Skelbimai

Atnaujinta:


Referendumas dėl JK išstojimo iš ES: ką daryti nuolatinio rezidento statuso neturintiems lietuviams? Atnaujinta

Šiandien, birželio 23 d., Jungtinėje Karalystėje vykstant „Brexit“ (šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos) referendumui daugeliui migrantų kyla klausimas, kas jų laukia? Ypač šis klausimas neramina britiškos pilietybės neturinčius arba mažiau nei penkerius metus šalyje esančius (nuolatinio rezidento statuso neturinčius) migrantus. Skaitytojų prašymu dar kartą spausdiname straipsnį apie nuolatinio JK rezidento statuso svarbą bei artimiausioje ateityje įsigaliosiančius teisinius pokyčius. 

carterlaw.co.uk nuotr. / JK pilietybė: ką reikia žinoti ES piliečiui
carterlaw.co.uk nuotr. / JK pilietybė: ką reikia žinoti ES piliečiui

Ką daryti Jungtinėje Karalystėje esantiems imigrantams iš kitų ES šalių, jei JK pasitrauks iš ES?

Pagrindinis euroskeptikų argumentas, kodėl Jungtinė Karalystė turėtų pasitraukti iš ES, – šalis susigrąžintų sienų kontrolę, nes šiuo metu šalis nepajėgi sustabdyti kitų ES valstybių gyventojų antplūdžio. Tokia perspektyva gali pasirodyti itin patraukli, įvertinant tai, kad maždaug 3 milijonai Jungtinėje Karalystėje gyvenančių kitų ES valstybių piliečių turėtų ieškotis teisinių būdų, leidžiančių jiems likti šalyje.

Kita vertus, euroskeptikai pervertina šalies pasitraukimo iš ES reikšmę imigracijos ribojimui, nes pagal dabar galiojančią tvarką, ES piliečiai nuo savo atvykimo šalyje gali būti tris mėnesius, kol susiras darbą ir būstą. Net po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, stabilias pajamas turintys, besimokantys arba gebantys save išsilaikyti/kitų asmenų išlaikomi imigrantai iš ES šalių galės prašyti ir gana lengvai gauti trijų rūšių vizas: 2-osios kategorijos (Bendrąją) darbininko vizą (angl.Tier 2 (General) Worker visa), 4-osios kategorijos (Bendrąją) studento vizą (angl. Tier 4 (General) Student visa) arba 1-osios kategorijos (Verslininko) vizą (angl. Tier 1 (Entrepreneur) vizą (daugiau apie vizas galite sužinoti čia).

Kol į Jungtinę Karalystę atvykę imigrantai iš kitų ES šalių sugebės dirbti, mokytis, patys save išlaikyti arba rasti juos išlaikančius asmenis, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES tikrai nesumažins imigracijos masto ir „neatlaisvins“ vietinės darbo rinkos britams, o socialinės gerovės sistemos našta sumažės labai nežymiai, juolab, kad dauguma imigrantų iš kitų ES šalių Jungtinėje Karalystėje įsikuria ilgiau nei vieneriems metams.

Jungtinei Karalystei nusprendus pasitraukti iš ES, bus nustatytas bent dviejų metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu britų vyriausybė su Europos ekonominės erdvės (ES valstybių, Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino) valstybių vyriausybėmis turės susitarti dėl imigracijos ir vizų politikos taisyklių. Jungtinei Karalystei nusprendus pasitraukti iš ES, šalies vyriausybė bus užversta prašymais dėl nuolatinio rezidento statuso suteikimo.

Prognozuojama, kad Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerija bus priversta išnagrinėti mažiausiai 1 milijoną papildomų prašymų dėl nuolatinio rezidento statuso suteikimo, o kiekvienas šių prašymų privalės būti išnagrinėtas individualia tvarka, siekiant nustatyti prašančiųjų statusą. Be to, tikėtina, jog kitus parlamento rinkimus, įvyksiančius 2020 m. gegužės 7 d., gali laimėti Leiboristų partija, kuri simpatizuoja ES ir gali padaryti daugiau nuolaidų šalyje esantiems ES piliečiams.  

Kitaip tariant,realus pereinamasis Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES laikotarpis gali užtrukti ne mažiau 5-6 metų, tai yra tiek, jog net naujai atvykę imigrantai suspės tapti šalies nuolatiniais rezidentais (angl. indefinite leave to remain). Be to, tiek JK išstojimą iš ES palaikantys euroskeptikai, tiek JK pasilikimo ES šalininkai sutaria, kad, net ir įvykus „Brexit“ 

Kam reikalingas nuolatinio rezidento statusas ir kaip jį gauti

Siekiant gauti nuolatinio rezidento statusą, iš pradžių reikia būti išgyvenus šalyje kaip rezidentui mažiausiai 5 metus. Jungtinės Karalystės rezidentu laikomas asmuo, kuris šalyje praleidžia daugiau kaip 183 dienas per finansinius metus metus (nuo balandžio 6 d. iki kitų metų balandžio 5 d.) ir vieninteliai šio asmens namai yra Jungtinėje Karalystėje. Vieninteliais namais gali būti nuosavas arba nuomojamas būstas, kuriame asmuo kiekvienais finansiniais metais praleidžia mažiausiai 30 dienų. Pagrindinis Jungtinės Karalystės rezidento kriterijus – nuo visų pajamų (gaunamų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek užsienyje) mokami mokesčiai.  

ES piliečiai dėl nuolatinio rezidento statuso suteikimo gali kreiptis pasinaudoję EEA(PR) forma (daugiau apie nuolatinio rezidento statuso suteikimą galite sužinoti čia). Tiesa, ES piliečiams nebūtina išsiimti nuolatinio rezidento statusą patvirtinančio dokumento (sertifikato/kortelės), jis tik patvirtina esamas ES piliečių teises, tačiau šis dokumentas gali praversti kreipiantis dėl pilietybės suteikimo, įvairiose valstybinėse institucijose tvarkant savo arba sutuoktinio, kuris nėra ES pilietis, imigracinius reikalus, kreipiantis dėl tam tikrų pašalpų skyrimo (pavyzdžiui, dėl Income Support, Jobseeker’s Allowance, Employment and Support Allowance, Pension Credit, Housing Benefit, Council Tax Reduction, Universal Credit ir kitų pašalpų, kurias galima gauti išgyvenus JK tik tam tikrą laiką), grįžtant į Jungtinę Karalystę iš kitų šalių, įrodant darbdaviams savo teisę dirbti Jungtinėje Karalystėje ir kitais atvejais.

Imigrantams svarbu žinoti, jog gavus nuolatinio rezidento statusą, jie užsienyje neturėtų praleisti daugiau nei 2 metų iš eilės, kitaip šis statusas gali būti panaikintas (tiesa, tam tikrais atvejais gali būti taikomos išimtys). Ši problema dažniausiai išsprendžiama kreipiantis dėl Jungtinės Karalystės pilietybės suteikimo.

Nuo 2015 m. lapkričio 12 d. įsigaliojo reikalavimas, jog britiškos pilietybės siekiantis Jungtinės Karalystės gyventojas privalo pateikti nuolatinio rezidento dokumentą (sertifikatą/kortelę) arba, jei neturi nuolatinio rezidento dokumento, privalo jį išsiimti. Nuolatinis Jungtinės Karalystės rezidentas (5 metus šalyje išgyvenęs žmogus) gali kreiptis dėl Jungtinės Karalystės pilietybės suteikimo, jei nuolatinio rezidento statusą išlaiko bent 12 mėnesių (kitaip tariant, šalyje yra išgyvenęs iš viso 6 metus), yra išlaikęs gyvenimo šalyje testą „Life in the UK Test“ ir įrodo, jog moka anglų kalbą (anglų kalbos mokėjimo reikalavimas netaikomas jaunesniems nei 18 m. ir vyresniems nei 65 m. asmenims. Daugiau apie pilietybės suteikimo tvarką galite sužinoti čia). 

JK ir ES susitarimas nepalankus migrantams

Šių metų vasario 19 d. Jungtinės Karalystės (JK) premjerui David‘ui Cameron‘ui ir Europos Sąjungos (ES) vadovams pavyko susitarti dėl JK siūlomų ES reformų ir šalies narystės sąlygų, jei birželio 23 d. JK vykstančiame referendume šalies rinkėjai pritartų tolesnei JK narystei ES. 

Šiame susitarime įtraukta esminė nuostata, leidžianti Jungtinei Karalystei nedalyvauti „glaudesnės sąjungos“ su kitomis ES šalimis procesuose (kitaip tariant, ES negalės priversti JK dalyvauti gilesnės politinės integracijos procesuose). Siekiant įgyvendinti šią nuostatą bus papildytos pagrindinės ES sutartys. Taip pat JK susitarime su ES įtraukti buvo įtraukti kiti svarbūs punktai, kurie dar labiau išryškino nuolatinio JK rezidento statuso ir britiškos pilietybės aktualumą: 

  • Jungtinė Karalystė septynerių metų laikotarpiu galės taikyti vadinamąją „avarinio stabdžio“ taisyklę, esant išskirtinam imigracijos lygiui. Vadinamoji „avarinio stabdžio“ taisyklė reiškia, jog Jungtinė Karalystė išskirtiniais atvejais galės sustabdyti dirbantiems imigrantams mokamas pašalpas, jei šalies vyriausybė įtikins ES valstybes, jog imigrantams mokamos pašalpos tapo nepakeliamu krūviu šių valstybių socialinės gerovės sistemai. Tiesa, pašalpų ribojimai dirbantiesiems Jungtinėje Karalystėje bus taikomi tik naujai atvykusiems į šalį ir šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių nepalies. Pašalpų ribojimai bus taikomi konkrečiam ir baigtiniam laikotarpiui (ketveriems metams) bei palaipsniui mažės – pavyzdžiui, pirmaisiais pašalpų apribojimo metais pašalpos bus nemokamos visiškai, antraisiais – dalinai, trečiaisiais – pašalpų apribojimai bus beveik panaikinti, o ketvirtaisiais – pašalpų apribojimai turės būti visiškai panaikinti. Kaip ir buvo minėta, „avarinio stabdžio“ taisyklė šalies teisėkūroje galios septynerius metus.
     
  • Jungtinė Karalystė galės nedelsiant nutraukti mokamas pašalpas naujai atvykusių imigrantų iš kitų ES šalių vaikams, kurie gyvena užsienyje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje dirbančių lietuvių vaikams, gyvenantiems Lietuvoje. Kol kas ši nuostata nepalies jau Jungtinėje Karalystėje gyvenančių imigrantų, tačiau nuo 2020 m. visos užsienyje gyvenantiems imigrantų vaikams mokamos pašalpos bus nutrauktos (šiuo metu tokias pašalpas gauna 34 000 šeimų, daugiau nei pusė šių pašalpų tenka Lenkijai).
     
  • Siekiant apriboti netikrų santuokų skaičių Jungtinėje Karalystėje ir kitose ES šalyse, Europos Komisija įves naujas taisykles, kurios leis riboti trečiųjų šalių piliečių laisvą judėjimą ES. Judėjimo laisvė po ES šalis bus apribota tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie iki santuokos su ES piliečiu neturėjo teisės gyventi ES. Reikia paminėti, kad iki šiol netikros santuokos Jungtinei Karalystei kėlė nemažą galvos skausmą. Pagal dabar galiojančią tvarką, trečiųjų šalių piliečiai, susituokę su Jungtinės Karalystės piliečiais, neįgyja automatiškai teisės gyventi Juntinėje Karalystėje, tačiau jei trečiųjų šalių piliečiai susituokia su bet kurios kitos ES piliečiais, jie gali laisvai atvykti ir likti gyventi Jungtinėje Karalystėje, pagal ES galiojančias laisvo judėjimo taisykles. Tikimasi, kad naujasis JK susitarimas su ES iš esmės pakeis šią nusikalstamą praktiką.
     
  • Jungtinei Karalystei bus suteiktos naujos galios sulaikyti į šalį atvykstančius įtariamus teroristus ir nusikaltėlius, net jei jų keliama grėsmė ir nėra neišvengiama. Nemažai iš Jungtinės Karalystės deportuojamų nusikaltėlių skųsdavosi Europos Žmogaus Teisių Teismui, teigdami, jog negali būti deportuojami iš JK dėl teisės į šeimyninį gyvenimą (jei deportuojamų nusikaltėlių šeima gyvendavo JK) bei kitų, neva žmogaus teises pažeidžiančių, Jungtinės Karalystės sprendimų.
     
  • Jungtinei Karalystei suteikta teisė veikti kaip „avariniam saugikliui“, siekiant apsaugoti Londono Sičio ir šalies kompanijas nuo ES finansinės diskriminacijos, kuri gali būti patirta vien todėl, jog britiškos kompanijos yra už euro zonos ribų (iki šiol britiškos kompanijos privalėjo registruoti savo būstines kitose ES šalyse).
     
  • Europos šalių vadovai taip pat suteikė papildomų garantijų ne euro zonos šalims, jog į jų nuomonę bus atsižvelgta svarstant su euro ateitimi susijusius klausimus. Tačiau didesnis ne euro zonos šalių įsitraukimas nesukurs veto teisės blokuoti euro zonai svarbių sprendimų priėmimą.
     
  • Siekiant sustiprinti ES konkurencingumą bus  mažinama biurokratinė našta smulkiam ir vidutiniam verslui, bei skatinama prekyba su trečiosiomis šalimis.
     
  • ES susitarė stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį ES teisėkūroje. Bus kuriama „raudonos kortelės“ sistema, kuri leis 55 proc. ES šalių parlamentų sustabdyti teisės aktų svarstymą ES Taryboje, jei šie aktai galėtų būti veiksmingiau įgyvendinti nacionaliniame lygmenyje, nebent šie teisės aktai bus papildyti, atsižvelgiant į nacionalinių parlamentų išreikštą pagrįstą nuomonę.


Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!