexit“ paveiks ES ir ko „Brexit“ atveju tikėtis bendrijai bei atskiroms jos šalims.

Nepaisant sudarytos viešosios nuomonės, kad tik Britams reikia derėtis, ar net prašyti, maldauti susitarimo ir kad tik jiems susitarimas reikalingas – prarasti ką tikrai turi abi pusės.

Žinant, kad ES kasmet į Britaniją importuoja prekių už beveik 350 milijardų eurų ir, kad Britanijos kasmetinis indėlis į bendrijos biudžetą sudaro net 13% jo lėšų, „Brexit“ neabejotinai stipriai paveiks ne tik Jungtinę Karalystę, bet ir ES bei atskiras jos šalis.

Lietuva net ir būdama lentelės apačioje importuotojų sąraše, užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nesusitarimo atveju prarastų rinką kuriai parduoda prekių už daugiau nei milijardą eurų.

Kur kas daugiau, abejoms pusėms nesėkmingo „Brexit“ atveju, prarastų Vokietija ir jos milžiniška automobilių pramonė, Prancūzija ir ispanai, kurių atskiri regionai, kaip Mursija į Britaniją eksportuoja net 75% ten išaugintos žemės ūkio produkcijos. Tarp didžiausių Britanijos partnerių belgai, „Brexit“ atveju prarastų beveik 10% , o Olandija net 12% eksporto rinkos.

Belgijos valdžios užsakymu atliktu tyrimu, kurį atliko Leuweno universitetas, apskaičiuota, kad Britanijai ir ES nesusitarus Europoje darbo rinka stipriai susitrauktų ir darbus rizikuoja prarasti apie 1,2 milijono ES piliečių. Tiesa, Britanijos darbo rinka nuo to nukentės taip pat, ant kortos pastatyta apie pusė milijono darbo vietų.

Dėl „Brexit“ ne mažiau, o gal gi netgi labiau nei patys britai panikuot turėtų airiai. Airijos ekonomika glaudžiai susijusi su Britanijos beveik visose srityse, nuo saugumo iki sveikatos ar švietimo sričių. 50 tūkstančių Airijos piliečių negali būti tikri dėl savo darbo vietų po „Brexit“, turint omenyje tai, kad Airijoje gyvena beveik 5 milijonai gyventojų, procentaliai „Brexit“ airių darbo rinką paveiks labiau nei pačios Britanijos.

Derėtis dėl ko turi abi pusės ir Britanijos politikai tikrai turi priemonių, kaip išsiderėti sau geresnes sąlygas, nes „Brexit“ ES gali pakenkti kur kas labiau nei keliais procentais sumažėjusiu biudžetu, prarastomis darbo vietomis ar rinkomis.

Net ir deryboms nepavykus, kad ir kaip to norėtų ES politikai, britai tikrai nesitėkš veidu į purvą, net ir pasitraukę be jokios sutarties jie turi potencialo per keletą metų gyventi geriau nei bendrijos piliečiai.

Daugelis lietuvių patys gerai prisimena Lietuvos atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos, prarastas rinkas ir įvairiausias ekonomines blokadas, kai net ir niekam nežinoma, žemėlapyje neegzistuojanti maža valstybė, vietoje dangoraižių ir juose dirbančių finansininkų, turtingų verslininkų ir investuotojų – turėdama nevisai funkcionuojantį telekomą, kiaulides ir prablaivėti nepajėgiančius kolūkių darbuotojus – šalis per du dešimtmečius tapo pilnaverte Vakarų pasaulio šalimi.

Gal būt Londono dangoraižiuose dirbantys bankininkai nelabai žino Lietuvos istorijos, bet jie gerai žino Naujosios Zelandijos atsiskyrimo nuo Britanijos istoriją. Kai atsiskirdama šalis prarado net 60% savo rinkos, bet per dešimtmetį iš avis auginančios kolonijos sugebėjo tapti viena stipriausių, puikiai išsivysčiusių pasaulio ekonomikų.

Kas šiandien galėtų paneigti, kad atsiskyrimas nuo didesnių rinkų Naujajai Zelandijai, Lietuvai ar kitoms Baltijos šalims pakenkė ar neišėjo į naudą?

Britai su savo dangoraižiais Londone, su šimtmečius skaičiuojančia demokratija, stabilumu ir viena didžiausių ekonomikų pasaulyje, su jau dabar turimais pasiūlymais bendradarbiauti iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar turtingo Singapūro ne tik, kad niekur neprapuls, bet turi visas galimybes ekonomiškai aplenkti Europos Sąjungą.

Turint omenyje, kad nacionalistinės, vis ekstremalėjančios dešinosios partijos Europoje: „Alternatyva Vokietijai“ – Vokietijoje, „Nacionalinis frontas“ –Prancūzijoje, anti-emigrantų partijos Švedijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Vengrijoje, „Laisvės“ partija Austrijoje ir Nacionalistai laimėję rinkimus Italijoje įgauna vis daugiau jėgos ir galių vietos parlamentuose.

„Brexit“ sėkmės atveju vis sunkiau bendrijai bus išlaikyti ir įtikinti kitas šalis, kad likti sąjungoje verta.

Tai yra ANGLIJA.today skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.




Nuomonės

Sek facebook'e!