SEL koncertas

Apsilankymą lietuvių restorane „Top 1 Forever“ sugadino nemaloni detalė Foto

Beveik Londono širdyje įsikūręs restoranas „Top 1 Forever“, neretai sukelia nuostabą išgirdus, kad priklauso lietuviams. Ir išties, visiškai priešingos lietuviškiems restoranams koncepcijos vieta – maloni ir akiai, ir skrandžiui.

Redakcijos nuotr. / Restoranas Top 1 Forever
Redakcijos nuotr. / Restoranas Top 1 Forever

Restorano socialinio tinklo paskyroje galima aptikti kardinaliai skirtingų įvertinimų ir atsiliepimų. Vieniems tai vieta, verta 5 balų, kiti gi randa tiek daug kabliukų, kad, kaip patys sako, nei patys eitų – nei kitiems rekomenduotų.

Antradienio vakarą į restoraną ėjau pasikliaudama savo intuicija, o ne kažkieno įvertintomis tiesomis. Ir, galėčiau sakyti, kad jo duris užvėriau vedina dviprasmiškų minčių: o tai man patiko ar nelabai?

Įėjus į restoraną mus pasitiko pasitempęs vaikinas – tvarkingas, estetiškas, maloniai bendraujantis. Viskas, ko reikia pirmam įspūdžiui, kad šis liktų teigiamas.

Staliuką gavome taip pat patogioje vietoje, kur pakreipus galvą į šoną gali pažvelgti į teliuskuojantį vandenį ir žybsinčias vakarines miesto šviesas. Bet… Staliukas buvo dėmėtas ir neatrodė švarus. Tebūnie tai – įsisenėjusios dažančios dėmės ir dėl tokio menkniekio viso stalo juk nekeisi, tačiau, vienok, valgyti prie tokio stalo nebuvo ir labai malonu.

Visai kitoks požiūris atsivertus meniu: pasirinkimas – platus. Nuo salotų, gaivių užkandžių, žuvies ar vištienos patiekalų iki griliuje keptų brandintos mėsos kepsnių. Būtent vieną jų ir užsisakėme. Kitą patiekalą nusprendėme bandyti JK gyventojams iki skausmo pažįstamą – fish and chips (žuvis tešloje ir bulvytės – aut.).

Tiesa, kainos nėra įprastos vietiniams pub’ams ir gurmaniškam alkiui numalšinti – piniginę teks atverti gerokai plačiau. Tuo labiau, užsisakius kepsnį, tik jį ir gausite. Jei norite papildomų pagardų ar priedų – juos teks užsisakyti atskirai. Prie maisto užsisakėme gazuoto vandens ir kolos.

Aptarnavimas – beveik be priekaištų. Aptarnaujančio personalo neteko ilgai laukti nei norint užsisakyti maisto, nei dairytis, kol jį atneš. Keistas emocijas kėlė tik nuolatinis padavėjų šnabždėjimas tarpusavyje. Ir, nors keletas užimtų staliukų tauškėjo lietuviškai, restorane buvo ir kitų, įvairių tautybių lankytojų, todėl patyliukais šnabždėtis vaikštant aplink lankytojus – restoranui garbės neprideda.

Bet štai pirmasis įspūdis pamačius lėkštes – labai išsiskyrė.

Kepsnys atrodė sultingas, vidutiniškai iškeptas, kaip ir buvo prašyta, šalia jo – gruzdintos bulvytės, padažas ir… du troškinti pomidoriukai.

Su žuvimi buvo kiek kebliau. Kvapas – kutenantis nosį ir kviečiantis kuo greičiau paskanauti, tačiau suvalgius keletą kąsnių lydėjo nerimąstinga nuojauta – kas su žuvimi negerai? Deja, bet ji buvo nepilnai iškepusi, itin riebi ir išties gadino patiekalo skonį. Galbūt pamaišė tai, kad dažniausiai fish and chips gaminama su menke, o restorano meniu rašoma, kad patiekalui naudojama juodadėmė menkė.

Nenorėdami gadinti puikios vakaro nuotaikos nusprendėme nuo kritikos restorano virtuvei susilaikyti. Tačiau nežinia, ar dėl šios priežasties dar norėsis grįžti į restoraną.

Už du patiekalus ir dvi stiklines gėrimo – jau minėto gazuoto vandens ir kolos, sumokėjome nei daug, nei mažai – daugiau nei 55 svarus. Sakoma, į restoraną eini juk ne paėsti, o paskanauti maisto, pasimėgauti kompanija ir aplinka. Tačiau iki šiol neapleidžia mintis, kad kainos ir kokybės santykis nebuvo adekvatus.

Žymės: Maistas



Komentarai



Įvairenybės

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!