Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Rytų Europos darbuotojai emigruoja. Lieka tik pensininkai ir robotai

Naujosios Europos Sąjungos narės susidurs su neišvengiama ekonomine krize, kurią sukėlė dėl emigracijos smarkiai sumažėjęs gyventojų skaičius. Šios šalys turės prisivilioti emigrantus atgal arba įsileisti atvykėlius iš vargingiau gyvenančių šalių.

pixabay.com nuotr. / Emigracija
pixabay.com nuotr. / Emigracija

Panevėžyje veikianti Norvegijos drabužių gamintoja „Devold“ nesugeba rasti 40 darbuotojų, nes vis daugiau miesto gyventojų išvyksta, o mokinių skaičius savivaldybės mokyklose yra perpus mažesnis nei prieš dešimtmetį.

Įtakingas britų savaitraštis „The Economist“ paskelbė liūdną statistiką: nuo 2000 m. Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, dėl pernelyg sparčios emigracijos darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo ketvirtadaliu.

Nuo 2004 m. prie Europos Sąjungos (ES) prisijungusios valstybės svajojo artimiausioje ateityje prilygti Vokietijai ar Jungtinei Karalystei (JK), tačiau vietoje šių svajonių, daug šių šalių gyventojų persikėlė į Vokietiją ar JK. Pavyzdžiui, nuo 2000 m. Latvijos darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu, o 2002-2009 m. universitetus baigusių asmenų skaičius iki 2014 m. sumažėjo trečdaliu. Bulgarijos medicinos studentų apklausos duomenimis, apie 80-90 proc. būsimų medikų ketina emigruoti.

Ekonomisto Stasio Jakeliūno teigimu, darbuotojų praradimas šaliai brangiai kainuoja. Pinigų perlaidos ir ES parama šalies infrastruktūrai padėjo augti Lietuvos ekonomikai, tačiau darbo jėgos stygius atbaido užsienio investuotojus ir stabdo ekonominį augimą.

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 1999-20014 m. kai kuriose Rytų Europos šalyse emigracija nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) metinio augimo „nušienavo“ 0,6-0,9 procento. Prognozuojama, jog iki 2030 m. Bulgarijos, Rumunijos ir Baltijos šalių BVP gali būti 3-4 proc. mažesnis nei be emigracijos.

Emigracija pražūtingai veikia ir Rytų Europos valstybių viešuosius finansus. Didžiausią rūpestį kelia pensijos, kurioms išleidžiama iki pusės socialinėms reikmėms skirtų lėšų. 2013 m. vienam vyresniam nei 65 m. Latvijos pensininkui teko 3,3 darbingo amžiaus gyventojų, panašiai kaip Britanijoje ir Prancūzijoje, tačiau iki 2030 m. vienam Latvijos pensininkui jau teks tik kiek daugiau nei du darbingo amžiaus gyventojai (Britanija ir Prancūzija tokį nuosmukį patirs ne anksčiau kaip 2060 metais). Šią problemą visos Vidurio ir Rytų Europos šalys, išskyrus Lenkiją, bando spręsti didindamos pensinį amžių.

Lietuva, bandydama prisivilioti atgal emigrantus, vadovaujasi Airijos ir Pietų Korėjos sėkmingais pavyzdžiais. Pavyzdžiui, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos projektų vadovas Daumantas Simėnas savo grįžimą iš JK priskiria Lietuvoje plėtojamai jaunųjų profesionalų programai „Kurk Lietuvai“.

Kita Vidurio ir Rytų Europos problema – sparčiai mažėjant darbuotojų skaičiui, atlyginimai didėja greičiau nei darbo našumas ir eksportas tampa ne toks konkurencingas. Dėl sumažėjusios darbo jėgos padidėję kaštai verčia daugelį kompanijų svarstyti gamybos automatizavimo procesą, kurio metu darbo jėgą pakeis mašinos ir robotai.

Kita išeistis – darbuotojų iš vargingesnių kaimyninių šalių įsivežimas. 2016 m. Estijos gyventojų skaičius augo antrus metus iš eilės dėl padidėjusio migrantų iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos srauto. Kita vertus, fizinis žmonių skaičiaus didėjimas dar nereiškia, jog bus galima kompensuoti „protų nutekėjimą“. Pavyzdžiui, beveik visi 2015 m. leidimus gyventi Lenkijoje gavę 400 000 ukrainiečių dirbo žemės ūkyje, statybose arba kitus pagalbinius darbus, o 30 proc. Lenkijos emigrantų išsilavinimas buvo aukštesnis nei vidurinis.

Parengta pagal „The Economist“ informaciją




Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!