Skelbimai

Užsienyje studentai uždirba daugiau nei Lietuvoje likę tėvai. Apsisprendę negrįžti emigrantai išsiveža tėvus (5)

Atlyginimų skirtumai Lietuvoje ir kitose šalyse vis patenka į visuomenės akiratį. Skundžiamasi, kad ir mažiau įgūdžių turėdamas svetur gali uždirbti daugiau nei tėvynėje. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Lietuvos vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė savo feisbuko paskyroje pradėjusi diskusiją dėl dirbančių valstybės labui asmenų atlyginimų.

wikimedia.org (Mstyslav Chernov) nuotr. / Kopenhaga
wikimedia.org (Mstyslav Chernov) nuotr. / Kopenhaga

„Palyginimui, kai tik baigiau savo bakalauro studijas JAV, 2000 metais gavau daugiau nei dvigubai tiek. Net mano stipendija, skirta pragyvenimui Princeton‘o Universitete, buvo šiek tiek didesnė nei dabartinis atlyginimas“, – tikino ji, paviešindama, kad „į rankas“ už dabartinį darbą gauna 2062,94 eurų mėnesinį atlygį.

Susisiekė ir emigrantė Kristina, kuri patikino, kad būdama vos 21-erių uždirba daugiau nei jos tėvai kartu sudėjus. Tiesa, mergina gyvena Danijoje, o jos minimi jos artimieji – Lietuvoje.

Iš pradžių vertėsi itin taupiai

„Po gimnazijos baigimo išvažiavau studijuoti į Daniją, nes, kaip ir daugelis šiais laikais Lietuvoje, mano tėvai neturėjo tiek pinigų, kad galėčiau mokytis didmiestyje ir išsilaikyti save. Turėjau dvi galimybes: arba įstoti į universitetą Vilniuje pasiėmus paskolą, kurią tektų mokėti nežinia kiek laiko, arba važiuoti svetur ir bandyti rasti laimę. Surizikavau ir pasirinkau išvažiuoti.

Susikroviau būtiniausius daiktus, pasiėmiau visas santaupas ir 2015 metų rugpjūčio mėnesį tėtis mane nuvežė į mano naujuosius namus Danijos mieste Koldinge.

Nebuvo nieko prabangaus tame bute. Vieno kambario butukas, kuriame gyvenome dviese su kita lietuve mergina, kurios situacija taip pat tokia pat. Bet tai buvo namai“, – savo istoriją pradėjo pasakoti Kristina.

Kadangi mokslas Danijoje yra nemokamas, mergina pirmaisiais mėnesiais už būsto nuomą ir maistą pasakojo išleisdavusi tik apie 2000-2300 kronų (269-310 eurų).

„Skaičiavau, kad pinigų užtektų kuo ilgiau. Ieškojau darbo, nes žinojau, kad turint pusės etato darbą, gali gauti apie 5500 kronų (740 eurų) paramą kiekvieną mėnesį iš vyriausybės“, – to meto planus prisiminė skaitytoja.

Būdama studente uždirba daugiau nei tėvai

Jos teigimu, darbą susirasti buvo sunku, tačiau galiausiai pavyko įsidarbinti laikraščių išnešiotoja, o po pusės metų – sušių restorano šefo padėjėja.

„Po poros mėnesių mano, pirmų metų studentės, pajamos siekė apie 10 000 DKK (1345 eurų) per mėnesį“, – pasidžiaugė Kristina.

Praėjusią vasarą, po svetur praleistų beveik metų, ji pasakojo porai savaičių grįžusi namo. Mergina tikina kartu norėjusi ir apsilankyti pas gydytojus, susitvarkyti dantis, tačiau čia taikomos kainos esą pašiurpino.

„Kainos šiurpino, jos beveik sutampa su kainomis Danijoje. Dar vienas palyginimas. Maisto kainos parduotuvėse beveik tokios pat kaip Lietuvoje. Kuo aš nepatenkinta? Atlyginimais. Aš, studentė, uždirbu daugiau nei mano abu tėvai kartu sudėjus. Kur teisybė?“, – klausė mergina.

Stebisi valdžios nesupratingumu

Kristina sutiko, kad Danijoje kainos tikrai didelės, dideli ir mokesčiai, bet žmonės, aiškino ji, ramiai gyvena, nes nemenkai uždirba.

„Remiu savo tėvus kiek išgaliu, nes jie augina mažą vaikelį ir jis reikalauja daug išlaidų“, – pripažino mergina.

Anot jos, Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir visi kiti valdžios atstovai, atrodo, nesuvokia, ką daro ir kaip skurdina žmones.

„Taip neturėtų būti. Tai yra labai liūdna ir kelia pasipiktinimą. Ir jie stebisi, kaip emigrantai nenori grįžti į savo tėvynę? Mes norime. Bet ar verta? Darbo nėra, o jei randi darbą, atlyginimo neužtenka oriai gyventi. Juk norisi ir į kiną nueiti, ir spektaklį kartas nuo karto pažiūrėti, restorane pavalgyti, pasižmonėti. Labai tikiuosi, kad kada nors ateityje man pavyks grįžti į tėvynę ir nugyventi oriai likusį gyvenimą ten, savoje šalyje, su savais žmonėmis, kur bus gera gyventi“, – tikėjosi Kristina.

Paaiškino, kodėl lietuviai uždirba mažiau

Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda dėl atlyginimų besiskundžiantiems sutiko paaiškinti, kodėl gyvenantys Lietuvoje uždirba mažiau.

„Kokią profesiją mes pateiktume kaip pavyzdį – ar tai būtų ugniagesys, ar policininkas, ar pardavėjas, ar net bankininkas – Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje atlyginimai, palyginus su Lietuva, kelis kartus didesni. Matyt, kad taip bus dar pakankamai ilgai, kol mes atsiliekame BVP, darbo našumo, vertės kūrimo rodikliais. Nemanyčiau, kad tai, kas dabar kalbama, nauja, tačiau kartais kaip ugnikalnis panašūs dalykai išsiveržia“, – pastebėjo pašnekovas.

Asmeninio archyvo nuotr. / Gitanas Nausėda

Be to, juokavo jis, nors periodiškai pasiskundžiama mažais atlyginimais, didėjančiomis kainomis, lietuviai kažkaip išgyvena, prekybininkai skaičiuoja naujus apyvartos rekordus.

„Kažkas, matyt, parašiutais išmeta pinigų ryšulius ir kažkurie lietuviai naktį juos randa, o paskui keliauja į parduotuves“, – šmaikštavo ekonomistas.

Įvardijo lietuvių klaidą

G. Nausėdos teigimu, mes kartais tiek supaprastiname situaciją, kad pasižiūrime, kiek uždirba, tarkime, kasininkė Danijoje ir klausiame, dėl taip nėra Lietuvoje? Juk ji dirba tokį patį darbą ir net daugiau valandų, mažiau socialinių garantijų turi.

„Tačiau tam tikras turi būti atlyginimų santykis. Praktiškai visų profesijų atstovai Lietuvoje uždirba mažiau nei Danijoje ir tai susiję ne su tuo, kad darbdaviai stengiasi iš paskutiniųjų sutaupyti atlyginimams, o dėl to, kad vertės kūrimo požiūriu mes danams nusileidžiame.

Ne natūrinis darbo našumas čia yra lemiamas. Ne kiek nuveikiama per valandą, o už kokią kainą tai, ką pagaminame, galima parduoti. Lietuvos verslas, neturėdamas didelių prekių vardų, pardavinėja savo prekes, kurias galbūt pakankamai našiai gamina už labai nedidelę kainą didiesiems prekybos ar gamybos tinklams, o jie – už keliolika kartų didesnę kainą siūlo tas prekes mažmeninės prekybos tinkluose kitose šalyse.

Mes tarsi dirbame našiai, bet pasiimame tik mažąją dalį vertės kūrimo grandinėje ir, atitinkamai, neuždirbdami tos vertės, nelabai turime iš ko mokėti tokius atlyginimus, kokius moka danų verslininkas“, – aiškino ekonomistas.

Ideali situacija – tik vienu būdu

Komentuodamas M. Dargužaitės įrašą dėl valstybės pareigūnų atlyginimų, G. Nausėda pabrėžė nemanantis, kad dabar yra geriausias metas apie tai kalbėti.

„Tiesą sakant, nežinau, ar valstybės pareigūnams, kurie tik pradeda dirbti ir kol kas jokių gerųjų darbų skrynelės neturi, reikėtų iš karto pradėti kalbėti apie atlyginimus ir apie tai, kad yra vertesni daugiau“, – nuomone dalijosi jis.

Anot G. Nausėdos, kalbant apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, omenyje reikia turėti du dalykus. Vieną vertus, galima konstatuoti, kad valdininkų darbas apmokamas nepakankamai, tačiau, žinia, turime gana brangų valdymo aparatą.

„Aš manau, kad pasiekti idealią situaciją galima tik vienu būdu – mažinant darbuotojų skaičių ir atitinkamai didinant atlyginimus likusiems. Pavyzdžiui, dvigubai sumažinus darbuotojų skaičių, būtų galima dvigubai padidinti atlyginimus. Jei kiekviena institucijų turėtų daugiau laisvės manipuliuoti atlyginimų fondu, jos atstovai būtų suinteresuoti turėti kiek galima mažesnį darbuotojų skaičių, kad įgytų erdvės didinti jiems atlyginimus“, – įsitikinęs ekonomistas.

Vietoje virkavimų siūlo rimtis reformų

Jis sutiko, dalis viešajame sektoriuje dirbusių neišvengiamai turėtų sukti į darbo rinką, ieškoti naujos apmokamos veiklos, tačiau padėtis tam, G. Nausėdos manymu, šiuo metu tinkama.

„Vietoje to, kad mes čia virkautume, turėtume imtis tam tikrų reformų, kad, visi niekada neliks patenkinti, bet būtų atkurta teisybė tiek iš visuomenės, tiek iš valstybės sektoriaus darbuotojų pusės“, – ragino jis.

Ekonomisto teigimu, jei žiūrėtume į vidutinius atlyginimus šalyje, valdininkas šiuo metu pasigirti didesniu atlyginimu nei privačiame sektoriuje dirbantis negali.

Be to, priminė jis, maždaug dešimtmetį nesikeitė bazinis atlyginimas, kuriuo remiantis skaičiuojami maždaug 50 tūkst. viešojo sektoriaus pareigūnų atlyginimai.

„Problema ne tai, kad teks dirbti už mažesnį atlyginimą, o kad viešojo sektoriaus darbuotojo kvalifikacijos dažnai netinka privačiame sektoriuje. Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių. Kaip aš sakau, kartais paukštis nustoja skraidyti. Kitaip tariant, pripratus prie tam tikrų socialinių garantijų, ramybės, laipsniškos karjeros, saugumo garantijų, žmogus psichologiškai nebėra pasirengęs priimti iššūkius, kurie susiję su privačiu sektoriumi“, – tikino G. Nausėda.

Tačiau, anot jo, jei Lietuvoje gyventojų mažėja, kodėl valdininkų kariauna turėtų likti tokia pati ar net didėti?

„Tai paprasčiausia socialinė neteisybė“, – pripažino jis.

Emigrantai apsisprendžia negrįžti

Seniausios Alytuje, nuo 1999 m. veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė teigia, kad emigracija Dzūkijos sostinės nekilnojamojo turto rinkai įvairiais laikotarpiais darė visiškai skirtingą įtaką.

Šio amžiaus pradžioje, iki pat krizės, investuojantys į nekilnojamąjį turtą gimtajame mieste emigrantai didino paklausą, o dabar išryškėjo atvirkštiniai procesai – galutinai apsisprendę negrįžti į tėvynę buvę alytiškiai parduoda čia likusius būstus, išsiveža senstančius tėvus ir parduoda jų namus.

R. Sadausko nuotr. / Namai Alytuje

„Tuo metu, apie 2005 – 2007 metus, emigrantai parveždavo pinigų, pirko Alytuje butus, namus ir sklypus. Retas tuomet kalbėjo apie visišką ryšių su Lietuva nutraukimą ir čia viską parduodavo. Po to buvo toks periodas, kada nekilnojamojo turto pirkimas buvo minimalus. Kainos dar buvo aukštos, paskui būsto pardavėjai jas leido, bet, kiek beleistų, masinio pirkimo jau nebuvo,“- prisiminė R. Mitkienė.

1 kambario butas Alytuje kainuoja nuo 9 iki 14 tūkstančių eurų, 2 kambarių – nuo 14 iki 30 tūkst., sklypą su elektros įvadu mieste galima nupirkti už 5 – 6 tūkst., su visomis komunikacijomis – iki 10 tūkst. eurų, o priemiestyje su elektra – nuo 2,5 tūkst. eurų. Per 2016 metus kainos kilo ne daugiau kaip 6 procentais. Jos teigimu, tuo metu grįžtančių paviešėti į Alytų emigrantų nuotaikos dar nebuvo iš esmės pasikeitę, dauguma tikėjosi kada nors grįžti, bet į pingantį nekilnojamąjį turtą čia investuoti jau nedrįso. Maždaug nuo 2010 m. pavienių sandėrių, kai emigrantai pirkdavo sklypus ir butus, buvo, bet tai darydavo tik apsisprendusieji grįžti.

„Jie jau elgėsi kitaip, negu prieš krizę. Jei prieš Kalėdas perka sklypą, tai rengia projektą, pavasarį jau kažką pradeda statyti. Neliko investuotojų, kurie sakydavo: Turiu pinigų, tai nupirksiu ir tegul stovi,“- sakė „Mirodos“ vadovė.

Išsiveža Alytuje paliktus tėvus

Dabartinę situaciją vieną kadenciją Alytaus miesto savivaldybės tarybos nare buvusi verslininkė vadina liūdna, nes alytiškiai grįžta iš užsienio parduoti paskutinį būstą – butą, kuris stovėjo tuščias 8 ar 10 metų, o jie mokėjo už komunalinius mokesčius vien tam, kad turėtų kur grįžti porai savaičių per metus atostogų. Grįžta parduoti pradėtus statyti ir neužbaigtus namus, sklypus, kuriuos kažkada brangiai nusipirko ir svajojo ten statytis namus. Bendraudama su tokiais klientais R. Mitkienė išgirsta pasakojimus, kad jie jau apsisprendę imti paskolas ir pirkti namus tose šalyse, į kurias kažkada išvažiavo mąstydami tik apie laikiną galimybę užsidirbti.

Negana to, ateina metas, kada užsienyje dirbantys lietuviai apsisprendžia išsivežti ir savo senstančius tėvus.

„Tie, kurie buvo darbingesni, emigravę dar ir pensijos kažkiek spėja užsidirbti. Kaip tik neseniai bendravome su moterimi, kuri parduoda paskutinį butą Alytuje. Ji išvyko pas vaikus į Angliją, kai iki pensijos buvo likę 5 metai. Dabar iš Lietuvos, kurioje dirbo 30 metų, gauna 200 eurų pensiją ir dar 100 svarų angliškos,“- pasakojo R. Mitkienė.

Jos teigimu, šiemet Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu gausiau grįžtančių į Alytų emigrantų pasigedo ne tik nekilnojamojo turto agentūros, bet ir automobilių nuomos bendrovės, kavinės, parduotuvės.

Sentimentai, traukiantys į gimtąjį Alytų, baigia išsekti – daugelis emigrantų jau atostogauja Ispanijoje, Prancūzijoje ar šiltų kraštų kurortuose, bet ne Lietuvoje. Kiti, užuot aplankę Alytuje likusius giminaičius, jie kviečiasi juo švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų pas save.

DELFI.lt


Komentarai

Emigraves pries daug metu Durnas tu, Nauseda !!!
Lopas A c h u je ...s ekonomistas!
Gintaras Banišauskas "Yra trys melo rūšys: paprastas melas, įžūlus melas ir statistika."- Markas Tvenas. Manau, jei gerbiamasis rašytojas gyventų dabar, jis nedvejodamas į ketvirtąją vietą pasiūlytų 'Delfi". Tiesiog "žaviuosi" mūsų žiniasklaidos aplinkos suvokimu: visais įmanomais gyvenimo atvejais (finansai, ekonomika, krašto apsauga, sveikatos apsauga, švietimo reforma, emigracija ir taip toliau), pastoviai skelbti privačių užsienio bankų (gal kas gali paneigti, kad SEB, DNB ar SWEDBANK bankai priklauso skandinavams ir Lietuvoje yra tik jų filialai ?) ekonomistų nuomones, kaip didžiausių ekspertų išvadas...
Poole As esu is miestelio, mano tevai visi pzystami emigrave ant pirstu suskaiciuot galiu kas liko Lt. Keleta jaunuju ukininku kurie dirba tevu zeme ir naudojasi europos pinigais. As turiu buta kuri noriu parduoti o pinigus investuoti UK.
Apie gryzima niekas is pazystamu net negalvoja.
Myliu tevyne is toli.


Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!