Skelbimai

„Mūsų tauta nejaučia, kad jie turi balsą“, sako Britanijos menininkai

Nacionalinio teatro meno direktorius Rufus Norris‘as inicijavo „išklausymo“ meno projektą, kurio tikslas yra suformuoti kultūrinį atsaką ES referendumo rezultatui.

wikipedia.com nuotr. / „Mūsų tauta nejaučia, kad jie turi balsą“, sako Britanijos menininkai
wikipedia.com nuotr. / „Mūsų tauta nejaučia, kad jie turi balsą“, sako Britanijos menininkai

„Brexit“ balsavimo rezultatas buvo kaip žadintuvas meno atstovams, po kurio jie suvokė, jog menas šalyje neatspindi daugumos joje gyvenančiųjų.

R. Norris sakė, kad nacionalinio lygio meno projektas bus vykdomas asmeniniais, akis į akį rengiamais pokalbiais su žmonėmis iš visų kultūrinių, etninių bei rasinių grupių.

„Menas visuomet atspindi laiką,“ kalbėjo vyras. „Mes esame valstybinė organizacija, todėl privalome kalbėti už ir su žmonėmis. Šiuo metu mūsų pagrindinis tikslas yra išklausyti – išklausyti žmonių balso ir meną kurti pagal jį.“

„Išklausymo“ projekto metu bus nagrinėjami tokie klausimai kaip: „Kokios yra britiškos vertybės?“, „Kokios yra tavo vertybės?“, „Ką manai apie vietą, kurioje gyveni?“ ir „Kokia yra Britanija, kurioje norėtum gyventi?“

Kūrybinių industrijų federacija (angl. Creative Industries Federation), apklaususi kultūrinę meno bendruomenę, ar jie nori pasilikti ES, rezultatas buvo beveik vienbalsis – 96% apklaustųjų balsavo „už“.

BBC radijo programoje buvo diskutuojama, koks turėtų būti kultūrinis atsakas į „Brexit“ balsavimą. Rašytoja Val McDerbid sakė, kad menininkai turėtų prisiimti bent dalinę atsakomybę už tai, kad „yra tokia didelė dalis dėl „Brexit“ nepatenkintų žmonių. Dauguma balsavusiųjų prieš pasilikimą ES, taip balsavo kaip protestuodami: jie jautėsi nesvarbūs, nes jie nesijautė išklausomi.“

Moteris taip pat teigė, kad paskutinį dešimtmetį menininkai ignoravo visa, kas juos vertė jaustis napatogiai, todėl dabar prisikaupė daug meniškai neišreikštų emocijų.

R. Norris‘as teigė, jog meno pasaulis liko nustebintas tokiu referendumo rezultatu. Bet rašytoja Dreda Say Mitchell, pasisakiusi už JK išėjimą iš ES, ginčyjo: „Galbūt menininkai yra per daug atitrūkę nuo realybės ir dėl to liko tokie šokiruoti?“

Nacionalinio Liverpulio muziejaus pirmininkas Phil Redmond‘as sakė, kad menininkų „atotrūkis“ šiek tiek priklausė ir nuo to, jog meno pasaulio branduolys persikėlė į Londoną. Centriniame Londone „Royal Society of Arts“ (liet. Karališkoji menų draugija) vykusio renginio metu vyras publikos paklausė: „O kodėl mes apie tai nekalbame, pavyzdžiui, Salford‘e? Ar – jeigu iki Salford‘o jums per toli – Birmingham‘e? Arba kodėl nevykstame į lengviausiai pasaulyje pasiekiamą vietą Crewe?“

Dizaineris Wayne Hemingway‘us siūlo surengti kaip įmanoma „gyvybingiškesnius“ debatus, kurie, dėl nenuneigiamos menų svarbos JK ekonomikai, jo nuomone, dabar yra pirminės reikšmės. Vyras teigė: „Britanija yra matoma kaip „meniškoji“ pasaulio valstybė. Dabar staiga žmonės Berlyne, Bruklino rajone Niujorke, Johanesburge trina rankomis – Britanijos meniška vertė krito.“

Vyras baiminasi, kad jaunieji menininkai kelsis į tokius miestus kaip Berlynas, o ne, pavyzdžiui, Mančesterį: „Mes privalome susigriebti ir iš šito sprendimo ištraukti kažką gero. Kūrybinėse industrijose mes puikiai mokame kiaulių ausis paversti šilkinėmis rankinėmis – juk toks mūsų darbas – bet tam prireiks tam tikros revoliucijos. Neabejoju, mes tai išspręsime, bet tai bus kaip koks paaugliškas pasispyriojimas.“

Rašytoja V. McDerbid sakė, kad jiems reikia „sulaukėti“ ir vykdyti tokią revoliuciją, kaip kad, pavyzdžiui, 1970-ųjų pankų revoliucija.

R. Norris‘as tiki, kad balsavimas bus kaip paskata JK menininkams ir meno organizacijoms artimiau bendrauti su tais Europoje: „Mes esame pasaulio lyderiai ir tos pozicijos lengvai neatiduosime,“ kalbėjo vyras. „Tai mus tik paskatins artimiau dirbti su partneriais Europoje ir išplėsti darbus į platesnes, tarptautines jūras. Jeigu save izoliuotume, tai stipriai pakenktų tiek mūsų visuomenei, tiek mūsų kultūrai, todėl šiuo keliu tikrai neisime.“

Paklausta, kokį britų meno pasaulį 10 metų po „Brexit“ įsvaizduoja rašytoja D. S. Mitchell sakė: „Menas ryškiau reprezentuos tikrą Britanijos gyvenimą – bus daugiau juodų veidų, daugiau darbininkų klasės meno, daugiau religinės reprezentacijos.“



Komentarai



Kultūra

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!