Skelbimai

Susidūrus su užsieniu planai emigruoti subliuško: geriau už Lietuvą niekur neras

„Dukra planavo emigruoti, ieškoti darbo, bet nusprendė likti Lietuvoje“, – po kelionės į Vokietiją ir Nyderlandus DELFI pasakojo Gražina Šiurnienė.

Asmeninio archyvo nuotr. / Gražina Šiurnienė
Asmeninio archyvo nuotr. / Gražina Šiurnienė

Svetima kultūra, žmonės ir įstatymai

„Ten svetima kultūra, žmonės, net gamta ne tokia gera kaip pas mus. Mes galime turėti sodus, jie, jei kalbame apie vidurinę klasę, to neįperka, – svetimų kraštų trūkumus vardijo Gražina. – Mūsų jūra švari, be medūzų, paplūdimiai šiuolaikiški, su persirengimo kabinomis, tualetais. Ten to neradome. Prie Šiaurės jūros negali nei persirengti, nei į tualetą nueiti. Čia maudomės upėse, o ten negalima, ten laivai plaukioja, užteršta. O dėl žmonių, tai taip, jie ten šypsosi, malonūs, bet jie svetimi mums, nei draugai, nei giminės.“

Dažnai įvairias šalis su šeima aplankanti šį kartą užsienyje atostogavo tris savaites.

„Kuo daugiau pabūnam užsienyje, tuo labiau norim į Lietuvą“, – užtikrintai tarė Gražina.

Beje, ši kelionė turėjo būti kitokia, kartu atostogavusi dukra turėjo planų apsižvalgyti, o vėliau – išvykti į šiuos kraštus gyventi kartu su vaiku.

„Vaikams ten didesnės perspektyvos, o ir pasaulėžiūra būtų kitokia, tačiau dukrai nepatiko tie patys dalykai“, – tvirtino pašnekovė.

Kokie kultūriniai skirtumai labiausiai užkliuvo?

„Dovanos išpakuojamos per Kūčias, Kalėdų ryto nelaukia, nėra pas juos to stebuklo. Per Kūčias geriamas vynas, o mūsų šeimoje to niekada nebūna. Emigrantai vaikai skirstomi į lygius. Jei moka kalbą ir mokosi su vietiniais – viskas gerai. O jei į mokyklą įsilieja vėliau, mokosi žemesniame lygyje ir nebegali įstoti į universitetą. Jei ir įstoja – mokslas aukštojoje būna mokamas“, – vardijo Gražina.

Vokietijoje į incidentą patekusi Gražina dar kartą įsitikino, kad nenorėtų gyventi kitame krašte.

„Į mūsų automobilį atsitrenkė berniukas, maždaug dešimties metų, nulaužė veidrodėlį ir nulenkė dureles. Iškvietėme policiją, surašė aktą, nuvykome pas tėvus, o jo patėvis pasakė, kad nieko nežino. Su advokatu surašėme aktą, bet neatidarė durų, – kalbėjo moteris. – Daugiau jau niekur nebesikreipėme, nes vaikai Vokietijoje neturi jokių atsakomybių. Sudaužė, sulaužė, o atsakymas – juk čia vaikas.“

Moteris teigia, kad pati niekada negalvojo apie emigraciją. Nei anksčiau, nei dabar.

„Ne visada geras atlyginimas atperka vidinę būseną. Esi svetimas, emigrantas, nemoki kalbos ir jau į teatrą tikrai nenueisi. O Lietuvoje gamta graži, visiems pasiekiama. Upės, ežerai, jūra švari. Čia žinai įstatymus, žinai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Čia visa giminė, šeima kartu“, – kalbėjo Gražina ir pridūrė, kad visuomet turėjo pakankamai pelningą darbą, tad minčių apie uždarbį užsienyje ir nekilo.

Užsienyje dažnai atostogaujanti Gražina pasakojo, kad tokios kelionės pernelyg netuština jos šeimos kišenių.

„Lietuvoje atostogaujame kelias dienas, užsienyje – kelias savaites. Žinoma, mums nekainuoja pragyvenimas, nes apsistojame pas gimines, – pasakojo moteris. – O Lietuvoje mėgstame pajūrį, ypač Melnragę ir Girulius. Keliaujame ir po kitus miestelius, aplankome lankytinas vietas, o karštus savaitgalius leidžiame savo sode: šalia švari ir nemokama upė, kurios pakrantę puikiai prižiūri bendruomenė.“

Gražinos teigimu, ne tik emigravę giminaičiai galvoja apie grįžimą namo.

„Vienas vyras iš mūsų giminės yra olandas, jis taip pat nori gyventi Lietuvoje. Jam Lietuva labai patinka, nes jam čia pigu. Nekilnojamas turtas, sodybos, pragyvenimas, mokesčiai“, – vardijo Gražina.

Reikia skatinti dialogą

Komunikacijos ekspertas, „Novamedia“ vadovas Arijus Katauskas pabrėžė, kad šiuo metu viešoje erdvėje dažniausiai sklando emigraciją palaikančios nuomonės ir pridūrė, kad svarbus dialogas, kurio metu vyktų diskusija.

„Labai didelė dalis informacijos ir subjektyvių nuomonių yra apie tai, kad Lietuvoje yra blogai, užsienyje yra kur kas geriau ir panašiai. Kai kurių profesijų žmonės ar žmonių grupės tai kartais naudoja kaip šantažą bendraujant su valstybinėmis institucijomis ir panašiai“, – teigė A. Katauskas.

Jo teigimu, dažniausiai girdimos istorijas skatina emigraciją ir tokį žinių srautą vadina nemaloniu: „Tokiomis žinutėmis, kiek jau išvažiavo ir kiek toliau važiuoja ieškoti geresnio gyvenimo, kai matome žmones pasakojant istorijas, kaip jie blogai gyveno Lietuvoje ir kaip jiems gerai dabar ten išvykus, susikuria toks vaizdas, kad iš Lietuvos reikia išvažiuoti visiems, kas tik gali.“

Komunikacijos specialisto teigimu, nėra aiškios žinutės, kurią siųstų valstybė, ragindama neemigruoti.

„Dabar jau kai kurios savivaldybės pradeda raginti, kad žmonės niekur nevažiuotų, kad ir čia yra galimybių“, – teigė A. Katauskas.

Bendras fonas yra aiškiai skatinantis emigraciją, sako komunikacijos specialistas ir priduria, kad Lietuvoje nėra taip blogai: „Žmonės gyvena, dirba ir užsidirba.“

Požiūris, kad viskas yra arba juoda, arba balta – nėra geras

Apie Lietuvą pasakojusi Gražina laikėsi griežto principo: užsienyje yra blogai, o Lietuvoje – gerai. Komunikacijos eksperto nuomone, toks požiūris, kad viskas yra arba balta, arba juoda – nėra geras.

„Jei viskas yra arba juoda, arba balta, tai yra tik emocinė kalba, – teigė A. Katauskas. – Tokią agresyvią nuomonę turi ir iš Lietuvos išvykę emigrantai.“

Anot A. Katausko, visada ši diskusija bus ir kiekvienas gins savo pusę.

„Bet strategija menkinti kažkurią užsienio šalį siekiant mažinti emigraciją greičiausiai nebūtų sėkminga“, – pridūrė komunikacijos ekspertas.

Šiuo metu viešoje erdvėje sklando daug subjektyvių nuomonių ir tai A. Katauskas įvardija kaip gerą ženklą.

„Viešoji erdvė šiuo metu yra kaip niekad talpi, joje telpa daug skirtingų nuomonių ir pozicijų, tačiau aš, kaip komunikacijos žmogus, pasigendu valstybės komunikacijos strategijos šiuo klausimu. Kol kas mes to nematome, nematome aukštų pareigūnų pasisakymų“, – tvirtino A. Katauskas.

DELFI.lt


Komentarai



Kelionės

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!