Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Kelionės idėja: iš lietingo Londono – į saulėtus Atėnus Foto

Planuojate būsimas atostogas – mėgstate pasilepinti saulėje, tačiau nenorite pernelyg išlaidauti? Tuomet Graikija – viena tų šalių, kuri jums patiks. Ši šalis gali pasigirti vienomis gražiausių turistinių vietų pasaulyje, o ir kainos pernelyg nesikandžioja.

Autorės nuotr. / Vaizdas į Atėnų Akropolį nuo vietinio restorano terasos
Autorės nuotr. / Vaizdas į Atėnų Akropolį nuo vietinio restorano terasos

Gyvenimas Graikijoje, atrodo, ramiai teka sava vaga. Eini pagrindine Graikijos sostinės Atėnų gatve, kojas kutena asfaltą uždengusios ilgos išsikerojusios žolės, akylai spoksodami, iškišę liežuvius bei švilpaudami daineles, apsižergę motociklus pro šalį zvimbia graikai. Termometro stulpelis Atėnuose rodo 24 laipsnius, o draugai rašo žinutes, kad Londone lyja.

Atėnų, palyginus su centriniu Londonu, pagrindinės gatvės vakarėjant atrodo kukliai tylios, skendinčios olimpinėje ramybėje. Tik tolumoje aidi muzika iš kelių pagrindinių barų, kuriuose atostogas švenčia turistai. Vieni populiariausių barų ir restoranų – įsikūrę ant pastatų stogų, su nepakartojamu vaizdu į Akropolį. Ši patirtis (ir įstabus vaizdas) įsirėš į atmintį.

Autorės nuotr. / Atėnų panorama nuo vietinio restorano terasos

Vaikštant Atėnų gatvėmis, rodosi, jog daugelis praeivių – patys graikai. Tačiau vos pasukus link populiaraus Monastiraki sendaikčių turgaus ar garsiojo Akropolio, nejučia imi suprasti, apie ką kalba aplinkiniai – į Atėnus itin gausiai plūsta amerikiečių turistai. Kikenti privertė einant pro šalį nugirsti jų aikčiojimai dėl belaidžio interneto ryšio Atėnuose trūkumo.

Kur nuvykti už Atėnų: Delfai, Meteoros ir Sunijus

Delfai. Delfai (angl. Delphi) – antras pagal populiarumą po Akropolio turistų lankomas archeologinis paminklas ir miestas Graikijoje. Kadaise ši vieta laikyta pasaulio centru, o čia esančioje šventykloje gyveno Delfų orakulas, kuris vietiniams dalydavo praktiškus patarimus. Taip pat tai buvo svarbiausia Dzeuso sūnaus Apolono garbinimo vieta, kurią dabar mena tik išlikusios akmenų liekanos.

Autorės nuotr. / Apolono šventyklos liekanos iš aukštai

Delfuose šlaitu nusileidus žemyn, galima atrasti dar vieną įstabų graikų palikimą – Atėnos šventyklą ir Tolosą. Tolosas – tai apvalus statinys Atėnos šventyklos centre.

Autorės nuotr. / Iš tolo matosi Toloso liekanos

Meteoros. Meteoros, išvertus iš graikų kalbos, reiškia kabančios uolos. Būtent čia vienoje vietoje susispietę bene didžiausi ir žymiausi Graikijos vienuolynai, kurie stūksto ant natūralių smiltainio uolų stulpų. Šiuo metu Meteoras, kurios įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, sudaro šeši įspūdingi vienuolynai. 

Autorės nuotr. / Meteoros

Sunijus. Sunijaus (angl. Sounion) kurortas nuo Atėnų nutolęs 69 km atstumu, todėl nemažai turistų čia traukia neilgai dienos trukmės kelionei. Sunijus garsėja tuo, jog čia, ant jūros skalaujamos uolos krašto, vis dar stūkso neatmenamais, dar prieš Kristaus gimimą laikais pastatyta didinga Poseidono šventykla.

Autorės nuotr. / Dzeuso šventykla Sunijaus kurorte

Maistas. „Mes esame tai, ką valgome“ – šis plačiai išplitęs posakis mus pasiekė būtent iš senovės Graikijos. O graikai valgo daug ir įvairaus maisto – ne veltui pripažįstama, jog graikiška virtuvė yra viena seniausių ir turtingiausių pasaulio virtuvių. 

Souvlaki – graikiški šašlykai ant iešmo. Tradiciškai kepama avienos mėsa, tačiau neretai galima paragauti ir kiaulienos, vištienos ar jautienos.
Moussaka – vienas populiariausių patiekalų Graikijoje, primenantis itališkąją lazaniją – sluoksniuotas apkepas iš bulvių, mėsos ir baklažanų. 
Sfakiano – vyne troškinta aviena su prieskoniais.
Graikiškas jogurtas tirštesnis ir rūgštesnis nei įprastas jogurtas, vienas populiariausių vietinių desertų.
Retsina – baltas vynas su sakų prieskoniu.

Kainos. Kainos Graikijos sostinėje, palyginus su Londonu, pasirodė pakankamai žemos. Tiesa, piniginę gali tekti ištuštinti labiau, jei, pavyzdžiui, norite romantiškai pasilepinti pietumis ant kalno šlaito su vaizdu į Poseidono šventyklą Sunijaus (angl. Sounion) kurorte (čia už kiaulienos skonio vištienos šašlyką teko pakloti 12 eurų – tačiau ir tai, palyginus, su Londono kainomis, atrodo nebrangu). Nors sakoma, jog norint sutaupyti, reikia ieškoti vietų atokiau nuo centrinių gatvių, tačiau net ir viename pagrindinių Atėnų rajonų – Plaka – esančiame restorane galėjome paragauti nacionalinio patiekalo Pastitsio viso labo už 6 eurus.

Dera pažymėti, jog kainos Atėnų centre, greta žymių turistinių objektų ar, pavyzdžiui, stotyse, vis tik šiek tiek skiriasi nuo kainų atokesniuose rajonuose ar gretimuose miesteliuose. Pavyzdžiui, teko pastebėti, jog kava Cappuccino vienoje pagrindinių Atėnų stočių kainuoja 2 €, kavinėje greta stoties – 1.50 €, o mažesniame miestelyje – tik 1 €.

Nedidelis butelis vandens – 0.50 €
Kava – 1.50 €
Gyros (graikiškas kebabas) – 2 €
Miesto transporto bilietas (galioja 70 min.) – 1.20 €
Miesto transporto bilietas (galioja 24 val.) – 4 €
Įėjimas į Akropolį – 12 €

Lėktuvo bilietai (Londonas-Atėnai-Londonas, „Ryanair“) – 60 €
Viešbutis** (6 naktys) – 50 €

Transportas. Iš Atėnų oro uosto į miesto centrą nusigauti galite metro traukiniu arba autobusu. Metro bilieto (į vieną pusę) kaina – 8 €. Norėdami sutaupyti, keliaukite autobusu – bilieto kaina (į vieną pusę) – 5 €. Čia galite rasti oro uosto autobusų maršrutų žemėlapį. 

Kadangi mūsų viešbutis, kuriame apsistojome, buvo netoli centro, todėl daug kur nukeliauti galėjome pėsčiomis – tai neblogas būdas ne tik susilaukti vietinių graikų dėmesingų žvilgsnių, bet ir sutaupyti.

Tiesa, teko patirti, jog su metro traukinių vėlavimu susiduria ne tik londoniečiai – keleivių kantrybė bandoma ir Atėnuose. Čia atvykus traukiniui, į jį įlipa tik patys stipriausi ir vikriausi – minios nublokštiems tenka laukti kito traukinio. 

Autorės nuotr. / Spūstis traukinyje: Atėnų gyventojai, kaip ir londoniečiai, neišvengia metro traukinių vėlavimo.

Jog laukimas graikams nesvetimas byloja ir nuo Antikos laikų išlikęs posakis – laukti iki graikiškų kalendų. Senovės Romoje kalendomis vadindavo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną – iš čia ir kilo žodis „kalendorius“. Tačiau kadangi graikai kalendų neturėjo, todėl „laukti iki graikiškų kalendų“ reikšdavo „laukti iki begalybės“.​ 

Graikai. Graikai – paprasti ir draugiški žmonės. Ypač žavus pasirodė graikų svetingumas. Kelionės metu sutikome vietinę moterį – su ja bendravome ispaniškai. Po penkių pokalbio minučių, per kurias sužinojome, kiek vaikų bei anūkų ji turi ir, kaip susiklostė jos santuoka, gavome pakvietimą užsukti į svečius ir dar po bučkį į abu skruostus.

Graikai taip pat pasirodė itin atsipalaidavę – panašu, jog jų gyvenimo moto – „jokių problemų“. Pavyzdžiui, norėdama atsigaivinti vietinėje kavinėje užsisakiau šaldyto aviečių koktelio (angl. strawberry smoothie). Pokalbis atrodė maždaug taip:

- Strawberry smoothie, please.
- Blueberry milkshake?
- No, strawberry smoothie.
- Blueberry milkshake, no problem.
- No no, I want STRAWBERRY SMOOTHIE.

Spėkite, ką gavau? Man išdidžiai buvo įteiktas blueberry milkshake (liet. pieniškas mėlynių kokteilis). Juk savo darbą kavinės darbuotojas atliko, o kaip – argi svarbu? Kaip liaudyje sakoma, svarbu, su šypsena.

Panašus vaizdas susidarė ir šio bei to pasiteiravus stotyje informacijos darbuotojų. Mergina už langelio, žiaumodama sumuštinį, vis kartojo „ok, ok“, net nespėjusi išgirsti klientų klausimų, o priėjus mūsų eilei, pakartojo tą patį „ok, no problem“ ir tuojau užsidarė savo langelį pertraukai. Štai ir pasimato lietuviško skrupulingumo ir graikiško atsipalaidavimo skirtumai.

Tiesa, įsidėmėti verta ir tai, jog graikai nemėgsta laukti eilėse. Jei ir stovite eilėje, tai būkite akyli, nes apsižiopsoję galite atsidurti eilės gale. Panašu, jog graikams (turbūt kaip ir kai kuriems lietuvaičiams) nesilaikyti taisyklių atrodo normalu.

Dera pažymėti, jog graikai – užkietėję rūkaliai. Jie – ir seni, ir jauni, ir moterys, ir vyrai – rūko kone visur: viešbučio priimamajame, autobuse, traukinio vagone, restorane ar stotyje. Tai – jų maloniai ramaus ir neįtempto gyvenimo dalis. Ir nepanašu, jog kam nors norėtųsi dėl to bambėti.

Autorės nuotr. / Atėnai

Gegužės 1-oji. Gegužės 1-oji Graikijoje minima ne tik kaip tarptautinė darbo diena, ši diena čia taip pat – protestų diena. Tądien daugelis restoranų, kavinių, parduotuvių ir oficialių įstaigų nedirba. Protestuoja ir vairuotojai, todėl autobusai, traukiniai ir keltai šią dieną kursuoja rečiau nei įprastai. Dalis maršrutų gali būti visiškai atšaukta. Norėdami patekti į turistines vietas, taip pat pasidomėkite, ar jos šią dieną veikia.

Mes gegužės pirmąją nutarėme praleisti kaip daugelis graikų – leistis į pajūrį. Tiesa, vėliau šiuo sprendimu suabejojome – dėl keliuose susidariusių kamščių autobuse patyrėme tikrų tikriausias Tantalo kančias – norėdamos pasiekti savo kelionės tikslą tvankiame karštyje praleidome triskart ilgiau nei būtume praleidę bet kurią įprastą dieną.

Smagiausia kelionių dalis – neplanuoti malonūs siurprizai. Savaitgalį netikėtai užklydę į vieną Atėnų aikščių pastebėjome minią žmonių...

Autorės nuotr. / Koncertas žymiam graikų kompozitoriui Mikiui Teodorakiui

Pasirodo, jog graikai švenčia garsaus jų kompozitoriaus, sukūrusio Sirtakį, – Mikio Teodorakio – 90-metį. Ant scenos žymaus kompozitoriaus dainas atliko ir dukartinis Eurovizijos dalyvis Sakis Rouvas, kuris, kaip pastebėjome, ypač mėgstamas vietinių graikų. Prie minios gerbėjų prisijungėme ir mes – šis koncertas – mūsų kelionės omega – vyko paskutinį viešnagės vakarą ir tapo maloniu atsisveikinimu su šia šalimi. 



Komentarai



Kelionės

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!