Žinios iš „Sodros“ emigrantus pasitinka vos išlipus iš lėktuvo (24)

„Pasitikrinkite! Ar nesate skolingas už privalomąjį sveikatos draudimą“, – toks plakatas yra bene pirmas dalykas, kurį pamato Lietuvoje iš lėktuvo išlipę emigrantai.

DELFI/Domanto Pipo nuotr.
DELFI/Domanto Pipo nuotr.

Juos užsakiusi „Sodra“ teigia, kad taip siekia kuo efektyviau pasiekti svetur išvykusius lietuvius, tačiau viešųjų ryšių ir rinkodaros specialistai kritikuoja tokį komunikacijos sprendimą.

Pradėjo išieškojimus

Šių metų pradžioje „Sodra“ ėmėsi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų skolų turinčių gyventojų. Iš pradžių žmonės raginti patys susimokėti susikaupusias skolas, pateikti dokumentus, įrodančius, kad jie nėra skolingi, deklaruoti išvykimą.

Kovo pabaigoje pranešta, kad per nepilnus tris mėnesius ilgalaikė privalomojo sveikatos draudimo skola sumažėjo beveik 11 mln. eurų, ir prasideda išieškojimas.

„Etapais išieškosime tą skolą, kuri yra apie 50 mln. eurų. Tikimės, kad šių metų gale būsime pritaikę išieškojimo priemones visiems“, – sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Kreipiasi į laukiančiuosius bagažo

Kaip DELFI informavo Vilniaus oro uosto komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė, du dėl PSD skolų pasitikrinti raginantys plakatai oro uosto bagažo atsiėmimo salėje kabo nuo vasario mėnesio.

„Sodros“ komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Stalnionis aiškino, kad taip siekiama informuoti svetur gyventi išvykusius lietuvius, kad jiems nedeklaravus išvykimo iš Lietuvos galėjo susikaupti PSD įsiskolinimas.

„Nagrinėdami kanalus, kuriais galime pasiekti šią savo klientų grupę ir informuoti juos bei paskatinti susitvarkyti iš anksto, pasirinkome Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, kurių keleivių atvykimo salėse buvo užsakyti informaciniai plakatai“, – sakė jis.

R. Stalnionis pridūrė, kad daug informacijos buvo skelbiama ir kitais kanalais: užsienyje veikiančiuose ir ten gyvenantiems lietuviams skirtuose interneto portaluose įdėti informaciniai skydeliai ir aktuali informacija, bendraujama su lietuvių bendruomenėmis visose pasaulio šalyse, joms rengiama ir siunčiama informacija.

„Be to, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijomis, informacija platintama per diplomatines atstovybes, neformaliojo lituanistinio ugdymo organizacijas užsienyje ir panašiai, tiesiogiai bendrauta su užsienio lietuvių bendruomenių lyderiais“, – sakė jis.

Trumparegiškas sprendimas

Viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas „Sodros“ plakatus įvertino nevienareikšmiškai.

„Iš vienos pusės, „Sodra“ yra atsakinga už tai, kad surinktų mokesčius. Kita vertus, kaip patys žmonės jaučiasi? Grįžta į šalį, iš kurios buvo išvykę, ir pirmas dalykas šalia „sveiki atvykę“ yra „pasitikrink, ar nesi skolingas“. Kokią tai emociją sukelia?

Manau, kad realiai pats PSD yra sunkiai suvokiamas žmonėms – kodėl jie turi tą dalyką mokėti. Viena pagrindinių problemų yra tai, kad užsienyje gyvenantys žmonės nesupranta, kodėl turi jį mokėti, kaip jis apskaičiuojamas, kodėl vienaip ar kitaip tai yra daroma“, – svarstė jis.

A. Katauskas pabrėžė, kad dabar transliuojamą žinutę emigrantai sutinka neigiamai. „Žmonės, t. y. emigrantai, atvyksta į Lietuvą, ir iškart gauna žinutę iš „Sodros“, jėgos struktūros. Šiuo atveju dar grasinama antstoliais ir panašiai. Man tai primena Valstybinę mokesčių inspekciją prieš 10 metų – užuot kvietusi pasitarti, ėmėsi vos ne represinių priemonių“, – sakė DELFI pašnekovas.

Viešųjų ryšių specialistas pastebėjo, kad dabartinė „Sodros“ komunikacija panaši į policijos: arba susimokėsi mokesčius, arba mes išieškosime per antstolius.

„Tokią komunikaciją dabar matome, o oro uoste gauname iškart, pirmu numeriu. Ne paaiškinimą, ne dialogą, ne dar kažką – o jėgos struktūrą. Ką mes gausime iš emigrantų? Manau, kad ir dabar deklaruojančių savo išvykimą yra kur kas daugiau dėl to, kad „Sodra“ grasina išieškoti pinigus“, – sakė A. Katauskas.

Jo manymu, toks ėjimas yra trumparegiškas. „Bandoma surinkti 10 mln., o galiausiai paaukojama ne tik „Sodros“, bet ir valstybės reputacija. Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, gausime elementarų bandymą išvengti ir dar negatyvo srautą iš tų pačių emigrantų“, – svarstė pašnekovas.

Gluminanti intonacija

Rinkodaros specialistas Linas Šimonis sako, kad oro uoste pakabinta emigrantams skirta informacija nėra blogas dalykas. „Galbūt iš tikrųjų tai yra ta vieta, kur emigrantai gali pamatyti ir pastebėti, imtis tam tikrų veiksmų. Kas šioje istorijoje yra tragiškai blogai – ta intonacija ir žodžiai, kuriais „Sodra“ pateikia informaciją.

Intonacija yra tokia: „Jūs skolingi, dabar eikite ir aiškinkitės“, – sakė jis. Specialisto teigimu, į emigrantus verčiau kreiptis taip: „Mes labai atsiprašome, tačiau mūsų duomenys, kurie galbūt yra neteisingi, rodo: gali būti, kad Jūs esate truputį skolingi.“

„Tada reikėtų paprašyti, ar jiems nebūtų sunku pasitikrinti, susisiekti su mumis. VMI tai daro labai neblogai. Čia galima įžvelgti analogiją su parduotuve, kai einant pro duris pradeda pypsėti kontrolė. Instrukcija yra tokia: darbuotojas turi ramiai prieiti ir pasakyti „labai atsiprašome, tikriausiai įvyko klaida, mūsų pardavėjai užmiršo nuimti ženkliuką.“ Tada reiktų paprašyti prieiti prie kasos ir tai patikrinti“, – lygino L. Šimonis.

Kalbėdamas apie pavyzdį su parduotuve, teigia, kad blogiausia būtų žmogų iškart apkaltinti vagyste. „Tačiau „Sodra“ daro būtent taip“, – stebėjosi L. Šimonis.

„Jei su jais būtų bendraujama atvirkščiai, tada rezultatas būtų lygiai tas pats, tačiau žmonių reakcija – visai kitokia. Esu įsitikinęs, kad ir galutinis išieškojimų skaičius būtų visai kitas. Tai galėtų parodyti, kad valstybė ir jos institucijos su žmonėmis elgiasi normaliai“, – sakė rinkodaros specialistas.

Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, Lietuvos sveikatos draudimo sistema grindžiama solidarumo ir visuotinumo principais, todėl PSD įmokų mokėjimas yra visų piliečių konstitucinė pareiga. PSD įmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Sveikatos draudimo įstatymas. Apdraustaisiais laikomi asmenys, kurie moka PSD įmokas arba yra draudžiami valstybės lėšomis.

Draudžiamieji, kurie PSD įmokų nemokėjo ir nepateko į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašus, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir naudotis jų paslaugomis, tačiau tokiu atveju planinės paslaugos jiems yra mokamos.

DELFI.lt


Komentarai

Nesakysiu Ta lietuva visai nukvako tegul geriau is politiku kiseniu traukia privogtus pinigus o ne is tu kurie savo prakaitu uzdyrba. Ka lietuvos valdzia isdarineja net geda yra sakyt kad esi lietuvis. Geda lietuvos valdzia. Fu fu fu fu


Imigracija


Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!