Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Žmonija jau seniai gyvena į skolą, o klimato kaita pražudys daugybę europiečių

Jei visa žmonija gyventų taip, kaip australai ar amerikiečiai, mums reikėtų penkių Žemės dydžio planetų, kad išgyventume, o Europos Sąjungos šalyse gyvenama taip, kad reikėtų trijų Žemės dydžio planetų. Taip LRT RADIJUI sako klimatologas Justinas Kilpys. Jo teigimu, žmonės jau seniai gyvena į skolą ir išnaudoja išteklius, kuriuos turėtų naudoti tik ateinančios kartos.

pixabay.com nuotr. / Dykuma
pixabay.com nuotr. / Dykuma

– Aplinkosaugininkai skelbia, kad žmonės nuo rugpjūčio 2 d. gyvena į skolą. Ką tai reiškia?

– Tai reiškia, kad gyvename į skolą ir kad išnaudojome išteklius, kuriuos turėtų naudoti tik ateinančios kartos.

Vienas iš darnaus vystymosi principų yra tas, kad žmonės turėtų sunaudoti tiek gamtinių išteklių, kiek jiems reikia, ir neišnaudotų ateinančių kartų išteklių.

Ši diena ir žymi tą laiką, kai žmonės sunaudoja išteklius (tiek miško, švaraus oro, vandens, dirvožemio ir kt.), skirtus visiems metams.

– Šie metai yra kažkuo išskirtiniai?

– Ši diena pradėta skaičiuoti 1986 m. Jau tada metų ištekliai buvo išnaudoti lapkričio mėnesį. Bet per pastaruosius 30 metų ši data pasistūmė beveik trimis mėnesiais. Ir dabar per septynis mėnesius žmonija išnaudoja visus išteklius, gamtoje atsinaujinančius per metus.

– Mokslininkai sako, kad jei visos pasaulio šalys gyventų taip, kaip JAV ar Australija, žmonijos poreikiams patenkinti reikėtų ne vienos, o penkių Žemės dydžio planetų. Kokia atsakomybė dėl išteklių naudojimo krinta didžiosioms valstybėms?

– Daugiausia išteklių sunaudoja išsivysčiusios šalys. Taip pat pastebima, kad Vakarų visuomenėse iššvaistoma daug maisto išteklių – daug nuperkama, daug nesunaudojama ir vėliau išmetama. Tad, jei visi Žemės gyventojai gyventų taip, kaip australai ar amerikiečiai, mums reikėtų penkių tokių planetų.

Europos Sąjungos šalyse gyvenama taip, kad reikėtų trijų Žemės dydžio planetų. Taigi skaičius išsilygina tik dėl to, kad dar yra Azijos ir Afrikos tautų ir šalių, neišnaudojančių tų išteklių, kurie atsinaujina per metus.

– Yra dar viena nuomonė, kad šiandien planetoje tiesiog per daug žmonių.

– Taip, bet seniai buvo prognozuojama, kad dėl gyvenimo kokybės gerėjimo ir medicinos pažangos žmonių skaičius augs (ir jis tikrai didės dar šimtmetį). Todėl mes turime išmokti gamtinius išteklius naudoti protingai. Tai iš tikrųjų būtų galima padaryti, jei nuo iškastinio kuro pereitume prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

– Sakote, kad išteklius kiekvienas iš mūsų turi naudoti protingai. Ar tai vienintelis būdas saugoti aplinką?

– Taip pat reikėtų galvoti apie žmonių populiacijos valdymą, bet tai labai jautrus klausimas. Be abejo, kiekvienas iš mūsų gali sumažinti savo pėdsaką. Viena – pirkti ir naudoti mažiau. Pavyzdžiui, įsigytą daiktą naudoti kiek įmanoma ilgiau (tarkim, nekeisti telefono, kai atsiranda naujas modelis).

Taip pat reikia labiau galvoti, kokius maisto produktus vartojame ir nepirkti jų per daug. Vienas svarbių aspektų – kiek galima labiau sumažinti mėsos vartojimą, ypač jautienos, nes, norint užauginti pakankamai jautienos, reikia labai daug aplinkos išteklių (turiu omenyje ganyklas ir vandenį).

Ir, be abejo, problema – iškastinio kuro naudojimas. Todėl geriau kasdien važiuoti dviračiu arba viešuoju transportu, o ne automobiliu. Tokių priemonių užtektų, kad mes aplinkosauginės skolos dienos nesulauktume taip anksti.

– Kaip šiuo atveju elgiasi Lietuva?

– Statistika rodo, kad lietuviai, kylant bendrajam vidaus produktui, gyvenimo kokybei, pasiekė ES vidurkį – jei taip gyventų visi žmonės, reikėtų trijų planetų.

– Pasitempti tikrai yra kur?

– Taip. Tarkim, Italija atrodo geriau negu mes (tai labai susiję ir su mityba). Žinoma, jiems nereikia žiemą tiek daug šildytis ir naudoti kuro, kiek mums. Bet yra ir kitų ES šalių, kurių ekologinis pėdsakas mažesnis nei Lietuvos.

Klimato kaita pražudys milijonus žmonių

Pasak žurnale „Lancet Planetary Health“ paskelbto tyrimo, šio amžiaus pabaigoje prognozuojama, kad du iš trijų Europos gyventojų patirs karščio bangų, pakrančių potvynių ir kitų su orais susijusių katastrofų poveikį, kurį daugiausiai lems globalinis atšilimas. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių planetoje, nuo klimato kaitos gali nukentėti 350 mln. žmonių iš 31-os pasaulio šalių.

Manoma, kad 2071-2100 metais Europoje su orais susijusios stichijos pasiglemš 152 tūkst. gyvybių per metus. 1981-2010 m. šis rodiklis siekė vos 3000 mirčių, rašoma JAV naujienų portale CNN.

Mokslininkai prognozuoja, kad 99 proc. atvejų didžiausią žalą žmonių gyvybei ir sveikatai padarys karščio bangos, labai didinančios mirčių riziką nuo širdies ir kraujagyslių ligų, insultų ir kvėpavimo takų ligų. Siaubingos karščio bangų pasekmes buvo stebimos 2003 m. Europoje ir 2010 m. Rusijoje, kai mirė tūkstančiai.

Tikėtina, kad sunkiausias pasekmes patirs Pietų Europa. Beveik visi, gyvenantys Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Maltoje, Portugalijoje bei Slovėnijoje, galimai bus paveikti oro stichijų, kurios kasmet gali sukelti 700 mirčių vienam milijonui žmonių. Palyginimui, tik vienas iš trijų gyventojų būtų paveiktas Šiaurės Europoje: Danijoje, Islandijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.

Be karščio sukeltų mirčių, kasmetinis potvynių sukeltų mirčių skaičius padidėtų nuo 6 dabar iki 233 amžiaus pabaigoje. Tuo tarpu sausros gali sumažinti vandens atsargas, naudojamas maisto produkcijai bei paprasčiausioms reikmėms , net 138 mln. žmonių.

Praeityje atlikti tyrimai rodo, kad tarp veiksnių, galinčių padidinti katastrofų riziką ateityje, – populiacijos didėjimas, urbanizacija ir migracija.

Nelaimių aprašymai padėjo mokslininkams nustatyti „žmonių pažeidžiamumą“ – kaip įvairiose klimato sąlygose esančius žmones veikia septynios stichijos: karščio bangos, šalčio bangos, gaisrai gamtoje, sausros, upių ir pakrančių potvyniai bei audros.

Tyrimas rodo, kad jei globalinis atšilimas nebus pripažintas kaip viena pagrindinių problemų ir nebus imtasi atitinkamų adaptacinių priemonių, amžiaus pabaigoje kasmet apie 350 milijonų europiečių gali būti paveikti žalingų ekstremalių klimato sąlygų, mirtingumas dėl oro kaitos išaugs net 50 kartų, lyginant su šia diena.

Parengta pagal LRT ir 15min.lt informaciją



Komentarai



Susiję straipsniai


Įvairenybės


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!