Skelbimai

Italijos burtai įtraukia ir nepaleidžia Foto

„Pirk įspūdžius, ne daiktus“ – skelbia viena iš daugelio laimės formulių ir tie, kurie ja vadovaujasi, nesuklystų investavę kelionei į Italiją. Išlaidos – sąlyginai nedidelės, o įspūdžių pakaks ilgam. Dėl to, kad tai šalis, kurioje priežasčių gerai savijautai ieškoti visiškai netrūksta. Ten tiesiog gera būti.

Autoriaus nuotr. San Leo mieste.
Autoriaus nuotr. San Leo mieste.

Šiandien keliauti – paprasčiau nei bet kada anksčiau, o gyvenant Jungtinėje Karalystėje – juo labiau: iš čia paprasta pasiekti bet kurį pasaulio kampelį, dėl didžiulės pasiūlos tarpusavyje konkuruojantys paslaugų teikėjai potencialius keliautojus vilioja vis žemesnėmis kainomis.

Dėl to jau nėra jokia naujiena, kad skrydis į kurią nors Europos Sąjungos šalį iš Londono (ar kito JK miesto) kainuoja mažiau nei pietūs ir alaus bokalas vidutinio lygio užeigoje. Arba už cigarečių pakelio kainą kioske išeitų bilietas kur nors į Romą.

Amžinajį miestą paminėjau neatsitiktinai – todėl, kad šis straipsnis bus būtent apie kelionę į Italiją, kurią su žmona aplankėme jau ne pirmą ir ne antrą kartą. Ir žinome, kad ten dar tikrai sugrįšime.

Iki pirmojo vizito tik spėliojome, kodėl ši šalis taip sužavi žmones, palieka neišdildomus įspūdžius ir traukia tarsi magnetas.

Dabar jau drįstame teigti, kad atsakymą žinome.

Italijos burtai įtraukia ir nepaleidžia

Tiesiog gražu

Miestai ten – kaip muziejai po atviru dangumi, gamtos kraštovaizdžiai – užburiantys, maistas – puikus, žmonės – žavūs: nors to krašto gyventojams būdingi išvaizdos bruožai gali sudaryti įspūdį, jog jie yra pikti, tačiau negalima nesižavėti tenykščiais, o dainavimą primenanti kalba svetimšalį tiesiog užliūliuoja. Jie kalba daug ir dar daugiau gestikuliuoja, taip tik dar labiau išryškindami savo išskirtinumą.

Aiškiai matyti, kad italai daug dėmesio skiria savo išvaizdai: nemaža dalis šios šalies gyventojų kasdienybėje atrodo taip, kaip mūsiškiai rengiasi tik proginėmis dienomis. Tai nereiškia, jog jie išsipustę – jie tiesiog moka puikiai viską derinti.

Gerai atrodyti ten nereikia iššaukiančių apdarų ir dėmesį traukiančių aksesuarų. Matyt, italams toks stiliaus pojūtis yra įgimtas. Todėl dauguma – nuo mažų vaikų iki senučiukų – tiesiog atrodo gerai.

Nereikia būti ekspertu, kad tai pastebėtum. Atvykus iš JK ar Lietuvos skirtumas matyti plika akimi. Žinoma, ne ten, kur yra turistams patraukliausi objektai.

Mes tikrai kitaip suvokiame stilių. Netikite? Tai kodėl tuomet socialiniuose tinkluose klesti prekyba suklastotais „D&G“, „Emporio Armani“ ar „Gucci“? Gali už 20£ nusipirkti netikrą „Versace“, bet stiliaus pojūčio nenusipirksi.

Na, bet mes čia ne apie tai. Mes – apie Italiją, išties nuostabią šalį. Nes jeigu ji tokia nebūtų, tai kodėl ją per metus aplanko apie 60 mln. turistų – tiek pat, kiek šioje valstybėje gyvena žmonių.

Ir mus ten tikriausiai patraukė tie patys dalykai, kaip ir milijonus bendraminčių.

Italijos burtai įtraukia ir nepaleidžia

Maistas

Kaip ir su itališku stiliumi, taip ir su maistu – jo nerasite ten kur yra didžiausi turistų traukos centrai. Didelis šansas, kad centrinėje miesto aikštėje esančiame už picą „Margherita“ paklosite kokius 7-10 eurų, tačiau tradicinio itališko patiekalo taip ir liksite neparagavę, nes suvalgysite paskubomis pagamintą (arba iš anksto paruoštą ir pašildytą) jos parodiją.

Galite likti nepatenkinti, be to, taip ir neparagavę tikro itališko maisto.

Italijos burtai įtraukia ir nepaleidžia

Todėl nepatingėkite paėjėti nuošaliau, paklausinėti vietinių (viešbučio administratoriaus paklauskite – kur vakarieniautų jis) ir susirasti užeigą, kurioje „Margherita“ kainuos kokius 4 eurus, tačiau bus tūkstantį kartų skanesnė už tą, kurią suvalgėte žiūrėdami į lankomiausią objektą.

Geras rodiklis – žmonių skaičius maitinimo įstaigoje ir vertinimai „TripAdviser“ platformoje. Tai mūsų dar niekada neapgavo.

Kalbant apie maistą būtina žinoti, kad tradiciniai italų restoranai dirba 12-15 valandomis: pietų metu, po to užsidaro ir duris atveria tik vakarienei – maždaug nuo 19 valandos.

Pavakarieniauti tarp italų – irgi turtinga patirtis: jų vakarienė primena spektaklį su daugybe patiekalų, vyno, vandens ir stiprios kavos, daug emocijų ir kalbų. Pamatyti vieną vakarieniaujantį žmogų – beveik neįmanoma, ten valgoma didelėmis kompanijomis. Žavingas reginys.

Jeigu viešėsite Italijoje, būtinai paragaukite ledų (gelato). Net jeigu ten apsilankytumėte žiemą. Mano mėgstamiausi – pistacijų, skonio, tačiau ir visi kiti išbandyti buvo nuostabūs. Nerandu kito žodžio jiems apibūdinti. Na, dar tiktų unikalūs.

Viešint Italijoje negalima neparagauti makaronų (pasta), kurių rūšių yra daugybė. Tik neprašykite „Spaghetti bolognese“ – liksite nesuprasti, be to, galite įžeisti vietinius virėjus patys nenorėdami.

Kodėl? Todėl, kad toks patiekalas, anot vietinių, neegzistuoja. Jis sukurtas suklaidintų turistų poreikiams tenkinti, o patys italai valgo tagliatelle su bolonietišku padažu. Tai – ilgi ir plokšti makaronai, pagardinti rusvos spalvos padažu iš trintos mėsos ir pomidorų bei kitų ingredientų. Šis tradicinis bolonietiškas padažas dar vadinamas ragù.

Italijos virtuvė gausi ir įvairi, todėl verta žinoti, kad viename regione vyrauja visiškai kitokie patiekalai nei kituose. Pavyzdžiui, tai, kas populiaru vakaruose, nė su žiburiu nerasi rytinėje pakrantėje, kas siūloma pajūrio regionuose, to nerasi šiaurinėje dalyje.

Prieš keletą metų teko lankytis Sardinijoje ir ten ragauti labai skanių sumuštinių, vadinamų „focaccia“. Šįkart, naršant Adrijos pakrantę bei Boloniją, jų niekur nemačiau, tačiau ant kiekvieno kampo buvo galima gauti sumuštinių „panini“ ar „panero“.

Infrastruktūra

Italija labai gerai pritaikyta turizmui, o tai – dar viena priežastis, dėl kurios ji tokia patraukli. Aptarnaujantis personalas. viešojo transporto darbuotojai puikiai kalba angliškai, Riminio kurorte, kurį aplankėme, puikiausiai galima išsiversti ir be anglų kalbos – susikalbėsite rusiškai, nes ten poilsiauja daugybė turistų iš Rusijos.

Tiesa, Riminis garsėja savo paplūdimiais – jis išties puikūs – tačiau be jų ten daugiau nėra ko veikti. Vakarais žmonės apsipirkinėja ir valgo, tiesą pasakius, visai kitokį maistą. Tą, pritaikytą turistams.

Iš karto tai pajutome.

Ne sezono metu ten nelabai yra ką veikti, tačiau Riminyje pigesni viešbučiai (jų labai daug), šis miestas gali tapti puikia dislokacijos vieta lankant regioną: iš jo traukiniais patogu pasiekti apylinkes, o 100 kilometrų spinduliu apstu įspūdingų lankytinų vietų, tokių, kaip puikūs, istorija alsuojantys ir grožiu pribloškiantys miestai kaip Ancona, Ravenna, ant uolos įsikūręs San Leo ir net galima nuvykti į užsienį – San Marino valstybę.

Ją galima apeiti per dieną, senamiestis – tikrai įspūdingas. Šioje valstybėje yra net Italijos ambasada, o tai – tas pats, kaip Vilniuje rasti, pavyzdžiui, Žemaitijos ambasadą.

Viešasis transportas kursuoja dažnai, kainuoja nedaug, tad puikiausiai galima apsieiti be automobilio.

Mes dažniausiai keliavome traukiniais. Italijos geležinkeliais naudojasi kelios kompanijos, todėl kelionės kaina tuo pačiu maršrutu gali skirtis net trigubai. Geriausia rinktis regioninius traukinius, jie pigiausi ir, kaip įsitikinome, tikrai ne prastesni už kitus.

Tiesa, kelionė jais dėl dažnų sustojimų gali užtrukti ilgiau, bet gėrintis vaizdais pro langą laikas neprailgsta.

Italijos burtai įtraukia ir nepaleidžia

Kainos

Na, pradedant planuoti kelionę į Italiją logiškiausia pirmiausiai pasirūpinti skrydžių bilietais.

Jų – nesuskaičiuojama galybė, kartais kainos yra neįtikėtinai mažos.

Mūsų rekordas – pernai gegužę už 12,99 £ įsigyti bilietai kelionei bendrovės „Ryanair“ lėktuvu iš Stanstedo oro uosto į Veroną – miestą, kuriame, anot legendos, savo meilę ir tragediją patyrė Romeo ir Džiuljeta. Dėl to vienas iš lankomiausių objektų jame yra balkonas, kuriame vakarais stovėdavo Džiuljeta, o apačioje apie amžiną meilę jai kalbėjo romantiškasis Romeo. Dėl turistų gausos akmens grindinys šiame skersgatvyje nutrintas iki blizgesio, o sienose nėra tuščios vietos: viskas aprašinėta turistų meilės liudijimais.

Tiesa, šiemet mes skridome į Boloniją, skrydžiai ten ir atgal atsiėjo tiek, kiek per dieną gali uždirbti kiekvienas minimalaus atlyginimo gavėjas.

Italijos burtai įtraukia ir nepaleidžia

Be to, į mažesnius miestus keliauti ir dėl to, kad jų oro uostai yra visiškai greta gyvenviečių. Pavyzdžiui, iš Bolonijos oro uosto į miesto centrą autobusai nuolat kursuoja nuo 5 val. ryte iki 23 val. vakare, kelionės trukmė – iki 20 minučių, kaina – 6 eurai. Veronoje iš oro uosto į centrą autobusu atvyksite per 15 minučių.

Tai – ne Londonas, kuriame tiek laiko prireikia pereiti vieną oro uosto terminalą.

Na, o Italijos didmiesčiuose atstumai ir laiko sąnaudos – visiškai kiti. Milane, kelyje tarp tarp miesto ir oro uosto praleidome apie valandą, kainos siekia apie 15 eurų ir daugiau, priklausomai nuo laiko.

Maistas kavinėse ir restoranuose kainuoja ne ką daugiau nei Lietuvoje, tiesa, Italijoje į sąskaitą visada įtraukiama ir „coperta“ – aptarnavimo mokestis: taip italai išsprendė arbatpinigių klausimą.

„Coperta“ mokama visada, kai naudojatės kavinės ar restorano paslauga prisėdę prie staliuko. Todėl jeigu norėsite išgerti kavos atsisėdęs prie staliuko, Jums kainuos ne tik gėrimas, bet bus įskaičiuota ir „coperta“. Pavyzdžiui, kava kainuoja 1,50 eur., aptarnavimo mokesti – 2 eurai.

Turistai dažnai lieka tuo nemaloniai nustebę. Norite to išvengti – užsisakykite kavos prie baro ir ten išgerkite (tam yra vietos). Arba paprašykite kavą paruošti išsinešimui.

Beje, prašykite „americano“. Nes paprašę kavos gausite pusės gurkšnio „espresso“. Kainuos tiek pat.

Apgyvendinimo įstaigų įkainiai taip pat labai įvairūs, priklauso nuo metų laiko, regiono, Jūsų poreikių.

Rugpjūtis – turizmo pikas, tad ir kainos aukštesnės.

Tačiau apgyvendinimo įstaigų kainos neišsiskiria iš kitų Pietų Europos valstybių. Pavyzdžiui, jeigu spalio viduryje savaitei vyktumėte į Brindisį (ten, Pietuose, dar šilta, galima maudytis jūroje, puikūs vaizdai), už visą tą laiką reikėtų pakloti apie 200 svarų sterlingų vidutinės klasės, 3 žvaigždučių viešbutyje. Galbūt – su pusryčiais.

Skrydžiai į Italijos Pietuose („kulne“) esantį miestą tokiu metu iš Londono ir atgal kainuoja apie 50 svarų sterlingų, paieškojus – galima ir pigiau.

Tai – ne siūlymas, o atsitiktinis pastebėjimas, puikiai iliustruojantis, kad Italija – pasiekiama daugeliui.

Ar verta? Aš sakau, kad taip – tokia mano patirtis ir nuomonė. Kodėl – ką tik perskaitėte. Istorijos, kultūros ir meno gerbėjams ar žinovams nereikia net skaityti – jie žino, kad smalsumui patenkinti šioje šalyje neužtektų viso gyvenimo: tiek visko daug.

Čiau, kaip sako italai. Jeigu kada nors apsilankysite Italijoje, šį žodį galite vartoti ir pasisvekindami, ir atsisveikindami: jis reiškia ir „sveiki“ ir „viso gero“.

Italijos burtai įtraukia ir nepaleidžia



Komentarai



Kelionės

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!