Skelbimai

Prieš 10 metų emigravusi rašytoja žino, kas lietuvius sugrąžintų namo

Kol Lietuvoje neatsiras politinės valios atlyginimus priartinti iki Europos vidurkio, tol murkdysimės prarasdami geriausius žmones. Taip mano 10 metų Londone gyvenanti žurnalistė, rašytoja Zita Čepaitė.

DELFI (Kiril Čachovskij) nuotr. / Z. Čepaitė
DELFI (Kiril Čachovskij) nuotr. / Z. Čepaitė

DELFI Z. Čepaitės klausė, kaip Jungtinės Karalystės (JK) lietuviai žiūri į šalies pasitraukimą iš ES bei ką ketina daryti po „Brexit“. Z. Čepaitė patvirtina – viena dažniausių emigrantų lietuvių temų – kaip bus toliau?

Tačiau ji pasakoja, kad bendrai kalbant tarp lietuvių didelių bangų nėra – žmonės dirba ir užsiima savais reikalais.

„Tačiau dalis lietuvių jau susiduria su problemomis, su kokiomis anksčiau nesusidurdavo, ypač tada, kai tenka turėti reikalų su valstybinėmis institucijomis, viešosiomis tarnybomis ir panašiai.

Tada labai dažnai būna užduodamas klausimas, kurio anksčiau ES piliečiams neužduodavo – ar esi nuolatinis šios šalies gyventojas (resident), koks tavo statusas šalyje. Tai išgirdę, žmonės tikrai pasimeta ir nežino, ką daryti“, – pasakoja Z. Čepaitė.

Mat atsakius, kad nesi nuolatinis gyventojas, kai kurios tarnybos atšauna, kad tokiu atveju niekas ir nepriklauso.

„Dalis žmonių baiminasi, kad toliau gali būti dar blogiau. Tuo metu tie, kurie turi dokumentus, įrodančius jų gyvenimą ir darbą karalystėje, jaučiasi gerai. Žmonės laukia, kad galbūt ateityje bus supaprastintas būdas gauti nuolatinio gyventojo pažymą“, – kalbėjo pašnekovė.

Kaip jau buvo skelbta, JK gyvenantys Europos Sąjungos piliečiai, kurie po „Brexit“ norės likti šalyje, privalės užpildyti 85 puslapių prašymo formą ir pateikti krūvas dokumentų. Neabejojama, kad dalis lietuvių prašys JK pilietybės – tie, kurių vaikai auga čia, kurie turi darbus.

„Kartais yra tas jausmas, kad vis tek mes būsime piliečiai, irgi vadinsimės britais, kaip ir kiti pilietybę priėmę atvykėliai ir niekas mums į uodegą daugiau nepapūs. Yra jausmas, kad žmonės nori įtvirtinti savo buvimą, kad nereikėtų nieko įrodinėti“, – vyraujančias nuotaikas nupasakoja rašytoja ir žurnalistė.

Paskui save kviečiasi šeimas

Z. Čepaitė mano, kad nepaisant „Brexit“, JK norės išlaikyti čia dirbančius ir gyvenančius asmenis. Atvykėliai, ypač iš Rytų Europos, sudaro reikšmingą dalį darbuotojų statybų, aptarnavimo sektoriuje. Tai pastebėta ir per diskusijas Lordų rūmuose, kada svarstytas klausimas dėl pataisos, kuria reikalauta apsaugos daugiau kaip trims milijonams JK gyvenančių europiečių.

Pasak pašnekovės, galima daryti išvadas, kad bus svarbu įrodyti nuolatinio gyvenimo JK faktą. Daug priklausys nuo to, kokio griežtumo bus imigracinis įstatymas, jei jis bus keičiamas.

„Pastebėjau, kad tie, kurie galvoja čia gyventi, bando atsivežti artimus giminaičius, sunkiai besiverčiančius tėvus. Žinau moterį, kuri visiškai neseniai rūpinosi, kaip čia atsivežti savo tėvus. Tie procesai vyksta. Dabar, manau, laikas, kada čia gyvenę žmonės turės pradėti galvoti apie apsisprendimą, kurioje šalyje leisti šaknis“, – kalbėjo Z. Čepaitė.

Pašnekovės teigimu, dalis žmonių galvoja apie britišką pensiją, tad ryžtasi JK padirbti ilgiau.

„Daug girdžiu šnekų, kad čia geriau, jei žmogus taip įsitikinęs, jis bus linkęs čia pasilikti. Nes kol kas buvimas Lietuvoje pasitikėjimo nekelia“, – kalbėjo prieš dešimtmetį į JK emigravusi lietuvė.

Be atlyginimų didinimo nieko nebus

Metų pradžioje JK Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) paskelbė naują programą, kurios tikslas – įdarbinti šimtus šeimos gydytojų iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos šalių, siekiant sumažinti darbuotojų trūkumą. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuomet pripažino, kad Lietuva niekada negalėsianti medikams mokėti britiškų atlyginimų.

Z. Čepaitės manymu, JK sudarys galimybes atvažiuoti tiems darbuotojams, kurių šaliai reikia – pavyzdžiui, medikams, mokytojams. Tačiau, prognozuoja ji, šaliai gali tapti nebereikalingi paklausių specialybių neturintys, nekvalifikuoti darbuotojai, kurie iki šiol čia rasdavo darbą.

„Gali atsitikti taip, kad tiems, kurie anksčiau išvažiuodavo, neturėjo paklausios specialybės, tačiau JK rasdavo kokį nors darbą ir užsidirbdavo, anksčiau ar vėliau prisieis grįžti į Lietuvą. O tie, kurie turi visame pasaulyje paklausias specialybes, gali pradėti dar labiau išvažiuoti iš Lietuvos“, – kalbėjo žurnalistė.

Pašnekovės požiūriu, vienintelė išeitis – stengtis atlyginimus priartinti prie europietiškų. Mat, pastebi ji, prekių ir paslaugų kainos jau susilygino.

„Tai mano diletantiški pamąstymai, bet vis tiek – jei nebus ieškoma griežtų griežčiausių būdų pakelti atlyginimus maždaug iki Europos vidurkio, tada mes taip ir gyvensime bei murkdysimės geriausius žmones prarasdami, liksime su tais, kuriems niekas nebesvarbu. Tokiu atveju, Lietuvos laukia liūdesys“, – sako Z. Čepaitė.

Ji netiki, kad viską sureguliuos rinka – esą reikia politinės valios.

„Deja, maisto kainos labai supanašėjusios, batų, drabužių čia galima rasti pigesnių, įdomesnių ir iš viso didesnis pasirinkimas“, – kalbėjo pašnekovė.

Sukčiams uždėjo apynasrį

JK keičiasi ir kitose srityse. Z. Čepaitės pasakojimu, iki šiol pašalpų sistema buvo atvira piktnaudžiavimui – daug kur pildant anketas užtekdavo tavo žodžio, nereikėdavo patvirtinimo. Sukčiaujantys asmenys dažniausiai būdavo prigriebiami tik kažkam įskundus.

„Taigi gudresni tuo nemažai naudodavosi. Pavyzdžiui, net meluodavo apie vaikus – suklastodavo dokumentus, juos pateikdavo ir už neegzistuojančius vaikus gaudavo pašalpas. Ar sunku tą patikrinti? Tiesiog buvo pasitikėjimu pagrįsta sistema, kuria pradėjo smarkiai piktnaudžiauti. Ir ne tik atvykėliai iš Rytų Europos šalių, bet ir patys sąžinės neturintys anglai. Sistema buvo sukurta kitokiai visuomenei“, – aiškina Z. Čepaitė.

Tai dabar pastebėta, tad patikrinimai tapo griežtesni. DELFI primena, kad karalienė Elžbieta II ketvirtadienį pasirašė teisės aktą, kuris uždega Didžiosios Britanijos vyriausybei žalią šviesą pradėti derybas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Dabar ministrė pirmininkė Theresa May gali bet kada inicijuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti iki dvejų metų galinčias užsitęsti derybas su Briuseliu dėl „Brexit“ sąlygų.

DELFI.lt


Komentarai



Imigracija

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!