Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Tyrimas: ką daryti grįžusiam emigrantui ir kodėl kartais nerekomenduojama rašyti darbinės patirties?

DELFI pradėjo sugrįžti į Lietuvą iš emigracijos planuojančios šeimos pasirengimo sugrįžimui kelią. Didžiąją dalį reikalingos informacijos be problemų pavyko sužinoti vienu telefono skambučiu, nė vienoje vietoje durų niekas neužtrenkė, tačiau neslėpė, kad iššūkių gali kilti.

pixabay.com / Žemės ūkio darbuotojai
pixabay.com / Žemės ūkio darbuotojai

DELFI tyrimą pradėjo nuo hipotetinės istorijos: jauna šeima – 32-33 metų žmonės nori grįžti į Lietuvą. Moteris – Dalia yra baigusi vadybos studijas, dirbo lietuviško kapitalo įmonėje Lietuvoje, po to išvažiavo į Jungtinę Karalystę užsidirbti. Penkerius metus dirbo įvairius darbus ne pagal įgytą specialybę – padavėja, kambarine. Šeima augina du vaikus – darželinuką ir pradinuką, kuris turės eiti į antrą klasę. Vaikai sunkiai kalba lietuviškai. Jauni žmonės nori grįžti ir gyventi Vilniuje. Jie ieško buto, darbo, darželio, mokyklos.

Rekomendavo susiplanuoti sugrįžimą

Pradėjome nuo to, kad paskambinome migracijos informacijos centrą „Renkuosi Lietuvą“, kuris teikia informaciją sugrįžti norintiems emigrantams. Prisiskambinti truko kelias minutes, pirmą kartą paskambinus telefonas buvo užimtas, antrą kartą – jį pakėlė maloniai į visus iškilusius klausimus atsakęs konsultantas.

Konsultantas pažymėjo, kad visą laiką skambinantiems asmenims rekomendavo susiplanuoti grįžimo procesą, ką norime veikti grįžus į Lietuvą. Kadangi, pagal scenarijų, šeimai buvo aktualūs su vaikais susiję klausimai, tai buvo suteikta informacija apie galimybes jiems. Darželinuko atveju buvo paminėta, kad yra galimi du atvejai: arba leisti į privatų darželį, kur vietų yra daugiau ir priėmimo tvarka yra paprastesnė, arba – į valstybinį, kur tvarka yra sudėtingesnė.

Konsultantas neslėpė, kad Vilniuje į valstybinius darželius trūksta vietų, ir pirmenybė yra teikiama tėvams, kurie yra priregistravę savo gyvenamąją vietą kokiame nors mikrorajone Vilniuje, taip pat – kuo daugiau metų gyvenama toje teritorijoje, tuo geriau. Tad grįžę asmenys į tuos kriterijus nepatenka, nebent būtų prisiregistravę gyvenamąją vietą, ir tokiu atveju galėtų aplikuoti.

Kai kurie emigrantai apeina reikalavimą – ir jei tėvai ar kiti giminės gyvena tame mieste, kur ji planuoja grįžti, priregistruoja vaikus. Tik tokiu atveju tenka susidoroti su formalumais, kodėl vaikas negyvena su tėvais, pavyzdžiui, jie paskiriami laikinais globėjais.

Kita galimybė – leisti vaiką į privatų darželį, kol atsiras vieta valstybiniame. Buvo suteikta informacija, kad į privačius darželius Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose suteikiama iki 100 eurų kompensacija per mėnesį, tačiau ji nedengia visos darželio sumos.

Konsultantas suteikė informaciją apie priėmimo į darželius tvarką Vilniuje, ir pažymėjo, kad pretenduoti į valstybinius darželius Vilniuje jau galima visus metus, ir tai yra atliekama elektroniniu būdu. Registruotis sistemoje galima ir neprisiregistravus gyvenamosios vietos Vilniuje, tačiau galimybės patekti būna mažesnės.

Pradinuko atveju situacija, pasak konsultanto, yra šiek tiek paprastesnė, nes mokyklos nėra tiek užpildytos. Tačiau skambinusi moteris buvo nuraminta, kad tokio amžiaus vaikai pakankamai sėkmingai integruojasi į švietimo sistemą, ir pasiveja bendraamžius. Didelių problemų tokiame jauname amžiuje neturėtų kilti, patikino konsultantas.

Su mokyklomis – paprasčiau

Sugrįžti planuojančiai emigrantei buvo patarta išsirinkti mokyklą ir bandyti su ja kalbėtis ir bandyti ieškoti sprendimo. Šiuo atveju, nebūtina laukti naujų mokslo metų. Iš užsienio grįžusių mokinio krepšelis yra trečdaliu didesnis tam, kad būtų galima teikti išlyginamąsias klases, užsiėmimus. Vienintelė problema, kad jis ateina tik metų gale, tad, pasak konsultanto, nenorėti priimti mokyklos gali nenorėti tik dėl finansavimo klausimo, nes nepatogu priimti vaiką į metų vidurį. Tačiau konsultantas patarė bandyti kalbėtis su mokyklomis, ir tikėjo, kad jei ne vienoje, tai kitoje bus galimybių rasti dialogą. Jei vaikui kyla iššūkių dėl lietuvių kalbos, rekomenduojamos nuotolinio mokymosi programos, kurias teikia kelios mokyklos. Tad būtų galima pasirinkti lituanistinio mokymo paketą. „Renkuosi Lietuvą“ tinklapyje yra informacijos apie tai.

Dėl lankymosi poliklinikose gavome informacijos, kad problemų neturėtų kilti, nes vaikai automatiškai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, kai tik būna priregistruoti prie gyvenamosios vietos.

Rekomendavo nepamiršti susitvarkyti formalumų

Dėl darbo paieškų buvo suteikta informacijos apie egzistuojančius darbo paieškos portalus, taip pat rekomendavo turėti tikslą, žinoti, ką noriu dirbti, įsivertinti savo stipriąsias savybes ir jas nurodyti CV. Konsultantas nuramino, kad požiūrio prieš gyvenusius, dirbusius užsienyje bent jau Vilniuje tikrai nėra.

Didelių problemų dėl nuomos esą taip pat neturėtų kilti. Tačiau priminė, kad Lietuvoje dauguma nuomotojų yra individualūs asmenys, tad visur yra rizika susidurti su žmogiškuoju faktoriumi – kai kuriais atvejais gali procesas būti ir labai malonus, kitais atvejais ir šiek tiek nemalonus.

Taip pat konsultantas rekomendavo susirinkti reikalingus dokumentus: įrodymą „Sodrai“ apie darbo stažą užsienyje, įrodymus dėl sveikatos draudimo, kur vaikai lankėsi, medicininius išrašus, kad būtų užtikrintas gyvenimo ir garantijų tęstinumas.

Nematė problemų, kad vaikas emigrantas

Paskambinus į vieną sostinės pradinių mokyklų dėl būsimo antroko buvo patarta per Vilniaus miesto savivaldybės tinklapį užsipildyti prašymą ir pasirinkti penkias mokyklas, į kurias norėtume leisti vaiką. Šią savaitę, kaip tik tėvai šituos formalumus tvarko, o nuo rugpjūčio 28 dienos mokyklų priėmimo komisijos jau žiūrės, kiek yra laisvų vietų. Mokyklos atstovė nematė problemos, kad vaikas šiek tiek turi problemų dėl lietuvių kalbos.

„Išmoks po truputėlį, nematau čia problemos“, - sakė ji.

Mokyklos atstovė atsakė į iškilusius klausimus, ir informavo, kad šiuo metu į antrą klasę toje mokykloje, į kurią skambinomės kol kas laisvų vietų buvo.

Darbo rinkoje teks startuoti nuo nulio

Kaip sakė cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, hipotetinės DELFI sukurtos situacijos atstovei norint grįžti į darbo rinką ir dirbti pagal išsilavinimą tektų startuoti nuo nulio.

„Pirmas klausimas, kokio darbo ji norėtų sugrįžusi? Ji tikriausiai nebenorėtų dirbti kambarine, turbūt, norėtų dirbti vadybininke. Jeigu ji nori dirbti vadybininke, ir ji penkerius metus neturėjo darbinės patirties, tai reiškia, kad prarado savo įgūdžius. Tokiu atveju, darbo rinkoje jai lengviausia būtų susirasti darbą tos pačios vadybininkės, tačiau tai jau būtų vėl pradinė stadija“, - sakė R. Tatarėlytė.

Pasak darbo paieškos portalo atstovės, tai reiškia, kad moteris būtų laikoma vadybininke be patirties ir gautų žemesnį atlyginimą nei jos kolegos su patirtimi.

„Bet kažkur vidutiniškai po metų vadybininkas, rodantis rezultatus, jau gali pasikelti sau atlyginimą apie 40 procentų“, - sakė R. Tatarėlytė. Darbo paieškos portalo atstovė teigė, kad yra susiduriama su problema, kad sugrįžę emigrantai iš karto nori tokio pat atlyginimo, kokį gavo svetur, tačiau ne visais atvejais tai įmanoma.

„Reikia suprasti, kad mūsų ekonomikos šiek tiek skiriasi, ir taip nebus. Reikia pradėti nuo žemesnio etapo, bet visada galima gauti ir daugiau, tiesiog reikia dirbti gerai, įgauti įgūdžių ir tikrai tai yra pasiekiama“, - sakė R. Tatarėlytė. Darbo patirtis užsienyje, pasak įmonės atstovės, gali būti matoma dviem aspektais – tiek teigiamu, teik neigiamu.

„Žiūrint, kur žmogus darbinasi, tai yra privalumas, jeigu jis dirbo užsienyje ir bendravo užsienio kalba, o ne dirbo tarp lenkakalbių, rusakalbių ar tų pačių lietuvių. Jei laisviau bendrauja anglų kalba, tai yra labai gerai. Bet, kita vertus, jis praranda savo darbinius įgūdžius, jeigu tokius turėjo, jeigu tokių neturėjo, tai jis jų ir neįgavo, ir juos reikėtų vytis iš naujo“, - sakė R. Tatarėlytė.

Iki metų užsienyje nekvalifikuotą darbą dirbusiems asmenims į gyvenimo aprašymą iš viso nerekomenduojama rašyti savo darbinės patirties. „Bet jeigu darbinė patirtis yra ilgesnė, tada visgi ją reikėtų ją parašyti. Bet tada rekomenduojama CV paminėti, ką išmoko dirbdamas, jei darbininko pozicijoje buvo, tai, galbūt, kalbą pramoko, galbūt, buvo pakeltas pareigose“, - sakė R. Tatarėlytė.

DELFI.lt


Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!