Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Privatumas: kodėl mus šnipinėjančios „iPhone“ baterijos ragina susirūpinti savo saugumu

Tai nebesusiję su filosofiškais klausimais ar moraliniais principais; svarbiausia – taupyti savo pinigus ir būti tikram, kad niekas nesugadins jums gyvenimo.

pexels.com
pexels.com

Jus šnipinėja – viskas, pradedant nuo jūsų televizoriaus, ir baigiant, kaip paaiškėjo šią savaitę, jūsų telefono baterija, bet didžiąjai daugumai tai – nė motais.

Ginčai dėl privatumo vyksta nuo pat privataus ir visuomeninio gyvenimo skirties atsiradimo. Pastaraisiais metais jie suaktyvėjo: kilus terorizmo pavojui buvo bandoma sužinoti kaip galima daugiau apie privačius asmenis, o Snowden‘o paviešinti dokumentai parodė, kaip tai pavojinga.

Dažniausiai viskas sumenkinama iki filosofinių ginčų: ar turėtumėme būti laimingi, paaukoję savo privataus gyvenimo tam, kad būtumėme saugūs? O galbūt privatumo principai mums svarbesni už mūsų saugumą?

Nepaisant to, augantis kibernetinių užpuolimų skaičius privatumą paverčia ne filosofiniu klausimu, o problema. Apsauga ir privatumas lėtai susilieja ir tampa vieniu, o žmonės į tai net nereaguoja.

Šią savaitę tai tapo kaip niekad aišku, kai apsaugos tyrinėtojai parodė, kaip svetainės naudojosi iš pažiūros nekalta informacija apie žmonių telefono bateriją ir sekiojo juos internete. Telefonai svetainėms siunčia informaciją, nurodančią, kiek energijos liko prietaiso baterijoje, ir stengiasi užtikrinti, kad svetainės naudotų mažiau energijos, jei baterija baigia išsikrauti. Deja, ta pati informacija gali būti panaudota susekti net ir pačius gudriausius vartotojus.

Tai parodo, kaip net ir labai mažas informacijos kiekis gali būti naudojamas mūsų privatumui pažeisti ir kiek daug dėl to galime prarasti.

Ta pati baterijos problema žmonėms, kuriems negėda viešai skelbti, kaip dažnai krauna savo telefoną, gali atrodyti nereikšminga.

Bet tai reiškia, kad, pavyzdžiui, represyvioje šalyje esantys ir bandantys nuslėpti savo lankymąsi opozicijos svetainėse asmenys būtų susekti. Jie gali apsilankyti oficialiame puslapyje ir pereiti į vyriausybei nepalankią svetainę. Tuo metu jie būtų sekami, net jei ir imtųsi tokių atsargumo priemonių kaip asmeninis virtualus rėžimas, paslepiantis apsilankymų istoriją.

Vos ta informacija sužinoma, blogo linkintys asmenys ją gali panaudoti pačiais netikėčiausiais būdais, pavyzdžiui ransomware atakoms, kurios metu jūsų kompiuteris užrakinamas, o norint jį atsirakinti gali prireikti pakloti nemažą pinigų sumą. Net ir menkiausia informacija gali būti naudojama jus šantažuojant ar net privesti prie užpuolimų realiame pasaulyje.

Ji taip pat leidžia kompanijoms pelnytis iš žmonių. Uber jau paviešino, kad tiksliai žino, kiek baterijos liko asmeniui – ir kad kai ji arti išsekimo ribos, žmonės dažniau renkasi taksi paslaugas, net jei jos brangiau kainuoja.

Kompanija teigė, kad šios informacijos dar nepanaudojo, tačiau pats faktas, kad ją turi ir ištyrė jos svarbą, parodo, kaip net ir pati nuobodžiausia informacija gali būti naudojama pelnytis iš žmonių pačiais nekalčiausiais, bet ne mažiau svarbiais būdais.

Tai rodo, kad didžioji dalis asmenų visgi turi ką slėpti, o kai tai suvokiame, suprantame ir tai, kad šnipinėjimas yra pavojingas.

Daugelis žmonių nesijaudina dėl savo privatumo, nes tiki, kad vyriausybė ir kitos saugumo organizacijos saugo surinktą informaciją, nepaisant to, kad minėtosios organizacijos su ja neatsargiai elgiasi.

Praėjusiais metais buvo atskleista, kad šnipams leidžiama naudotis tokia informacija savo asmeniniuose gyvenimuose. Dokumentai patvirtino, kad šnipai ja ir naudojosi tam, kad, pavyzdžiui, sužinotų kur gyvena jų giminaitis ir išsiųstų jam atvirutę gimimo dienos proga. Rodosi, priežastis gan nekalta, tačiau tai rodo, kaip lengvai prieinama visa informacija apie jūsų privatų gyvenimą.

Ir ja naudojasi ne tik valdžia. Daugelyje nustatymų „privatumas“ gali būti tik klaidingai vartojamas žodis, reiškiantis, kad tam tikros jūsų privatumo dalys sudaro viešumą, o tai reiškia, kad tokia informacija gali patekti į kokios kitos privačios organizacijos ar asmens rankas.

Pavyzdžiui, Facebook žino beveik viską apie visus savo vartotojus. Ir dažniausiai jokių problemų dėl to nekyla, išskyrus tuos atvejus, kai paviešinama pati slapčiausia asmens informacija.

Anksčiau šiais metais vienas Facebook vartotojas paaiškino, kaip jautėsi nuėjęs į anoniminį į savižudybę linkusių paauglių tėvų susirinkimą. Nepaisant to, kad susirinkime laikomasi anonimiškumo, Facebook atsekė asmens buvimo vietą, pažymėjo, kur jis yra ir netgi surado kitus asmenis, taip pat buvusius tame susirinkime.

Dauguma žmonių dažniausiai turi ką slėpti – jie paprasčiausiai gali nežinoti ką, o paslaptyje išlaikyti net ir menkiausią krustelėjimą darosi vis sunkiau ir sunkiau...



Komentarai



Naudinga žinoti

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!