Lietuvės ir kitataučio santykius sugriovė išvaizdi nuomininkė

Pasitikėjimas – vienas svarbiausių sėkmingų santykių punktų, be kurio, vargu, ar poros galėtų drauge išbūti bent keletą mėnesių. Tačiau ką daryti, jei praeityje esi taip „nudegęs“, kad praeities baimės vis vejasi ir griauna sunkiai sukauptą pasitikėjimą?

Pixabay.com nuotr. / Poros kivirčas
Pixabay.com nuotr. / Poros kivirčas

Lietuvė nusprendė pasidalyti savo gyvenimo istorija, kurioje keletą metų trunkančius santykius su mylimuoju staiga aptemdė baimė, kuri vadinasi „nuomininkė“.

Verta pasvarstyti, ar kelerius metus trunkantys santykiai išties tokie tvirti, kad netyčia pasitaikęs trečias asmuo gali taip lengvai aptemdyti jų pasitikėjimą.

Istorija turi ir priešistorę – dauguma ankstesnių 32-ejų lietuvės santykių baigėsi panašiai – išdavystėmis ir apgaudinėjimais. Todėl nieko keisto, kad pasitikėjimas vyrais sulig kiekvienais santykiais vis mažėjo.

„Esu paranojikė, taip mane vadina mano draugas, gal jis ir teisus… Istorijos šaknų reikėtų ieškoti dar praeity: neturėjau tokio vaikino, kuris manęs nebūtų apgaudinėjęs. 10 metų – 3 skirtingi vyrai.

Užeidavau į sms, o ten susirašinėjimai su kitomis. Aišku, visos buvo „draugės“, iki kol išlėkdavo pas tas „drauges“. Po paskutinio karto buvo itin sunku, nes aš tikėjau tuo žmogumi.

Prieš 3 metus sutikau žmogų, kitatautį, apsigyvenom kartu gana greitai, santykiai gana puikūs ir aš vėl patikėjau, kad vyrų yra gerų. Iki pirmos komandiruotės, kur sutiko mano tautybės moterį ir man nežinant buvo susitikę. Aišku, kava, kas čia blogo, tada mano praeities šmėklos sugrįžo, pradėjau galbūt pavydėti, galbūt bijoti, aišku, šniukštinėti ir t.t.

Su laiku tai kaip ir aprimo, bendravimas su ja liovėsi.

Mes nuomojamės namą ir pernuomojam kambarį, kad sutaupyti pinigėlių saviems namams, esame ne Lietuvoje. Buvo gerai, kol prieš dvi savaites neatėjo mergina, jo tautietė, sakyčiau, labai simpatiška, o ir jis leptelėjo, kad graži. Pradėjo ji būdama darbe jam rašyti. Na, aišku, sms toks nekaltas, kažką apie sportuojančių maistą, ką jis jai sakė pamėginti ir jai tiko.

Aš dirbu po pietų, ją matau savaitgalį, jis ją kasdieną ir mano baimės vėl kyla į viršų. Aš sakau jam, kad man ji nepatinka, neatrodo tokia, kokia dedasi, o jam ji tinka. Sakau, palaiko, kol draugai pas mus, o jis nesileidžia į kalbas, sako, aš paranojikė, kad man vaidenasi. Nors gal taip ir yra, aš jam sakiau, kodėl aš tokia, jis neleidžia išvis jai kažko sakyti, sako, susipyksime. O mane tai taip drasko iš vidaus.

Aš net nebesuprantu, kur tiesa, o kur melas. Nesam vaikai, mums po 32 metus abiem, vaikų dar neturime. Turime darbus, jei būtų mano valia, aš nesidalinčiau savo namų su jokia kita moterimi“, - savo patirtimi dalijosi lietuvė.

Žymės: Darbas



Komentarai



Įvairenybės

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!